ELTA glaustai: vaikus seksualiai išnaudojęs buvęs Seimo narys Bartoševičius siunčiamas į kalėjimą
Politika Hormūzo sąsiauris Iranas Kriminaliniai įvykiai Korupcija Geopolitika Kazys Starkevičius Hormuzo sąsiauris
Vilnius, balandžio 30 d. (ELTA).
ELTA glaustai pristato svarbiausius balandžio 30 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.
Praėjus beveik ketveriems metams po ikiteisminio tyrimo pradėjimo, Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį paskelbė, kad buvęs Seimo narys Kristijonas Bartoševičius pagrįstai pripažintas kaltu dėl seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius ir mažamečius, o viena auka buvo išnaudojama dvejus metus. Nusikaltimai buvo įvykdyti K. Bartoševičiui einant Seimo nario pareigas. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2022 m. lapkričio 15 d. Beveik po metų, 2023 m. liepą, byla pasiekė Panevėžio apygardos teismą, kur buvęs politikas vėliau buvo nuteistas. Dabar nuosprendis įsiteisėjo ir nuteistasis jau turės pradėti atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Tuo metu Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) korupcijos byloje figūruojantis buvęs žemės ūkio ministras ir Seimo narys Kazys Starkevičius pasitraukė iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos. Jis yra sulaukęs įtarimų dėl kyšininkavimo, jei jo kaltė bus įrodyta teisme, buvusiam politikui gresia laisvės atėmimo bausmė.
LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS
Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti septynerių metų laisvės atėmimo bausmę už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius nuteistam buvusiam Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui. Jo skundas atmestas. Trijų teisėjų kolegija paskelbė, kad dėl visų kaltinimų K. Bartoševičius kaltu pripažintas pagrįstai, o jo kaltė jokių abejonių nekelia. Nuosprendyje rašoma, kad politikas nusikalto prieš vaikus nusikalto neatsitiktinai. Kadangi apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo, ekspolitikas netrukus bus pasiųstas į kalėjimą atlikti bausmės. Teismas sako, kad dokumentai nuosprendžio vykdymui bus paruošti kitą savaitę. Nei nuteistasis, nei jo advokatas nuosprendžio paskelbime nedalyvavo. Nuteistojo advokatas Olegas Šibkovas telefonu žurnalistams sakė, kad nėra aptaręs su klientu dėl jo bausmės vietos, pasak advokato, įkalinimo įstaigą K. Bartoševičiui turėtų parinkti Lietuvos kalėjimų tarnybos viršininkas. Prasikaltę buvę Seimo nariai dažniausiai laisvės atėmimo bausmę atlieka Kauno kalėjime. Nauju nuosprendžiu po laisvės atėmimo bausmės atlikimo K. Bartoševičiui atimta teisė 5 metus dirbti darbą arba užsiimti veikla, kuri gali būti susijusi su mažamečiais bei nepilnamečiais asmenimis. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad K. Bartoševičius pagrįstai pripažintas kaltu dėl prieš keturis vaikus įvykdytų seksualinių nusikaltimų ir jam paskirtos teisingos bausmės. Išnagrinėjus apeliacinius skundus, taip pat padidinta dviem nukentėjusiųjų atstovams pagal įstatymą priteista turtinė žala. K. Bartoševičius visiems asmenims turės atlyginti iš viso 32 tūkst. eurų turtinės ir neturtinės žalos.
Lietuva gavo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pasiūlymą prisijungti prie laivybos atnaujinimo Hormuzo sąsiauryje. Apie tai pranešė prezidentas Gitanas Nausėda. Pasak jo, šis siūlymas bus teikiamas svarstyti Valstybės gynybos tarybai (VGT). Kaip skelbta, apie pasirengimą dalyvauti „neutralioje“ misijoje, skirtoje užtikrinti saugumą Hormuzo sąsiauryje, pranešė jau keletas šalių.
Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) korupcijos byloje figūruojantis buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius pasitraukė iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos. Apie tai, kad politikas trečiadienį pateikė prašymą išstoti iš partijos, Eltą informavo TS-LKD atstovė spaudai Raminta Keršytė. Kiek anksčiau buvęs parlamentaras prisipažino paėmęs iki 20 tūkst. eurų siekiantį kyšį. Apie tai pranešė naujienų portalas „15min“. Balandžio viduryje generalinė prokurorė Nida Grunskienė informavo, kad K. Starkevičiui pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo.
Prezidentas pasirašė įstatymo projektus dėl Kapčiamiesčio karinio poligono steigimo ir Tauragės poligono teritorijos išplėtimo. Lazdijų rajone steigiamą poligoną Gitanas Nausėda siūlo pavadinti XIX a. sukilėlių karinių pajėgų kapitonės Emilijos Pliaterytės vardu, taip įprasminant jos nuopelnus Lietuvai. Seimas Tauragės karinio poligono teritorijos išplėtimui bei poligono Kapčiamiestyje steigimui galutinai pritarė praėjusią savaitę.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda mano, kad buvęs premjeras Gintautas Paluckas, dėl kurio neliečiamybės panaikinimo į Seimą kreipimąsi išsiuntė generalinė prokurorė Nida Grunskienė, turėtų atsisakyti parlamentaro mandato arba trauktis iš Seimo socialdemokratų frakcijos. Vis dėlto, prezidentas pažymi, jog tai turi būti asmeninis politiko sprendimas. Tiesa, pats G. Paluckas TV3 žinioms trečiadienį teigė neketinantis atsisakyti mandato. Taip pat praėjusią savaitę naujienų portalui „Lrytas“ jis sakė, kad savo iniciatyva iš frakcijos trauktis neplanuoja.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Trišalė taryba pradėjo diskusijas dėl 2027-ųjų metų minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) dydžio. Lietuvos banko (LB) siūlymu, remiantis taryboje sutarta formule, minimali alga nuosaikiu scenarijumi turėtų augti 6,4 proc. – 73,6 euro „į rankas“, spartesniu – 12 proc. – 138,1 euro „į rankas“. LB vertinimu, jei MMA būtų didinama daugiau, poveikis infliacijai 2027–2030 metų laikotarpiu sudarytų 1,0 proc. punkto, o ją padidinus 73,6 euro – 0,6 proc. punkto. Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Aušra Putk sakė, kad dėl konkretaus MMA dydžio sutarimą turės rasti darbuotojų profesinės sąjungos ir darbdaviai. Tuo metu šalies verslą vienijančios konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis ragino apsiriboti, anot jo, „protingu ir nuosaikiu“ 6-7 proc. MMA dydžio augimu. Verslas Vyriausybę taip pat ragino kitais metais didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), bet finansų viceministras sakė, kad kitų metų biudžete tam trūksta erdvės.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Europos Centrinis Bankas (ECB) dar kartą paliko galioti 2 proc. palūkanų normą. ECB valdančioji taryba nusprendė toliau analizuoti dėl karo Irane kylančių energijos kainų poveikį infliacijai ir lėtėjantį ekonomikos augimą, baimindamasi, kad didesnės skolinimosi išlaidos gali neigiamai paveikti ir taip vangų regiono ekonomikos augimą. Palūkanų norma 2 proc. lygyje lieka nuo praeitų metų birželio.
Su Rusijos prezidentu telefonu pasikalbėjęs JAV prezidentas pareiškė, kad Vladimiras Putinas seniai norėjo taikos Ukrainoje, tačiau jam „kai kas“ sutrukdė. Ką turėjo galvoje, Donaldas Trumpas nedetalizavo, tačiau pridūrė, kad Ukraina kariniu požiūriu jau esą nugalėta. Maskva teigė, kad jo iniciatyva vykusiame pokalbyje V. Putinas išdėstė savo požiūrį į situaciją fronto linijoje ir apkaltino Kyjivą vykdant išpuolius prieš civilius, taip pat pakartodamas Rusijos karinius tikslus. Kremlius tikino norintis juos pasiekti derybų būdu. Karo studijų instituto (ISW) teigimu, V. Putinas šį skambutį išnaudojo tam, kad dar kartą patvirtintų neketinantis atsisakyti pradinių karinių tikslų kare prieš Ukrainą, o Rusijos pergalę pavaizduotų kaip neišvengiamą.
JAV prezidentas pareiškė, kad jo administracija ir svarsto galimybę sumažinti karių skaičių Vokietijoje. Atitinkamas sprendimas bus priimtas „artimiausiu metu“, socialinėje platformoje rašė Donaldas Trumpas. Šis pranešimas pasirodė po to, kai D. Trumpas užsipuolė Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą, viešai sukritikavusį JAV karinę operaciją prieš Iraną. Sumažinti Vokietijoje dislokuotų JAV karių skaičių D. Trumpas buvo pagrasinęs ir per pirmąją savo kadenciją, trukusią nuo 2017 iki 2021 m. Šiuo metu Europoje dislokuota apie 86 tūkst. JAV karių, iš kurių apie 39 tūkst. yra Vokietijoje.
Izraelio importuotojas atsisakė iškrauti Ukrainoje pagrobtus grūdus, baimindamasis, kad jam dėl to gali grėsti sankcijos. Į Haifos uostą atplukdytus grūdus atsisakiusi priimti viena iš didžiausių grūdų importuotojų Izraelyje „Zenziper“ informavo tiekėją ieškotis kito uosto kroviniui iškrauti. Pasak žiniasklaidos pranešimų, Izraelio importuotojai baiminasi, kad jiems gali būti pritaikytos Europos Sąjungos sankcijos, ir kaltina šalies vyriausybę nesuteikiant pakankamai pagalbos ir informacijos. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis komentuodamas situaciją teigė, kad Rusijos pagrobtų grūdų pirkimas negali būti tiesiog verslas, ir tikino, kad Izraelio valdžia negali nežinoti, kokie laivai ir su kokiu kroviniu atplaukia į šalies uostus. Trečiadienį Ukraina oficialiai paprašė Izraelio sulaikyti šį krovinį gabenusį laivą „Panormitis“.
person Ingrida Steniulienė (ELTA)
Mianmaro chuntos vadas ir prezidentas Min Aung Hlaingas nurodė perkelti nušalintą lyderę Aung San Suu Kyi į namų areštą. Nobelio taikos premijos laureatė Suu Kyi, turės atlikti likusią bausmės dalį gyvenamojoje vietoje. Buvusi de facto premjerė Suu Kyi buvo nuteista 27 metų laisvės atėmimo bausme, kuri per amnestiją buvo sumažinta šeštadaliu.arrow_forward