link
Nuoroda pasidalinimui:
https://jega.lt/naujiena/elta-glaustai-utenos-rajone-nukrito-dronas-prokuratura-nutrauke-tyrima-del-brazilisku-orlaiviu-embraer-isigijimo-4620335  content_copy email

ELTA glaustai: Utenos rajone nukrito dronas, prokuratūra nutraukė tyrimą dėl braziliškų orlaivių „Embraer“ įsigijimo

Politika Baltijos šalys dronai Rusija Dronai Gynyba Nacionalinis saugumas Gitanas Nausėda Generalinė prokuratūra

Vilnius, gegužės 18 d. (ELTA).

ELTA glaustai pristato svarbiausius gegužės 18 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Sekmadienio vakarą pranešta apie Utenos rajone esančiame Samanės kaime lauke rastą nukritusį ir sudužusį galimai karinį droną. Jo Lietuvos kariuomenės radarai nefiksavo, pranešama, kad nukritęs dronas turėjo sprogstamųjų medžiagų. Dėl šio incidento prezidentas Gitanas Nausėda skubiai susitiko su krašto apsaugos ministru Robertu Kauno, o premjerė Inga Ruginienė pranešė, kad trečiadienį šaukia Nacionalinio saugumo komisijos posėdį (NSK).

Tarp svarbiausių dienos akcentų – Generalinės prokuratūros sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl braziliškų karinių orlaivių „Embraer“ įsigijimo.

LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS

Utenos rajone nukritęs dronas turėjo sprogstamųjų medžiagų. Apie tai informavo Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Nurodoma, kad tą nustatė Policijos departamento Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai. Sprogstamosios medžiagos buvo neutralizuotos įvykio vietoje ir vėliau išvežtos, todėl gyventojai gali saugiai grįžti namo. Taip pat pirmadienio vakarą buvo atšauktas planas „Skydas“. Informuojama, kad įvykio vietoje toliau dirba ekspertai ir tyrėjai, incidento vietą saugo policijos ekipažas. Apie Utenos rajone esančiame Samanės kaime rastą nukritusį ir sudužusį galimai ukrainietišką droną pranešta sekmadienį po 19 valandos. Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) pažymėjo, kad Lietuvos kariuomenės pateikta informacija, radarai sekmadienį drono nefiksavo. 

Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, perspėjimo sistema dėl dronų neveikia tinkamai, sako jo vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis. Taip jis kalbėjo po šalies vadovo ir krašto apsaugos ministro Roberto Kauno susitikimo, kuris prezidento iniciatyva buvo sušauktas po Utenos rajone rasto drono. Susitikime su ministru G. Nausėda pabrėžė, kad antidroninė gynyba turi būti vienas svarbiausių valstybės prioritetų. Jis taip pat paprašė R. Kauno sukurti algoritmą, kuris būtų veiksmingas bet kokių dronų įskridimo atveju. Savo ruožtu krašto apsaugos ministras tvirtino, kad dalis Lietuvoje jau esančių trumpojo nuotolio radarų į bendrąją oro gynybos sistemą bus integruota artimiausiu metu. R. Kauno teigimu, oro gynybos sistemų stiprinimui yra parengtas aiškus planas. Savo ruožtu premjerė Inga Ruginienė pranešė aptarsianti situaciją dėl nukritusio drono trečiadienį įvyksiančiame Nacionalinio saugumo komisijos (NSK) posėdyje. Tuo metu Generalinė prokuratūra Eltai nurodė, kad incidentas bus tiriamas jau atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl karo nusikaltimų Ukrainoje. 

Generalinė prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl braziliškų karinių orlaivių „Embraer“ įsigijimo. Nurodoma, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atlikto tyrimo dėl karinių transporto orlaivių įsigijimo iš Brazilijos įmonės „Embraer Defense and Security“ metu nebuvo gauta duomenų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, tai yra piktnaudžiavimą. Apklausus liudytojus, išanalizavus kariuomenės, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir kitų institucijų pateiktus bei kitus tyrimo duomenis nenustatyta, kad organizuojant karinių transporto orlaivių pirkimą būtų piktnaudžiauta tarnybine padėtimi, viršijami vadovams ar kitiems asmenims suteikti įgaliojimai, pažeista tokios karinės technikos įsigijimą, viešuosius pirkimus reglamentuojanti tvarka. Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas plačiai prokuratūros sprendimo nekomentavo. Anot jo, šiuo metu yra koncentruojamasi į oro gynybos stiprinimą. 

Lietuvos švietimo taryba (LŠT) į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybą nusprendė deleguoti Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) direktorių Dainių Žvirdauską. Pasak LŠT pirmininkės Saulės Mačiukaitės-Žvinienės, jis buvo išrinktas tarybos balsų dauguma. Kaip skelbta, praėjusią savaitę buvo iškeltos trijų asmenų – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkės Agnės Brandišauskienės, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojo Lauryno Puidoko bei LMVA vadovo D. Žvirdausko – kandidatūros. Visi jie – LŠT nariai. 

Vidaus reikalų ministerija (VRM) skyrė beveik 480 tūkst. eurų Alytaus, Kretingos rajonų ir Birštono savivaldybių priedangoms atnaujinti. Už šias lėšas bendrai planuojama modernizuoti 15 priedangų. Pasak ministerijos, finansavimas skiriamas evakuacinių išėjimų įrengimui, įėjimų pritaikymui riboto judumo asmenims, apsauginių langų skydų montavimui bei vėdinimo sistemų atnaujinimui. Taip pat numatytos lėšos rezerviniam elektros tiekimui, gaisro aptikimo sistemoms ir belaidžio interneto prieigos taškų įrengimui. Siekiant užtikrinti būtiniausius poreikius, savivaldybės taip pat galės įsigyti biotualetų, geriamojo vandens talpyklų, sulankstomų lovų ir kėdžių bei pirmosios pagalbos reikmenų.

Kauno apygardos teisme baudžiamojoje byloje kaltinimų sulaukęs vyras sviedė į teisėją segtuvą su metalinėmis detalėmis ir išdaužė apsauginį stiklą, skyrusį teisiamąjį nuo teismo salės. Kaip pranešė teismas, vyras agresyviai pradėjo elgtis, išgirdęs, kad netenkintas jo prašymas nušalinti nuo bylos teisėją. Vyras į teismą buvo atvežtas Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų, jis posėdžių salėje sėdėjo atskirai nuo kitų proceso dalyvių atitvertoje zonoje. Kaltinamasis yra teisiamas byloje, susijusioje su labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų disponavimu ir organizuotu jų gabenimu į Marijampolės kalėjimą. Po incidento į teismą iškviesta policija, apklausti įvykio liudytojai. Žmonės per šį išpuolį nenukentėjo.

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas sako, kad Lietuva yra galutiniame derybų etape su Kanados bendrove dėl didelės gynybos pramonės investicijos. Jo teigimu, Kanada Lietuvą mato kaip vartus į Europą, šalį domina bendradarbiavimas aukštųjų technologijų srityje, gynybos bei biotechnologijų pramonėje. Viceministras Paulius Petrauskas teigė, jog derybos su potencialiais investuotojais iš Kanados vyksta sklandžiai, galimų partnerių yra apie dvidešimt, Lietuvoje ketina apsilankyti ir didelio Kanados dronų gamintojo atstovas. Ministras taip pat kalbėjo, kad Lietuva vykdo derybas dėl naujo reiso iš Lietuvos sostinės į Gatviko oro uostą, Lenkijos aviakompanijai „LOT Polish Airlines“ anksčiau nutraukus skrydžius tarp Vilniaus ir Londono sičio oro uostų.

Ignalinos atominė elektrinė („Altra“) po beveik dešimtmetį trukusių darbų pranešė užbaigusi Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos eksploatavimą. Apdorojimui į elektrinę iš viso išvežta daugiau nei 1,5 tūkst. kubinių metrų (1,29 tūkst. tonų) radioaktyviųjų atliekų, dar beveik 1,3 tūkst. tonų kitų atliekų, didžioji dalis Širvintų rajone esanti saugyklos teritorijos dalis paversta „žaliąja aikštele“, čia pasodinti medžiai. Radioaktyviosios atliekos buvo supakuotos į 2 tūkst. pakuočių ir pervežtos į atominės elektrinės Visagine radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginius, kur toliau bus apdorojamos ir rengiamos galutiniam sutvarkymui – dėjimui į esamus ir planuojamus atliekynus. 

UŽSIENIO AKTUALIJOS

Rusija ir Baltarusija pirmadienį surengė bendras branduolines pratybas. Rusija praėjusiais metais Baltarusijoje dislokavo naujausią hipergarsinę, branduolinį užtaisą galinčią nešti raketą „Orešnik“, taip keldama įtampą ir priešišką konkurenciją santykiuose su NATO. Pasak Baltarusijos gynybos ministerijos, per pratybas kartu su rusais mokomasi branduolinių šaudmenų pristatymo ir pasirengimo juos panaudoti. Pratybos „nėra nukreiptos prieš trečiąsias šalis ir nekelia grėsmės regiono saugumui“, priduriama jos pareiškime socialiniuose tinkluose.

Teheranas paskelbė įkuriantis naują instituciją Hormuzo sąsiauriui valdyti. Aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba platformoje „X“ skelbė apie Persijos įlankos sąsiaurio administraciją (PGSA) ir teigė, kad ji realiu laiku teiks naujausią informaciją apie operacijas Hormuzo sąsiauryje ir naujausius įvykius. Anksčiau šį mėnesį Irano televizija teigė, kad tai „sistema, skirta įgyvendinti suverenitetą Hormuzo sąsiauryje“, ir kad sąsiauriu plaukiantiems laivams bus siunčiamos taisyklės el. paštu. Iranas iš esmės blokavo laivybą per šį gyvybiškai svarbų sąsiaurį nuo vasario 28 d. prasidėjusio karo su Jungtinėmis Valstijomis ir Izraeliu. Trapios paliaubos tarp kariaujančių šalių galioja nuo balandžio 8 dienos.

Izraelio vyriausybė pritarė pasiūlymui dėl „finansinių paskatų“ užsienio šalims, kad šios perkeltų savo ambasadas į Jeruzalę. Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras ir Jeruzalės reikalų ir paveldo ministras Yarivas Levinas pateikė iniciatyvą, kuria siekiama „paskatinti pasaulio šalis pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine ir įgyvendinti šį pripažinimą perkeliant užsienio šalių ambasadas į Jeruzalę“. Ambasadų perkėlimas į Jeruzalę tarptautiniu mastu vertinamas prieštaringai dėl ginčijamo prieš dešimtmečius Izraelio aneksuotos Rytų Jeruzalės statuso. Izraelis savo sostine laiko visą Jeruzalę, o palestiniečiai nori, kad Rytų Jeruzalė būtų jų būsimos valstybės sostinė. Šiuo metu ambasadas Jeruzalėje turi Jungtinės Valstijos, Gvatemala, Hondūras, Papua Naujoji Gvinėja, Paragvajus, Fidžis ir Kosovas.

Ispanijos ministro pirmininko Pedro Sanchezo socialistai patyrė istorinį pralaimėjimą Andalūzijos regioniniuose rinkimuose. Sekmadienį vykusiame balsavime socialistai gavo tik 28 vietas regioniniame parlamente iš 109, t. y. dviem mandatais mažiau nei prieš ketverius metus, rodė rezultatai suskaičiavus 99,9 proc. biuletenių. Socialistai Andalūziją valdė beveik 40 metų, kol 2019 m. į valdžią atėjo konservatyvi Liaudies partija (PP), šiuose rinkimuose gavusi 53 mandatus. Po neseniai patirtų socialistų pralaimėjimų Estremadūros, Aragono ir Kastilijos ir Leono regionuose ši nesėkmė didina spaudimą P. Sanchezui prieš 2027 m. numatomus visuotinius rinkimus.

person Liudmila Petrakova (ELTA)