ELTA glaustai: Utenos apskrityje dėl drono paskelbtas oro pavojus, Seimas po svarstymo pritarė LRT pataisoms
Politika LRT įstatymo pataisos Nacionalinis saugumas Įstatymų leidyba Žiniasklaidos reguliavimas LRT Seimas NATO
Vilnius, gegužės 21 d. (ELTA).
ELTA glaustai pristato svarbiausius gegužės 21 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.
Lietuvoje antrą dieną iš eilės dėl į šalies teritoriją įskridusio drono skelbtas oro pavojus. Krašto apsaugos ministro Roberto Kauno teigimu, Lietuvos stebėjimo radarai užfiksavo dvi į dronus panašias atžymas, tačiau abu objektai dingo ties Utena. Dėl incidento buvo aktyvuoti NATO naikintuvai. Po maždaug valandos raudonas grėsmės lygis Utenos apskrityje buvo pakeistas į geltoną, o netrukus – į baltą, reiškianti, kad grėsmės nebėra.
Be to, ketvirtadienį Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų projektas įveikė antrąjį balsavimą Seime. Po svarstymo už projektą balsavo 67 Seimo nariai, 30 buvo prieš, dar 7 parlamentarai susilaikė. Projektas dar turės įveikti priėmimo stadiją parlamente.
LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS
Ketvirtadienį dėl radaruose stebimo drono požymių turinčio objekto judėjimo Utenos apskrityje buvo paskelbtas oro pavojus. Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) kiek vėliau pranešė, kad fiksuotas dar vienas objektas, galimai dronas. Kiek vėliau situaciją komentavęs krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas patvirtino, jog radarai užfiksavo dvi į dronus panašias atžymas, tačiau abu dingo ties Utena. Anot Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininko kontradmirolo Giedriaus Premenecko, galimų dronų atžymos buvo užfiksuotos Lietuvos radarų – Karinių oro pajėgų (KOP) stebėjimo sistemomis. Buvo aktyvuoti NATO oro policijos naikintuvai. Po maždaug valandos raudonas grėsmės lygis Utenos apskrityje buvo pakeistas į geltoną, o netrukus – į baltą, reiškianti, kad grėsmės nebėra. Šiuo metu įtariamų dronų paieškos vyksta ties Utenos rajonu.
Tęsiamos trečiadienį į Lietuvą įskridusio drono paieškos. Apie tai ketvirtadienio rytą pranešė Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras. Jo teigimu, tam pasitelkiami ir papildomai pajėgumai. Tuo metu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas ketvirtadienį nurodė, jog drono paieškos bus tęsiamos tol, kol objektas bus rastas arba kol bus įsitikinta, kad jo šalies teritorijoje nėra. Kaip skelbta, trečiadienio rytą netoli Lietuvos sienos fiksavus radaro atžymą, turinčią bepiločiams orlaiviams būdingų požymių, pakelti NATO oro policijos naikintuvai, vėliau laikinai uždaryta erdvė virš Vilniaus oro uosto, sustabdytos traukinių operacijos Vilniaus apskrityje. Kiek vėliau paskelbta, jog į Lietuvą trečiadienį įskridęs dronas šalies sieną kirto apie 9.40 val. Tačiau vėliau, apie 11.09 val., objektas dingo iš radarų ties Merkine. Šiuo metu drono paieškos vyksta Varėnos rajone – tikėtinoje objekto nukritimo vietovėje.
LRT įstatymo pataisų pataisų projektas įveikė antrąjį balsavimą Seime. Po svarstymo už projektą balsavo 67 Seimo nariai, 30 buvo prieš, dar 7 parlamentarai susilaikė. Projektas dar turės įveikti priėmimo stadiją parlamente. Naujajame visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų projekte numatomas LRT valdybos atsiradimas, Tarybos sudėties pakeitimai bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas. Ketvirtadienį vykusiame Seimo posėdyje kilo diskusijų dėl LRT įsigaliojimų terminų. Dar svarstant įstatymo pataisų projektą Seimo Kultūros komitete, opozicijos atstovai siūlė nukelti įstatymo nuostatos, reglamentuojančios visuomeninio transliuotojo vadovo atleidimą nepasibaigus kadencijai, įsigaliojimą iki 2028 metų. Galiausiai komitete nuspręsta palikti darbo grupės parengtose LRT įstatymo pataisose numatytus terminus nepakeistus. Dėl to naujoji tvarka galėtų būti taikoma ir dabartinei nacionalinio transliuotojo vadovei. Šią nuostatą nuspręsta palikti ir svarstymo metu Seime.
Vilniaus apygardos teismas buvusį Lietuvos kariuomenės vadą Valdemarą Rupšį pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir sukčiavimo. Jam skirta 20 tūkst. eurų bauda ir 5 metams atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje. V. Rupšys buvo teisiamas už tai, kad kariuomenės sąskaita apmokėjo savo dviejų dantų implantus, kainavusius beveik 4 tūkst. eurų. Byloje kartu nuteistas ir buvęs karo medicinos tarnybos odontologas Šarūnas Ratkus, kuris pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir padėjimo sukčiauti. Jam skirta 15 tūkst. eurų bauda, 5 metams atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje. Baudžiamoji byla susijusi su 2022 m. liepos įvykiais, kai V. Rupšys kreipėsi į tuometinį Karo medicinos tarnybos odontologą Š. Ratkų ir pranešė apie komandiruotėje Vokietijoje patirtą dantų traumą. Teismas nustatė, jog kariuomenės vadas V. Rupšys dantų neteko ne dėl staigios traumos tarnybos metu, o dėl lėtinio anksčiau susiklosčiusio susirgimo. Anot teismo, kadangi dantų netekimas nesusijęs su tarnyba, nebuvo ir pagrindo jų protezavimo paslaugas apmokėti valstybės lėšomis.
Radviliškio rajone nukrito lėktuvas. Per ultralengvojo lėktuvo avariją žuvo pilotas, keleivė sužeista. Kad Rokonių kaime nukrito lėktuvas, pranešta po 15 val. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijų koordinavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Saulius Žilinskas Eltai sakė, kad ugniagesių pajėgos vyko į vietą. Pasak jo, lėktuvas deformuotas. Pilotui konstatuota mirtis, keleivė išvežta į gydymo įstaigą.
Parlamentarė Vilija Targamadzė pranešė nusprendusi trauktis iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ bei frakcijos Seime. Ketvirtadienį vykusio Seimo posėdžio metu paskelbta, jog politikė jungiasi prie Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos. V. Targamadzė nusprendė trauktis iš Demokratų frakcijos bei partijos, nes, kaip pati sako, jai nebuvo sudaryta galimybė dirbti Seimo Švietimo ir mokslo komitete. Demokratai jai esą pasiūlė vietą Sveikatos reikalų komitete, mat V. Targamadzės norimame komitete vienintelę demokratų turimą vietą užima Agnė jakavičiutė-Miliauskienė. Parlamente V. Targamadzė dirba mėnesį – nuo tada, kai prisiekė vietoje Seimo nario mandato atsisakiusio Giedrimo Jeglinsko.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas patvirtino, kad sekmadienį Utenos rajone rastas dronas buvo ukrainiečių. Anot ministro, į šalies erdvę įskridęs objektas buvo dezorientuotas. Kaip skelbta, Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) sekmadienį vakare pranešė apie Utenos rajone, Samanės kaime, lauke rastą nukritusį ir sudužusį galimai karinį droną. NKVC pažymėjo, kad Lietuvos kariuomenės pateikta informacija, radarai sekmadienį drono nefiksavo. Tuomet NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas teigė, kad šalies teritorijoje greičiausiai nukrito ukrainiečių dronas. Vėliau buvo pranešta, kad jis turėjo sprogstamųjų medžiagų, jos buvo neutralizuotos incidento vietoje. Šiuo klausimu pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda suorganizavo susitikimą su krašto apsaugos ministru R. Kaunu. Po jo šalies vadovas teigė, kad perspėjimo sistema dėl dronų neveikia tinkamai.
Sveikatos apsaugos ministerija yra parengusi ir planuoja artimiausiu metu paviešinti gydymo įstaigoms skirtus algoritmus, kaip veikti oro pavojaus atveju. Apie tai ketvirtadienį Seime pranešė sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė. Jos teigimu, svarbu suprasti, kad tokiais atvejais gydymo įstaigų reagavimas į grėsmes skiriasi nuo to, kas vyksta įprastomis civilinėmis aplinkybėmis. Tiesa, pasak ministrės, personalas daugelyje gydymo įstaigų elgėsi adekvačiai, tinkamai, tačiau žadama atkreipti dėmesį ir dėti pastangas, kad būtų pasirūpinta, jog žmonės ir personalas iš anksto žinotų, kaip elgtis, ypač – didelio jautrumo pacientų skyriuose.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Valstybės kontrolei (VK) nustačius, jog pernai Valstybės gynybos fonde liko nepanaudoti 36 mln. eurų, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas žada, jog Vyriausybė ras kaip tuos pinigus perkelti į kažkurių kitų metų biudžetą. Ministras pastebėjo, jog efektyviai išnaudoti greitai pakilusį gynybos biudžetą yra rimtas iššūkis dėl sudėtingų procedūrų ir įrangos pasiūlos trūkumų. Tiesa, jis tikina, kad valdžia padarys viską, kad įveiktų kylančius sunkumus, didinant Lietuvos krašto apsaugos pajėgumus.
Jonavos azoto trąšų ir kitų chemijos produktų gamyklos „Achema” generalinė direktorė Audronė Kuskytė pasitraukė iš pareigų, nurodoma bendrovės valdybos nutarimo rašte. Registrų centrui pateiktame dokumente taip pat teigiama, jog laikinai – iki naujo vadovo išrinkimo – įmonės vadovo pareigas eis finansų direktorius Evaldas Venckus. Pasak rašto, A. Kuskytės paskutinė diena generalinės direktorės poste buvo gegužės 15 d. Ji „Achemai“ vadovavo kiek ilgiau nei dvejus metus. Kaip rodo Registrų centro duomenys, sprendimą atšaukti A. Kuskytę iš pareigų „Achemos“ valdyba priėmė pagal Darbo kodekso 55 straipsnį – darbo sutartis nutraukta darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių. Bendrovė „Achema“ priklauso koncernui „Achemos grupė“. Jonavoje įsikūrusi įmonė praėjusiais metais uždirbo 8,5 mln. eurų grynojo pelno.
Trečiadienį Lietuvoje paskelbus oro pavojų dėl į šalį, kaip įtariama, įskridusio drono, prasčiausiai su susidariusia situacija iš susisiekimo sektoriaus bendrovių susitvarkė Lietuvos oro uostai (LTOU), sako ministras Juras Taminskas. Anot jo, Vilniaus oro uoste (VNO) ar bet kuriame iš šalies oro uostų nėra numatytos specialios priedangos, o trečiadienio oro pavojus išryškino šios problemos svarbą. Pasak ministro, LTOU taip pat nebuvo pasiruošusi ir laiku neišplatino įspėjamųjų pranešimų. Oro pavojaus metu VNO patalpose buvo apie 1,5 tūkst. žmonių. Pasak J. Taminsko, Susisiekimo ministerija aktyviai siekia užtikrinti kritinės infrastruktūros saugumą, todėl ragina oro uostus įsidiegti antidronines sistemas, kaip tai yra padaręs Klaipėdos jūrų uostas.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Latvijoje trečią dieną iš eilės buvo paskelbtas oro pavojus dėl įskridusio drono. Grėsmė Latvijos oro erdvei ketvirtadienio rytą buvo paskelbta Kraslavos, Ludzos, Aukštutinės Dauguvos ir Rėzeknės savivaldybėse, o po maždaug trijų valandų pavojus buvo atšauktas. Dronas buvo pastebėtas skrendantis virš Kraslavos savivaldybės. Taip pat buvo tikrinama iš gyventojų gauta informacija, kad jis tariamai sudužo Latvijos teritorijoje. Latvijos gynybos ministerija pabrėžė, kad tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje, kyla pavojus, jog užsienio bepiločiai orlaiviai ir toliau artės prie Latvijos oro erdvės arba į ją įskris.
Minskas pareiškė protestą Lietuvos reikalų patikėtiniui dėl Baltarusijos sieną esą pažeidusio drono. Griežtas protestas dėl esą iš Lietuvos teritorijos gegužės 17 d. įskridusio drono buvo pareikštas Baltarusijos užsienio reikalų ministeriją iškviestam Lietuvos reikalų patikėtiniui Baltarusijoje Erikui Vilkanecui. Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Ruslanas Varankovas aiškino, kad tądien Ukrainos bepilotis orlaivis „Čaika“, kuris iš pradžių skrido į Rusijos teritoriją atakuoti taikinių, buvo pastebėtas Baltarusijos teritorijoje, o Lietuva esą „nesiėmė jokių veiksmų“, kad neleistų jam įskristi į Baltarusiją, „įskaitant savalaikį Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų informavimą“. R. Varankovas pabrėžė, kad šie veiksmai kelia tiesioginę grėsmę Baltarusijos saugumui ir reikalavo imtis kompleksinių priemonių, jog ateityje panašių incidentų būtų išvengta.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad ketina pasikalbėti su Taivano prezidentu Lai Ching-te. Toks tiesioginis kontaktas, jei įvyks, gali papiktinti Pekiną, ypač atsižvelgiant į įtampą dėl galimo naujo JAV ginklų pardavimo Taivanui. Tiesioginis pareigas einančio JAV prezidento ir Taivano vadovo pokalbis reikštų nuokrypį nuo dešimtmečius trukusios diplomatinės praktikos. 1979 m. Vašingtonas diplomatinį pripažinimą vietoje Taipėjaus suteikė Pekinui, ir nuo tada nėra žinoma apie jokį telefoninį pokalbį tarp pareigas einančių JAV ir Taivano vadovų. Kinija laiko demokratiškai valdomą Taivaną savo teritorijos dalimi ir kategoriškai prieštarauja oficialiems Taipėjaus ir užsienio vyriausybių santykiams. Praėjusią savaitę D. Trumpui lankantis Pekine Xi Jinpingas pabrėžė, kad tai, kaip bus sprendžiamas Taivano klausimas, taps lemiamu veiksniu siekiant JAV ir Kinijos santykių stabilumo.
Reaguodamas į Ukrainos siekį greitai prisijungti prie Europos Sąjungos (ES), Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pasiūlė suteikti šaliai ES „asocijuotos narės“ statusą. Laiške ES lyderiams jis pasiūlė nedelsiant glaudžiau įtraukti Ukrainą į Bendrijos institucijas, tačiau visateisės narystės ir balso teisės Ukraina kol kas negautų. F. Merzas šią iniciatyvą argumentavo ypatinga Ukrainos, kaip kariaujančios šalies, padėtimi ir didele pažanga stojimo derybose. Greitai priimti Ukrainą į ES įprastine tvarka, anot F. Merzo, yra nerealu.
person Vilius Narkūnas (ELTA)
Sužeistųjų skaičius per Rusijos ataką Ukrainos Dnipro mieste padidėjo iki 14, pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža.
Iš viso buvo hospitalizuoti 10 žmonių, tarp jų - 13-metis berniukas. Dar trys asmenys gydomi ambulatoriškai.
Pradiniai pranešimai teigė, kad sužalojimų patyrė penki žmonės, tačiau po atakos skaičius toliau augo.arrow_forward
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio kritikavo NATO už nepalaikymą JAV karo prieš Iraną, prieš išvykdamas į NATO derybas Švedijoje. Prezidentas Donaldas Trumpas nurodė, kad NATO nariai atsisako imtis bet kokių veiksmų, kas sukėlė nusivylimą JAV. Be to, karo prieš Iraną pasipriešino Ispanija ir Vokietija, o Jungtinės Valstijos ir Izraelis ginčijamai teigia apie neišvengiamą Irano branduolinę grėsmę.arrow_forward
Dvi Tomsko mokyklos uždraudė mokiniams dėvėti drabužius su užrašais užsienio kalbomis, praneša naujienų portalas „Meduza“.
Svetlensko gubernijos licėjus paskelbė įsakymą, kuriuo siekiama uždrausti „dėvėti drabužius su užrašais užsienio kalbomis“, išskyrus atvejus, kai užrašas yra dalis registruoto prekės ženklo ir nepažeidžia „Rusijos įstatymų bei visuotinių padorumo principų“.
Tomske veikiančios regiono įstatymų leidžiamosios institucijos pirmasis pirmininko pavaduotojas ir partijos „Vieninga Rusija“ regioninio skyriaus sekretoriaus pavaduotojas Ilija Leontjevas teigė, kad situacija „reikalauja atidaus įvertinimo“. arrow_forward
Iranas iškvietė oficialios naujienų agentūros IRNA vyriausiąjį redaktorių paaiškinti, kodėl buvo paskelbtos nuotraukos, kuriose užfiksuota hidžabo nedėvinti moteris. Nuo 1979 m. islamo revoliucijos pabaigos moterims viešumoje privaloma dėvėti skarelę, laikomą ideologiniu dvasininkų valdžios ramsčiu. Žiniasklaidos priemonė buvo įspėta pašalinti šią medžiagą, o JAV įsikūrusi žmogaus teisių organizacija teigė, kad IRNA antradienį paskelbė fotoreportažą, bet po kelių valandų nuotraukas pašalino iš savo svetainės.arrow_forward