ELTA glaustai: teismas ėmėsi paramediko Sadausko nužudymo bylos, buvusią jo sutuoktinę leista suimti dviems mėnesiams
Visuomenė Manto Sadausko nužudymas Kriminaliniai įvykiai Įstatymų leidyba Nacionalinis saugumas Mantas Sadauskas Seimas Rusija
ELTA glaustai pristato svarbiausius balandžio 23 d.
įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.
Svarbiausias ketvirtadienio įvykis – teismas leido dviems mėnesiams suimti paramediko Manto Sadausko nužudymu įtariamą buvusią jo žmoną. Tuo metu parlamentas galutinai pritarė naujo poligono Lazdijų rajone steigimui, taip pat – sankcijų Rusijai ir Baltarusijai pratęsimui, ribojant galimybes automobilių bakuose įvežti degalus iš šių šalių.
LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS
Panevėžio apylinkės teismas paramediko Manto Sadausko nužudymo byloje įtariamą buvusią vyro sutuoktinę Justiną Sadauskienę leido suimti dviejų mėnesių laikotarpiui. Moteriai pareikšti įtarimai dėl tyčinio nužudymo ir neteisėto laisvės atėmimo. J. Sadauskienės advokatas Vaidotas Sviderskis teigė, kad jo ginamoji kaltės nepripažįsta. Antrą įtariamąjį byloje leista suimti mėnesiui, o trečiasis įtariamasis buvo paleistas į laisvę už 5 tūkst. eurų užstatą. Anksčiau ieškoto paramediko M. Sadausko kūnas rastas antradienį Panevėžio rajone esančios sodybos teritorijoje. Kaip įtariama, nužudyto asmens kūnas buvo susuktas į batutą ir užkastas žemėje. Anot pareigūnų, M. Sadausko nužudymo motyvas gali būti susijęs su asmeninio pobūdžio nesutarimais. Paramediko artimieji pasakojo, kad vyras skyrėsi su savo vaikų motina, ji nenorėjo jam atiduoti jųdviejų vaikų, esą teismo sprendimu vaikai turėjo augti su tėvu.
Seimas galutinai apsisprendė ir pritarė poligono Kapčiamiestyje steigimui bei Tauragės karinio poligono teritorijos išplėtimui. Nors projektui dėl Tauragės poligonui prieštaraujančių nebuvo, Kapčiamiesčio projektui nepritarė 8 „aušriečiai“, 2 „valstiečiai“ ir 2 Mišrios Seimo narių grupės nariai. Dar 4 „aušriečiai“ balsavimo metu susilaikė. „Valstietis“ Dainius Gaižauskas po balsavimo pareiškė, jog esą buvo sulaužyta koalicinė sutartis. Savo ruožtu Seimo pirmininkas Juozas Olekas tikino, kad prieš šį projektą balsavę koalicijoje esančių frakcijų nariai skeptiškai vertina ne patį poligoną, o tam tikras įstatymo nuostatas. Prieš poligoną Kapčiamiestyje balsavęs „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis tikino, jog naujo karinio objekto Lietuvoje nereikia. Pasak jo, reikia plėsti esamus.
Per pirmuosius tris šių metų mėnesius Seimo nariai parlamentinei veiklai išleido daugiau nei 590 tūkst. eurų, rodo savaitės pradžioje paskelbta ataskaita. Parlamentinei veiklai po daugiau nei 5 tūkst. eurų pirmąjį šių metų ketvirtį išleido 45 parlamentarai – apie trečdalis Seimo narių. Pagal išlaidas pirmavo socialdemokratas Tadas Prajara, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Dainius Varnas bei „aušrietis“ Karolis Neimantas. Jų išlaidos siekia apie 5,9 tūkst. eurų. Kiekvienam Seimo nariui su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms padengti skiriama 0,8 vidutinio mėnesinio atlyginimo dydžio suma. Šiuo metu tai sudaro kone 2 tūkst. eurų kas mėnesį.
Darbo inspekcija pradėjo tyrimą dėl galimų Seimo Kultūros komiteto darbuotojų viršvalandžių. Inspekcija tyrimą pradėjo gavusi skundą. Tiesa, Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atstovas nedetalizavo, ar į inspekciją kreipėsi komiteto darbuotojas, ar asmuo iš išorės. Tyrimas gali užtrukti apie 20 darbo dienų. Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas Eltai patvirtino žinantis apie pradėtą tyrimą, bet nežino, kas kreipėsi į inspekciją. Seimo Kultūros komitete toliau tęsiasi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų svarstymas. Komiteto nariai posėdžiauja kone visą dieną – posėdžiai įprastai prasideda 9 ir baigiasi 17 valandą. Pastarąjį kartą komitetas posėdžiavo trečiadienį, tačiau ir tądien nespėta apsvarstyti visų užregistruotų pasiūlymų. Kitas posėdis numatytas penktadienį.
Siekiant efektyviau kovoti su dezinformacija, Krašto apsaugos ministerija (KAM) nusprendė skirti Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos skyriui papildomą finansavimą reikalingos kompiuterinės įrangos licencijoms įsigyti. Apie tai Seime vykusios Vyriausybės valandos metu pranešė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Kalbėdamas apie augantį dezinformacijos mastą jis pažymėjo, jog kovoje būtina pasitelkti ir tokias priemones kaip dirbtinis intelektas.
Policija ir prokuratūra pranešė Šalčininkų rajone išaiškinusi dviejų garbaus amžiaus moterų žmogžudystes. Dėl šių Dainavos seniūnijoje įvykdytų nusikaltimų teismui perduoti du jauno amžiaus niekur nedirbantys vyrai, anksčiau teisti už įvairius nusikaltimus – smurtą, vagystes, narkotikus. Vienas teistas 10 kartų, o kitas – 15. Dvi moterys buvo nužudytos 2025 m. Pasalio kaime į 92 metų moters namus įsibrovę vyrai ją sumušė, paėmė iš slėptuvės 9 tūkst. eurų, vėliau namą padegė ir su pinigais pasišalino. Kaip nustatė teismo medikai, senolė mirė uždususi gaisre. Kitas nužudymas buvo įvykdytas Dainavos seniūnijoje, Samarakiškių kaime. Susitarę apiplėšti, vyrai įsiveržė į 83 metų moters sodybą. Smaugdami senjorę, reikalavo, kad ji pasakytų, kur yra slėptuvės su pinigais. Išgavę informacijos pagrobė 2,5 tūkst. eurų, jos namai taip pat buvo padegti. Dar vienai garbaus amžiaus 92 metų moteriai tų metų gegužę pavyko išvengti mirties, nors ji ir buvo smaugiama – ji apsimetė negyva ir taip išvengė žūties.
Šiaulių apygardos teismas neviešame teisiamajame posėdyje iš esmės pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą dėl šešių užsieniečių galimo dalyvavimo organizuotos teroristinės grupės veikloje, teroristinės veiklos finansavimo. Byloje tirtas ir nepavykęs bandymas 2024 m. rugsėjį įvykdyti teroro išpuolį Šiauliuose. Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras paskelbė kaltinamąjį aktą. Nė vienas iš šešių kaltinamųjų savo kaltės iš esmės nepripažino. Artimiausiame posėdyje gegužę numatyta pradėti liudytojų apklausą, jų byloje – 10. Teismas, siekdamas neatskleisti tarnybos ar komercinės paslapties, atsižvelgdamas į tai, jog šioje byloje gali būti apklausiami liudytojai, kuriems taikomas anonimiškumas, nutarė bylą nagrinėti neviešai. Šioje byloje kaltinimai pareikšti Ispanijos piliečiui J. L. A. bei dvigubą – Ispanijos ir Kolumbijos pilietybę turinčiam A. F. R. D., Rusijos piliečiui E. O. V., Kubos pilietei Y. L. C., Kolumbijos piliečiui C. A. L. D. ir Baltarusijos piliečiui M. B. Teisėsaugos duomenimis, teroristinio išpuolio taikiniu pasirinkta Šiauliuose įsikūrusios UAB „TVC Solutions“ infrastruktūra ir bendrovės gaminama produkcija – radijo bangų spektro analizavimo mobiliosios stotys, skirtos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, jų vertė siekė iki pusantro milijono eurų.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Šiaulių apygardos teismas Kuršių marių taršos byloje baigė klausytis kaltinamųjų paskutinių žodžių ir išėjo rašyti nuosprendžio. Jis bus skelbiamas beveik po septynių mėnesių – lapkričio 6 d. Sakydami savo paskutinį žodį, kaltinamieji neigė dalyvavę organizuotos grupės veikloje ir padarę jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Bendrovės „Grigeo“ grupės prezidentas Gintautas Pangonis tvirtino, kad apie tai, jog nuotekos išvalomos nepilnai, sužinojo tik 2019 metų gruodį. Dabartinis šios Klaipėdos įmonės vadovas Tomas Eikinas tvirtino, kad jis bendrovėje savo darbą pradėjo tik 2019 gruodį, nebuvo spėjęs net susipažinti su visu įmonės gamybos procesu. Abu kaltinamieji teismo prašė juos išteisinti. Valstybinės kaltintojos teismo prašė kaltinamuosius pripažinti kaltais dėl padarytų jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų ir paskirti bausmes – pinigines baudas. „Grigeo“ grupės prezidentui G. Pangoniui, teismo prašoma paskirti bausmę – 200 tūkst. eurų baudą, dabartiniam „Grigeo Klaipėda“ vadovui T. Eikinui – 50 tūkst. eurų baudą. Griežčiausią bausmę – 5 mln. eurų baudą – prokurorės prašo skirti kaltinamajai bendrovei „Grigeo Klaipėda“. Valstybinės kaltintojos teismo prašė tenkinti ir Aplinkos apsaugos departamento pareikštą daugiau kaip 48 mln. eurų civilinį ieškinį.
Seimas priėmė sprendimą pratęsti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai bei uždrausti iš šių šalių į Lietuvą importuoti degalus transporto priemonių standartiniuose kuro bakuose, kai juose esantis degalų kiekis viršija 200 litrų. Už tai numatantį Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektą galutinėje stadijoje balsavo 95 parlamentarai, prieštaravo vienas ir 6 susilaikė. Teigiama, jog šis draudimas užkirs kelią galimiems Europos Sąjungos (ES) sankcijų pažeidimams, o taip pat būtų užkardoma netiesioginė parama Maskvos ir Minsko režimams. Kartu numatoma, jog Vyriausybės sprendimu būtų galima įšaldyti lėšas ir ekonominius išteklius bei taikyti sektorines ribojamąsias priemones, jeigu ES lygmeniu nustatytos sankcijos, kurios taikomos Rusijai ar Baltarusijai, būtų iš dalies arba visiškai nebetaikomos. Įstatymo pakeitimai galios nuo šių metų gegužės 3 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda teigiamai įvertino naujausius Europos Komisijos (EK) siūlymus valstybėms narėms, kaip galima švelninti degalų krizės poveikį gyventojams. Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje Kipre dalyvausiantis prezidentas taip pat tikisi, kad Bendrija pasinaudos per pandemiją sukaupta patirtimi ir pasiūlys tikslinių paramos priemonių krizės paveiktam verslui ir gyventojams. Pasak jo, svarbu, kad dėmesys būtų skiriamas ne tik trumpalaikėms, bet ir ilgalaikėms, priklausomybę nuo iškastinio kuro mažinančioms, priemonėms. G. Nausėda aiškino, kad karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir įtampa energetikai itin svarbiame Hormuzo sąsiauryje kitų valstybių vadovus pastūmėjo svarstyti grįžimą prie Rusijos iškastinio kuro. Prezidentas taip pat pasisakė apie 2028–2034 m. ES finansinę perspektyvą teigdamas, jog ateinantis Bendrijos biudžetas privalo būti gerokai didesnis nei anksčiau.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Europos Sąjunga (ES) oficialiai patvirtino paskolą Ukrainai ir sankcijas Rusijai. 90 mlrd. eurų paskola nuo Maskvos agresijos penktus metus besiginančiai Ukrainai ir 20-asis sankcijų paketas Rusijai buvo patvirtinti po ilgai trukusio ginčo su Vengrija ir Slovakija. Pastarosios atsiėmė savo prieštaravimus po to, kai Ukraina atnaujino naftos tiekimą per Rusijos bombardavimus sugadintu ir galiausiai suremontuotu naftotiekiu „Družba“. Briuseliui uždegta žalia šviesa per artimiausius mėnesius išmokėti Kyjivui sutartas lėšas, kurių gyvybiškai reikia karo išsekintam šalies biudžetui. Naujas ekonominių sankcijų Kremliui paketas yra nukreiptas į Rusijos energetikos, bankininkystės ir prekybos sektorius.
JAV oficialiai pakvietė Rusiją dalyvauti Majamyje vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikime, pranešė Rusijos žiniasklaida. Kremliaus atstovas spaudai vėliau pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dar nepriėmė sprendimo, ar šiame gruodžio mėn. vyksiančiame susitikime dalyvaus. Dvidešimties didžiausias ekonomikas turinčių pasaulio valstybių susitikimuose V. Putinas nedalyvavo nuo 2019 m. – iš pradžių dėl koronaviruso pandemijos, o vėliau dėl karo Ukrainoje. 2023 m. Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) išdavė V. Putino arešto orderį dėl karo, taip apribodamas Rusijos vadovui galimybę keliauti. JAV nėra TBT narės, o V. Putinas praėjusį rugpjūtį buvo nuvykęs į Aliaską susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
JAV kariuomenė sulaikė dar vieną tanklaivį, siejamą su Irano naftos kontrabanda. JAV Gynybos departamentas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti ant Indijos vandenyne sulaikyto tanklaivio „Majestic X“ denio esančios JAV pajėgos. Laivų sekimo duomenys parodė, kad „Majestic X“ yra Indijos vandenyne tarp Šri Lankos ir Indonezijos, maždaug toje pačioje vietoje kaip ir anksčiau JAV pajėgų sulaikytas tanklaivis „Tifani“. Jis plaukė į Žoušaną (Kinija). Šis sulaikymas įvyko praėjus dienai po to, kai Irano Islamo revoliucinės gvardijos pajėgos perėmė du laivus naftos ir dujų eksportui strategiškai svarbiame Hormuzo sąsiauryje.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino, kad amerikiečių pajėgos sunaikins bet kurį laivą, kuris minuos Hormuzo sąsiaurį. Kovo mėnesį buvo pranešta, kad Iranas pradėjo dėti minas Hormuzo sąsiauryje, kuriuo driekiasi vienas svarbiausių pasaulio naftos ir dujų eksporto maršrutų ir kuris JAV ir Izraelio konflikto su Islamo Respublika metu yra praktiškai užblokuotas. Dėl šios blokados visame pasaulyje sparčiai auga naftos ir dujų kainos.
TBT leido pradėti buvusio Filipinų prezidento Rodrigo Duterte teismo procesą dėl nusikaltimų žmoniškumui. TBT teisėjai vienbalsiai patvirtino visus kaltinimus, susijusius su jo kovos su narkotikais kampanija, nes įrodymų jiems pakanka. Šie kaltinimai susiję su R. Duterte veikla 2013–2016 m. einant Davao miesto mero pareigas, o vėliau ir prezidento poste iki 2019 m. kovo, kai Filipinai pasitraukė iš TBT jurisdikcijos. 81-erių R. Duterte kaltinamas 78 žmogžudystėmis ir pasikėsinimais į žmogaus gyvybę. Tuo metu žmogaus teisių organizacijos skaičiuoja, kad R. Duterte karo su narkotikais aukų skaičius siekia iki 30 tūkst. Teigiama, kad daugeliui įtariamųjų mirties bausmė įvykdyta be teismo.
person Ūla Klimaševska (ELTA)
Izraelio Gynybos ministras Israelis Katzas pareiškė, kad šalis yra pasirengusi tęsti karą su Iranu ir laukia JAV leidimo, kad galėtų sugrąžinti Iraną į "akmens amžių".
Ministras savo kalboje pabrėžė, kad Izraelio gynybos pajėgos pasirengusios tiek gynybai, tiek puolimui, o taikiniai jau pažymėti.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pratęsė Jungtinių Valstijų ir Irano paliaubų susitarimą, siekdamas sudaryti sąlygas deryboms su Teheranu, o per karo pradžioje įvykusį JAV ir Izraelio antskrydį, žuvo Irano aukščiausiasis lyderis Ali Khamenei.arrow_forward
Bendrovei „Alibaba“ priklausančiame kiniškame tinklalapyje trumpam pasirodė anoniminiai pusės milijono Jungtinės Karalystės sveikatos duomenų bazės „Biobank“ dalyvių medicininiai duomenys, kuriuos buvo siūloma nusipirkti, pranešė vyriausybė. Duomenų ministras Ianas Murray‘jus pranešė, kad nuo duomenų saugumo pažeidimo nukentėjo visų 500 tūkst. duomenų bazės „Biobank“ dalyvių informacija. Trims Kinijos mokslinių tyrimų įstaigoms duomenys buvo teisėtai atsisiųsti, tačiau jų prieiga prie duomenų bazės buvo sustabdyta dėl šio incidento. arrow_forward