Politika Branduolinis ginklas Lietuvoje Įstatymų leidyba Nacionalinis saugumas Politinės partijos Virginijus Sinkevičius Juozas Olekas Seimas
Vilnius, gegužės 19 d. (ELTA).
ELTA glaustai pristato svarbiausius gegužės 19 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.
Antradienį laikinasis demokratų pirmininkas Virginijus Sinkevičius interviu Eltai sakė, kad Socialdemokratų partijos lyderis turėtų imti vadovauti Vyriausybei, tuo metu Seimas ėmėsi iš naujo svarstyti prezidento vetuotą Klaipėdos uosto įstatymą, kurio dalis, leidžianti į šalies teritoriją įvežti branduolinius ginklus, tarp politikų įžiebė diskusijas, ar Lietuva neturėtų keisti tokią galimybę dabar ribojančią Konstitucijos nuostatą.
LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS
Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pataisų gali būti šaukiamas neeilinis parlamento posėdis. Vis tik socialdemokratas tikisi, kad to neprireiks. Apie tai, kad gali būti šaukiamas nenumatytas Seimo posėdis, J. Olekas užsiminė antradienio rytą vykusiame Seniūnų sueigos posėdyje. Kaip skelbta, praėjusią savaitę Seimo Kultūros komitetas valdančiųjų balsais patvirtino išvadą dėl pakoreguotų LRT įstatymo pataisų. Jų svarstymas plenarinėje Seimo posėdžių salėje numatytas šį ketvirtadienį.
Socialdemokratų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius turėtų imtis lyderystės vadovauti Vyriausybei, sako Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ laikinai vadovaujantis europarlamentaras Virginijus Sinkevičius. Pasak V. Sinkevičiaus, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vadovas gavo labai tvirtą mandatą iš partijos, tad jei šios politinės jėgos atstovai iš tiesų nori pokyčio, reformos, ir galimybės, kad reitingai atsigautų, M. Sinkevičius esą turėtų prisiimti lyderystę. Reaguodama į šiuos pareiškimus, LSDP frakcijos seniūnė Orinta Leiputė teigė, kad dabartinis politinės jėgos lyderis yra tinkamas užimti bet kokį postą, įskaitant ir Vyriausybės vadovo. Bet, pasak O. Leiputės, socialdemokratai priėmė sprendimą į šias pareigas deleguoti Ingą Ruginienę, kuri puikiai tvarkosi su šia atsakomybe. Kaip skelbta, gegužės pradžioje nuolatiniu LSDP pirmininku išrinktas M. Sinkevičius teigė neatmetantis galimybės dar per šią Seimo kadenciją persikelti dirbti į Vilnių bei užimti postą centrinėje valdžioje. Tačiau, pasak socdemų lyderio, tai turėtų įvykti organiškai.
Prezidentūra palaiko Vilniaus miesto mero Valdo Benkunsko iniciatyvą rinkti parašus dėl migracijos politikos griežtinimo. Tokią poziciją išsakė šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis. Kaip skelbta, gegužės pradžioje V. Benkunskas priešais Vidaus reikalų ministeriją (VRM) suorganizavo parašų rinkimo akciją dėl griežtesnių migracijos sąlygų. Tuomet jis teigė pastarąjį mėnesį bandęs prisibelsti i ministro Vladislavo Kondratovičiaus duris diskusijai dėl migracijos politikos peržiūrėjimo, tačiau atsakymo tvirtino nesulaukęs. Kiek anksčiau vidaus reikalų ministras sulaukė ir oficialaus V. Benkunsko kreipimosi, siūlančio Seimui teikti jo rengtas įstatymo pataisas, numatančias, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvoje pro trejų metų būtų pratęsiamas tik tiems užsieniečiams, kurie valstybinę kalbą mokėtų ne prasčiau nei A2 lygiu bei turėtų šį faktą patvirtinantį dokumentą. Reaguodamas į tai V. Kondratovičius nurodė, kad tokių sprendimų nesiruošia priimti, nes tai – ne VRM kompetencijų sritis.
Seimo pirmininkas sako matantis galimybę keisti Lietuvos Konstitucijos nuostatą, draudžiančią šalyje dislokuoti branduolinį ginklą. Juozas Olekas taip pat teigė manantis, kad reikia visų partijų apsitarimo, kaip turėtų atrodyti Lietuvos buvimas po kurios nors šalies branduoliniu skėčiu. Anot Seimo pirmininko, šiuo metu pie tai kalbamasi siauruose politikų rateliuose, tačiau ne su užsienio partneriais. Be to, pabrėžė jis, daug naudingiau būtų, jei dėl tokių iniciatyvų būtų tariamasi bendrai, ieškant vieningo sprendimo. Savo ruožtu Prezidentūros Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas Ramūnas Dilba Seime žurnalistams teigė, jog šalies vadovas pritartų diskusijai apie Konstitucijos nuostatos keitimą.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) su dviem savivaldybėmis pasirašė susitarimą dėl socialinės ir inžinerinės infrastruktūros vystymo. Su Lazdijų ir Jurbarko rajono savivaldybėmis pasirašyti susitarimai dėl papildomo finansavimo, proporcingo naujai įsteigto Kapčiamiesčio poligono ir išplėsto Tauragės poligono dydžiui. Kaip skelbta, R. Kauno vadovaujama ministerija šiemet skirs daugiau nei 11 mln. eurų infrastruktūros plėtrai savivaldybėse, kuriose veikia kariniai poligonai. Tai numatantis susitarimas su dešimtimi savivaldybių buvo pasirašytas balandį. Savivaldybėms sutarta skirti pinigų keliams, vandentiekiui, švietimui ir kitai svarbiai infrastruktūrai gerinti. Tam bus naudojama dalis ministerijai šiems metams skirtų biudžeto asignavimų – nuo 0,3 iki 0,5 proc.
Europai svarstant išsirinkti derybininką, kuris galėtų atstovauti Bendrijos interesams dialoge su Rusija, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis tikina, jog kontaktas galėtų būti mezgamas, tačiau išskirtinai tik dėl taikos susitarimo. Tuo metu megzti platesnį kontaktą su Kremliumi esą nėra pagrindo. Paklaustas, kokia, jo nuomone būtų tinkamiausia kandidatūra derybininko pozicijai užimti, D. Matulionis tikino, jog pasitikėtų Suomijos prezidento Alexanderio Stubbo kompetencijomis. Kaip skelbta, praėjusią savaitę, po susitikimo su Suomijos prezidentu, šalies vadovas G. Nausėda sakė, jog kol kas nemato galimybių Europos lyderių kontaktui su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Kiek anksčiau Suomijos prezidentas interviu Italijos laikraščiui „Corriere della Sera“ sakė, jog Europos Vyriausybėms atėjo laikas tiesiogiai užmegzti ryšį su Maskva. A. Stubbas sakė, kad, jo nuomone, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) politika Rusijos ir Ukrainos atžvilgiu nebeatitinka Europos interesų, o tai esą reiškia, kad Europa turi pradėti tiesioginį dialogą.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas turės dar vieną – aštuntą – pavaduotoją. Antradienį šią naują pareigybę įsteigė Seimas. Už tai numatančias Statuto pataisas balsavo 72 Seimo nariai, prieš buvo 6, susilaikė 22. Tikimasi, kad aštuntasis Seimo vadovo pavaduotojas leis užtikrinti tinkamą proporcinį frakcijų atstovavimą parlamento vadovybėje. Galiojančiame Statute nustatyta, kad Seimo pirmininko pavaduotojų yra ne daugiau kaip septyni. Šiuo metu Seimo pirmininkas J. Olekas turi 7 pavaduotojus. Tai socialdemokratės Rasa Budbergytė ir Orinta Leiputė, liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen, konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, „aušriečių“ atstovai Raimondas Šukys ir Daiva Žebelienė, „valstietė“ Aušrinė Norkienė.
Vilniaus apygardos teismas atidėjo posėdį Antano Kandroto, pravarde Celofanas, ir Andrejaus Lobovo byloje dėl neapykantos kurstymo, paaiškėjus, kad į Baltarusiją išvykusį A. Kandrotą-Celofaną ištiko infarktas. Teismui šią informaciją pranešė minėto nuteistojo advokatas Erikas Rugienius. A. Kandroto-Celofano gynėjas nurodė, kad jo klientas šiuo metu yra gydomas intensyvios terapijos skyriuje. Anksčiau skelbta, kad A. Kandrotas-Celofanas, nepaisydamas jam paskirtos kardomosios priemonės – pasižadėjimo neišvykti – iškeliavo į Baltarusiją. Šioje byloje už neapykantos kurstymą prieš buvusį Seimo narį Tomą Vytautą Raskevičių dėl jo seksualinės orientacijos nuteisti A. Kandrotas-Celofanas ir A. Lobovas pateikė apeliacinius skundus, kuriais siekia išteisinimo. Pirmosios instancijos teismas abu vyrus pripažino kaltais, A. Kandrotui-Celofanui skyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę, A. Lobovui – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant pusantrų metų laikotarpiui. Pastarajam taip pat skirta apie 3,7 tūkst. eurų bauda, nuteistasis įpareigotas atsiprašyti T. V. Raskevičiaus už savo pareiškimus apie pastarąjį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Povilo Graževičiaus advokato kasacinį skundą: šiukšlėmis iš Rusijos moteris išvadinęs vyras siekia išteisinimo. Kasaciniu skundu vyras prašo panaikinti 2025 m. gruodžio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį ir palikti galioti išteisinamąjį Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį. Per posėdį teismas išklausė visų šalių – nuteistojo, jo advokato, prokuroro, pasisakė ir abi nukentėjusios moterys. Nuteistojo advokatas Tomas Januškevičius sakė, kas visi šeši jo ginamojo pasakyti teiginiai yra niekinančio pobūdžio, tačiau už tai baudžiamoji atsakomybė negali būti taikoma. Jis sakė neteisinantis kliento elgesio, tačiau prašė atkreipti dėmesį, kad vyro elgesiui įtakos turėjo ir geopolitinis kontekstas, Rusijos skleidžiami naratyvai apie rusų pasaulį, rusakalbių asmenų gynimą. Tuo metu prokuroras ir nukentėjusiomis byloje pripažinta motina ir dukra pritaria apkaltinamajam nuosprendžiui, į teismą atvykusios nukentėjusiosios prašė apginti jas nuo nusikalstamų veiksmų, jos tikino esančios lojalios Lietuvai ir buvo užsipultos vien dėl to, kad tarpusavyje kavinėje kalbėjosi rusiškai. Teisme abi kalbėjo lietuviškai, be vertėjo, teigė, kad nepritaria Rusijos agresijai Ukrainoje, nuo pirmųjų karo dienų rinko paramą Ukrainos vaikams.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Seimas iš naujo svarstys anksčiau prezidento Gitano Nausėdos vetuotą ir grąžintą tobulinti Klaipėdos jūrų uosto įstatymo projektą. Už tai, kad atnaujinta įstatymo projekto redakcija būtų svarstoma Seime, balsavo 104 Seimo nariai, 3 prieštaravo. Anksčiau parlamente šio įstatymo projektas praėjo visus tris balsavimo etapus ir praėjusią savaitę turėjo būti pasirašytas šalies vadovo, tačiau šis teigė, kad priimtas projektas atveria galimybes į šalies teritoriją įplaukti laivams su branduoliniu ginklu. Atnaujintoje projekto redakcijoje teisinis reguliavimas pakeistas taip, kad būtų aiškiai uždraustas laivų su branduoliniu ginklu įplaukimas į Klaipėdos uostą. Laivams su branduolinėmis jėgainėmis (varikliais) palikta ribota išimtis – jiems įplaukti leidžiama, jei tai neprieštarauja nacionalinio saugumo interesams. Šis prezidento veto tarp politikų paskatino diskusijas, ar nereikėtų keisti Konstitucijoje įtvirtinto ribojimo į šalį įvežti branduolinius ginklus.
Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas vėl siūlo atsisakyti 1,5 proc. VDU dydžio valstybės paskatos antrosios pakopos pensijų kaupime. Politikas teigė nebijantis, kad tai dar labiau paskatins gyventojų pasitraukimą iš papilomos pensijų kaupimo sistemos, ir tikino, jog paskatai skiriamas valstybės lėšas galima išnaudoti geriau – padidinti išmokas dabartiniams pensininkams. Pasak A. Syso, paskatai kaupti antrojoje pakopoje valstybės biudžete numatyta apie 286 mln. eurų, o tuos pinigus perskirsčius ir panaudojus „Sodros“ pensijoms didinti mėnesinės išmokos dabartiniams pensininkams didėtų 33 eurais. Parlamentaras siūlymą atsisakyti paskatos ketina registruoti prieš kitų metų valstybės biudžeto svarstymo pradžią.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
NATO vadovaujamos oro policijos misijos Baltijos šalyse naikintuvas pirmą kartą virš Estijos numušė bepilotį orlaivį. Dronas buvo numuštas virš Virtsjarvo ežero Estijos pietuose, teigė estų gynybos ministras Hanno Pevkuras. Jo teigimu, tai tikriausiai buvo Ukrainos bepilotis orlaivis, kuris buvo paleistas į taikinį Rusijoje. H. Pevkuras pažymėjo, kad per pokalbį telefonu po įvykio Ukrainos gynybos ministras Mychailo Fedorovas už šį incidentą atsiprašė. Vidurdienį perspėjimas dėl bepiločių orlaivių buvo paskelbtas ne tik Estijoje, bet ir Latvijos rytinėje pasienio zonoje. Apie 14 val. Latvijos krizių valdymo centro vadovas Arvis Zilė pranešė, kad šalies oro erdvėje drono nebėra. Dėl dronų pavojaus šioje Latvijos pasienio zonoje buvo laikinai sustabdytas traukinių eismas.
Maskva pareiškė, esą Ukraina ruošia dronų smūgius Rusijai iš Latvijos teritorijos. Rusijos Federacijos užsienio žvalgybos tarnyba pridūrė, kad į Latviją neva jau buvo „išsiųsti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nepilotuojamųjų sistemų pajėgų kariai“, dislokuoti Latvijos Adažų, Sėlijos, Lielvardės, Daugpilio ir Jekabpilio karinėse bazėse. Į šiuos pranešimus socialiniame tinkle sureagavo Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius, pavadinęs juos melu. Šiuos rusų teiginius oficialiai atmetė ir Ukraina, pavadinusi juos dezinformacijos kampanijos, kuria siekiama destabilizuoti Baltijos regioną, dalimi. Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhijus Tychyjus padėkojo „draugams iš Latvijos, kad jie (rusus – ELTA) perprato“.
Kataras pareiškė, kad JAV ir Irano deryboms, kuriose tarpininkauja Pakistanas, reikės daugiau laiko susitarimui pasiekti. Šis Kataro pareiškimas, kuriame taip pat giriamos Islamabado diplomatinės pastangos suartinti šalis ir rasti sprendimą, pasirodė praėjus dienai po JAV prezidento Donaldo Trumpo įrašo socialiniame tinkle apie atidėtus planuotus smūgius Islamo Respublikai. Šį sprendimą JAV prezidentas teigė priėmęs dėl to, kad Kataro, Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų lyderiai paprašė jo suteikti šansą deryboms. Kataro užsienio reikalų ministerijos atstovas Majedas al Ansari teigė, kad minėtos šalys nori apsaugoti regiono žmones nuo tapimo pagrindiniais bet kokios eskalacijos regione pralaimėtojais. Ar Kataras optimistiškai vertina susitarimo perspektyvas, Kataro užsienio reikalų ministerijos atstovas neatsakė.
Dėl Ebolos protrūkio Kongo Demokratinėje Respublikoje (KDR) visoje Afrikoje skelbiama visuomenės sveikatos krizė. KDR užregistruotas 131 mirties atvejis iš 513 įtariamų Ebolos atvejų, o kaimyninėje Ugandoje fiksuotas vienas mirties atvejis. Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centrui (CDC) paskelbus visuomenės sveikatos krizę viso Afrikos žemyno mastu, Etiopijoje įsikūrusiems centro atstovams suteikiami įgaliojimai mobilizuoti papildomus išteklius, įskaitant greitojo reagavimo komandas ir stebėjimo operacijas. CDC atkreipė dėmesį, kad šis protrūkis vyksta vienoje iš sudėtingiausių darbo aplinkų visame žemyne, kuriai būdingas nesaugumas, gyventojų judėjimas, trapios sveikatos sistemos ir ribotas medicininių priemonių, skirtų kovoti su Ebolos viruso Bandibadžio atmainos liga, prieinamumas. PSO duomenimis, per pastarąją pusę šimtmečio Ebolos protrūkių metu mirtingumas tarp užsikrėtusiųjų svyravo nuo 25 iki 90 proc.
person Ūla Klimaševska (ELTA)