ELTA glaustai: prokuratūra pradėjo tyrimą dėl Gedvilo, LB vadovu prezidentas siūlo palikti Šimkų

Vilnius, kovo 16 d. (ELTA).

ELTA glaustai pristato svarbiausius kovo 16 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Pirmadienį Generalinė prokuratūra pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl Seimo nario, „aušriečio“ Aido Gedvilo galimai neteisėto praturtėjimo. Tyrimą nuspręsta pradėti po tiriamosios žurnalistikos centro ,,Siena“ paviešintos informacijos. Tarp svarbiausių dienos akcentų – ir prezidento Gitano Nausėdos sprendimas antrai kadencijai į Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pareigas teikti Gediminą Šimkų. 

LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS

Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl „aušriečio“ Aido Gedvilo nekilnojamojo turto įsigijimo aplinkybių. Pasak prokuratūros, atliekant tyrimą bus siekiama nustatyti, ar Seimo nario ir vienos uždarosios akcinės bendrovės atsakingų asmenų veiksmais įgyjant bei perleidžiant Vilniuje esantį nekilnojamąjį turtą nebuvo padarytos nusikalstamos veikos. Ikiteisminis tyrimas pradėtas išnagrinėjus gautus pranešimus apie  žiniasklaidoje viešai paskelbtą tiriamosios žurnalistikos centro ,,Siena“ atliktą tyrimą bei jo išvadas. Premjerė Inga Ruginienė teigė vertinanti teisėsaugos institucijų darbą, tačiau ragino sulaukti tyrimo išvadų. Tokios pačios pozicijos laikosi ir laikinasis Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius. Kartu jis pripažino, kad vis nauji tyrimai nei politikams, nei jų partijoms garbės nedaro. 

Seimo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcijos nariai siūlo sustabdyti ne tik Rusijos, bet ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje priėmimą. Taip pat siūloma išduotą leidimą laikinai gyventi šalyje panaikinti ne tik Rusijos, bet ir tiems Baltarusijos piliečiams, kurie per ketvirtį daugiau nei vieną kartą vyko į Rusiją ar Baltarusiją. Tai numatantį siūlymą šiuo metu Seime svarstomoms Ribojamųjų priemonių įstatymo pataisoms, kuriomis dar metams būtų pratęstos Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomos ribojamosios priemonės dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, įregistravo Seimo konservatoriai Laurynas Kasčiūnas, Arvydas Anušauskas, Audronius Ažubalis, Arvydas Pocius ir Valdas Rakutis. 

Prokuratūra pranešė, kad minint Kovo 11-ąją, policijos sostinėje sulaikytam Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto docentui Konstantinui Andrijauskaui pareikšti įtarimai dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ikiteisminis tyrimas pradėtas, nes K. Andrijauskas, būdamas viešoje vietoje – ant M. K. Čiurlionio gatvėje Vilniuje esančio pėsčiųjų tilto – suplėšė plakatą su užrašu „Lietuva lietuviams“ bei su šio plakato savininku įsivėlė į konfliktą. Tyrime vienas asmuo yra pripažintas nukentėjusiuoju, jis gimęs 1986 m. Policija gavo asmens pranešimą, kad ant tilto jį užpuolė ir suplėšė plakatą nepažįstamas vyras. Asociacijos „Šeima Tauta Valstybė“ vadovas Raimondas Šimaitis socialiniuose tinkluose skelbė, kad K. Andrijauskas nuplėšė patriotišką tentą su Vincu Kudirka nuo Čiurlionio tilto prie Vingio parko, kur grupė žmonių, laikančių Lietuvos vėliavas, šventė Kovo 11-osios šventę. O juos pačius esą apšaukė ekstremistais ir puolė stumdyti ten buvusius nepilnamečius, bandžiusius neleisti atlikti neteisėtų veiksmų. Be to, pasak R. Šimaičio, sulaikomas docentas sumušė vieną asmenį, pastarasis dėl patirtų sužalojimų buvo išvežtas į greitosios pagalbos ligoninę. R. Šimaitis taip pat paskelbė medicininius duomenis apie nukentėjusiajam suteiktą medikų pagalbą. Tuo metu K. Andrijauskas socialinio tinkle „Facebook“ paskelbė, kad jis nuo viaduko nuplėšė plakatą su užrašu „Lietuva lietuviams“, tačiau neigė smurtavęs prieš žmones. 

Pareigas pradėjo eiti „aušriečių“ deleguotas sveikatos apsaugos viceministras Arnomedas Galdikas. Iki šiol jis Klaipėdos universiteto ligoninėje dirbo gydytoju anesteziologu-reanimatologu bei ėjo „aušrietės“ parlamentarės Linos Šukytės-Korsakės patarėjo pareigas Seime. Vasario pradžioje skelbta, jog iš socialdemokratų išsiderėję dviejų viceministrų pozicija Energetikos ir Sveikatos apsaugos ministerijose, į pastarąją „aušriečiai“ nusprendė deleguoti A. Galdiką. 

Įmonės „Philip Morris International“ Šiaurės ir Rytų Europos regiono viceprezidentas Michalas Mierzejewskis ministrei pirmininkei Ingai Ruginienei simboliškai perdavė dronus, skirtus kovai su kontrabanda ir hibridinėmis grėsmėmis Lietuvos pasienyje. Po oficialaus perdavimo Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) Vinco Kudirkos aikštėje pademonstravo šių dronų veikimo galimybes. Tikimasi, jog bepiločiai orlaiviai padės efektyviau stebėti, kur nusileidžia nelegalias cigaretes gabenantys balionai. Vieno tokio drono kaina – 22 tūkst. eurų, o bendra padovanotų dronų kaina siekia 300 tūkst. eurų. 

Šilutės rajone pakilus vandens lygiui, antradienį ketinama skelbti ekstremalią situaciją, Eltai sakė meras Vytautas Laurinaitis. Pasak jo, šiuo metu Šilutės rajone apsemtos maždaug 43 sodybos, apie 4 tūkst. hektarų pievų, vanduo telkiasi keliuose. Tiesa, meras tikina, jog situacija kol kas yra kontroliuojama. Savo ruožtu Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas patikino, kad jo vadovaujamoje savivaldybėje didelių grėsmių dėl pakilusio vandens lygio kol kas nėra. Kretingos rajono meras Antanas Kalnius taip pat nurodė, kad apylinkėse apsemtų gyvenviečių nėra. Kaip skelbė ELTA, penktadienio naktį dėl pakilusio Neries lygio vanduo pradėjo semti Kauno rajone esančią Radikių gyvenvietės teritoriją. Nuo pakilusio vandens ten nukentėjo 20 namų.

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Balandį baigiantis LB valdybos pirmininko G. Šimkaus kadencijai, prezidentas G. Nausėda jo kandidatūrą teikia antrajai kadencijai. Prezidentūra akcentavo, jog G. Šimkus per pirmąją kadenciją pademonstravo aktualią patirtį, žinias, valstybišką mąstymą ir suprantamai paaiškino europinius bei nacionalinius LB sprendimus. G. Šimkaus teikimo projektą Seimui numatoma teikti antradienio posėdyje. LB valdybos pirmininku G. Šimkus tapo 2021-ųjų balandį, dirbti į LB valdybą jis buvo paskirtas 2020 metais.

Pagrindinės priemonės siekiant normalizuoti degalų kainas Lietuvoje – kuro atsargų įliejimas į rinką ir konkurencijos stebėsenos stiprinimas, sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas tuo metu teigė, jog dabar nereikia priiminėti skubių sprendimų – vietoje to geriau atidžiai stebėti geopolitinę ir rinkos situaciją. Jis pridūrė, jog kitą savaitę parlamentinei kontrolei į Seimą kviesis Konkurencijos tarybos atstovus. Norima, kad jie paaiškintų, kaip vertino fiksuojamus kuro kainų šuolius. Pati institucija tuo metu pranešė, kad pirmąją kovo savaitę fiksuoti pokyčiai rinkoje neleido įtarti pažeidimų. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas savo ruožtu sakė, jog į rinką įliejus dalį Lietuvos kuro rezervų, įtaka dyzelino kainai gali siekti 10–15 centų už litrą. Viceministras Gabrielius Gorbačevskis anksčiau teigė, kad Lietuva į rinką ketina išleisti kuro rezervo „miksą“ – tiek žaliavinės naftos, tiek jos produktų – dyzelino, benzino, aviacinio kuro ir kt. atsargas.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

Vokietija pareiškė, kad karas Artimuosiuose Rytuose „neturi nieko bendro su NATO“ ir „nėra NATO karas“. Pasak žiniasklaidos pranešimų, JAV prezidentas sekmadienį užsiminė, kad jeigu sąjungininkai nepadės užtikrinti saugios komercinės laivybos per pasaulinės naftos tranzitui itin svarbų Hormūzo sąsiaurį, NATO esą laukia „labai bloga“ ateitis. Reaguodamas į šiuos Donaldo Trumpo žodžius, Vokietijos kanclerio atstovas spaudai pabrėžė, kad NATO yra skirtas Aljanso teritorijos gynybai, o dabartinėje situacijoje „trūksta įgaliojimų“ sąsiauryje dislokuoti NATO pajėgas. Paprastai per šį sąsiaurį kasdien praplaukdavo maždaug penktadalis viso pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų krovinių. Jį Iranas užblokavo atsakydamas į vasario 28 d. JAV ir Izraelio pradėtą karinę operaciją.

Slovakija paskutinę minutę atblokavo Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai pratęsimą, atsisakydama reikalavimo iš sankcijų sąrašo išbraukti du oligarchus. Sankcijas, įvestas Rusijai dėl jos karo prieš Ukrainą, kas šešis mėnesius vienbalsiai turi pratęsti visos 27 ES valstybės narės. Slovakija blokavo šį procesą, reikalaudama, kad iš sąrašo būtų išbraukti oligarchai Ališeras Usmanovas ir Michailas Fridmanas. Jei Slovakija nebūtų atsitraukusi, sankcijos būtų nustojusios galioti kovo 15 d., o dabar apribojimai pratęsti dar šešiems mėnesiams – iki rugsėjo 15 d. Sankcijų sąraše šiuo metu yra apie 2,5 tūkst. Rusijos oligarchų ir organizacijų.

Kazachstanas patvirtino naują konstituciją. Kazachstano rinkėjai sekmadienį referendume 87,15 proc. balsų pritarė naujos konstitucijos priėmimui. Konstitucija suteikia papildomų galių šalies prezidentui: jis galės savo nuožiūra skirti Centrinio banko, žvalgybos ir Konstitucinio Teismo vadovus, paleisti parlamentą ir laikinai pats leisti įstatymus. Vietoje dabartinių dvejų rūmų parlamento taip pat turės atsirasti vienų rūmų parlamentas. Naujojoje konstitucijoje santuoka apibrėžiama kaip partnerystė tarp vyro ir moters, o žodžio laisvė negalės „kenkti visuomenės moralei ar trikdyti viešąją tvarką“.