Politika Finansiniai nusikaltimai Švietimo politika Protestai Generalinė prokuratūra
Vilnius, gegužės 15 d. (ELTA).
ELTA glaustai pristato svarbiausius gegužės 15 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.
Penktadienį prokuratūra pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimos apgaulingos apskaitos „Teisės ir demokratijos centre“, kuriam anksčiau vadovavo europarlamentaras Dainius Žalimas. Tiesa, pats politikas tvirtina niekada neturėjęs abejonių dėl viešosios įstaigos finansų.
Tuo metu Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) birželį planuoja rengti protestus dėl atleistos mokytojos Meilės Platūkienės.
LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS
Prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimos apgaulingos apskaitos „Teisės ir demokratijos centre“ (TDE), kuriam anksčiau vadovavo europarlamentaras Dainius Žalimas. Sprendimas pradėti tyrimą priimtas, įvertinus kito europarlamentaro Petro Gražulio skundą, kuriuo jis prašė įvertinti D. Žalimo galimai įvykdytą nusikalstamą veiklą netinkamai panaudojant gautą biudžetinį finansavimą – beveik 200 tūkst. eurų. Politikas nurodė, kad D. Žalimas skelbia dirbantis teisinį darbą, susijusį su žmogaus teisių klausimais Baltarusijoje, tačiau šios šalies opozicijos atstovai esą apie tai nėra nieko girdėję. Pats D. Žalimas tvirtina, kad jam abejonių dėl TDE finansų niekada nekilo, o teisėsaugos tyrimas, europarlamentaro vertinimu, baigsis niekuo.
Birželį Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) planuoja protestus dėl atleistos mokytojos Meilės Platūkienės. Protestuose toliau bus reikalaujama grąžinti atleistą Alytaus A. Ramanausko-Vanago gimnazijos etikos mokytoją į darbą. Kaip informuoja LŠDPS, protestai vyks birželio 12–14 dienomis. Sprendimas juos surengti, anot profsąjungos, priimtas ketvirtadienį vykusio visuotinio LŠDPS susirinkimo metu. Kaip skelbta, konfliktas Alytaus A. Ramanausko-Vanago gimnazijoje įsižiebė buvusiam mokyklos vadovui Aleksandrui Kirilovui atleidus etikos mokytoją M. Platūkienę.
Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) pranešė pradedanti naujai išleistų matematikos vadovėlių vertinimą. Skelbiama, jog nepriklausomi ekspertai analizuos per pastaruosius trejus metus išleistus pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo matematikos vadovėlius bei teiks siūlymus NŠA bei jų leidėjams dėl galimų pataisymų. Pasak agentūros vadovo Simono Šabanovo, tik pateikus vadovėlio turinio kokybę patvirtinančią deklaraciją ir vertinimą, agentūra paskelbia informaciją apie vadovėlį Vadovėlių duomenų bazėje. Teigiama, kad matematikos vadovėlių vertinimas užtruks iki rudens.
Vilniuje surengtas piketas, kuriuo siekiama atkreipti dėmesį į žmogaus teisių pažeidimus Tibete. Kaip teigė akcijos organizatoriai, piketo data pasirinkta neatsitiktinai. 1995 metų gegužės 17 d. Kinijos pareigūnai areštavo ir nežinoma kryptimi išgabeno prieš tris dienas XI Pančen Lamos inkarnacija paskelbtą šešerių metų Geduną Čiokj Nijimą bei jo šeimos narius. Nuo tada Pančen Lama yra laikomas jauniausiu politiniu kaliniu pasaulyje ir apie jį nėra jokių patikimų žinių. Visame pasaulyje šią dieną Tibeto rėmėjai reikalauja, kad Kinijos vyriausybė, laikydamasi tarptautinių įsipareigojimų ir sutarčių, išlaisvintų Pančen Lamą ir visus politinius kalinius.
Prezidentas Gitanas Nausėda sako esantis patenkintas užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio darbu. Pasak šalies vadovo, ministras laikosi principingos pozicijos šaliai svarbiais klausimais, vykdo Vyriausybės programą ir paties šalies vadovo jam nustatytas gaires. Šalies vadovas ministrui reiškiamą kritiką vadina labiau politiniu triukšmu, o ne konkrečiais, argumentuotais priekaištais. Kaip skelbta, jau kurį laiką viešoje erdvėje diskutuojama dėl kai kuriais klausimais išsiskiriančių premjerės Ingos Ruginienės ir K. Budrio pozicijų. Diskusijos kilo po to, kai šių metų pradžioje premjerė ėmėsi iniciatyvos pati komentuoti tam tikrus užsienio politikos klausimus.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako, kad jis pats, priešingai nei kiti jo bendrapartiečiai, didelių priekaištų diplomatijos vadovui K. Budriui neturi – tik klausimus. Jo teigimu, socialdemokratai turi savitą užsienio politikos viziją, todėl esą iš K. Budrio tikimasi „apčiuopiamų rezultatų“. Vis tik, jeigu ateityje kiltų konfrontacijos su K. Budriu dėl Vyriausybės programoje numatytų lūkesčių užsienio politikai įgyvendinimo, nesutarimai, pasak M. Sinkevičiaus, turėtų būti sprendžiami „už uždarų durų“.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Valstybės kontrolės (VK) auditas nustatė reikšmingų klaidų praėjusių metų šalies biudžetų finansinėse ataskaitose – parodyta, kad biudžeto vykdymo ataskaitose 916,8 mln. eurų išlaidų nebuvo atskleista pagal tikrąją jų panaudojimo paskirtį. Neatitikimai pastebėti „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) ataskaitose. Ataskaitų rinkinyje atpažinta besitęsiančių reikšmingų turto apskaitos klaidų, susijusių su miško žemės ir medynų, mineralinių išteklių, infrastruktūros statinių ir kito valstybės turto apskaita. Premjerė Inga Ruginienė savo ruožtu sakė, kad viešieji pinigai nėra „niekieno“, todėl iš institucijų bus reikalaujama atsakomybės už jų panaudojimą. Rekomendacijas VK iš viso pateikė šešioms valstybės institucijoms – trims ministerijoms, „Sodrai“, Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) ir Lietuvos geologijos tarnybai.
Chabado Lubavičo žydų organizacijos atstovui Lietuvoje, rabinui Šolomui Krinskiui pareiškus, kad Vilniaus sporto rūmus reikėtų griauti ir teritoriją palikti ten esančioms žydų kapinėms, prezidentas Gitanas Nausėda tvirtino, kad griauti objektą, kuris pripažintas architektūros paveldu, būtų neatsakinga. Šalies vadovas pažymėjo, kad balandį Prezidentūroje vykusiame pasitarime dėl buvusių Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastato ateities, galimo jo pritaikymo dalyvavo ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kuklianski. Jis akcentavo, kad Sporto rūmus pavertus konferencijų centru, ten svarstoma rengti tik rimties netrikdančius renginius, kurie neniekintų istorinio atminimo. Tiesa, šalies vadovas neatmetė, kad diskusijos šiuo klausimu turėtų tęstis, kad būtų išvengta nesusikalbėjimo tarp suinteresuotų pusių.
Prezidentas G. Nausėda tvirtino, kad Lietuva su JAV atstovais apsikeičia pozicijomis apie santykius su Baltarusija, tačiau spaudimo dėl trąšų tranzito nepatiria. Taip jis kalbėjo po užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio pareiškimo suaktyvėjus diskusijoms apie galimą JAV spaudimą Lietuvai dėl baltarusiškų trąšų tranzito. Pasak valstybės vadovo, Baltarusijos režimas „ir toliau nekeičia savo esmės“, padeda Rusijos agresijai prie Ukrainą, todėl kitais metais Europos Sąjungos (ES) lygiu diskutuojant dėl sankcijų pratęsimo reikės įvertinti, ar šios aplinkybės bus nepasikeitusios. Jei jos išliks tokios pačios, G. Nausėda ketina pasisakyti už sankcijų pratęsimą. Tai, jog Lietuva nepatiria amerikiečių spaudimo dėl trąšų tranzito, tvirtino ir premjerės Ingos Ruginienės atstovas ir socialdemokratų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Lenkijoje stabdomas 4 tūkst. JAV karių dislokavimas rotacijos tvarka. Anksčiau šią savaitę žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus apie staiga stabdomą 2-osios šarvuotosios brigados kovinės grupės dislokavimą penktadienį patvirtino naujienų agentūra „Reuters“. Tačiau Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas vėliau patikino buvęs užtikrintas, kad šis JAV sprendimas – tik logistinio pobūdžio ir tiesioginės įtakos atgrasymo pajėgumams neturės. Gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas užsiminė, kad šis Vašingtono ėjimas yra susijęs su ankstesniu pranešimu apie JAV karinių pajėgų sumažinimą Vokietijoje 5 tūkst. karių. Tai, pasak jo, gali „netiesiogiai paveikti sprendimus dėl rotacijų“, o JAV karių buvimo Lenkijoje klausimu „niekas nesikeičia“.
Rusija ir Ukraina apsikeitė karo belaisviais po 205 iš kiekvienos šalies. Apie tai pranešė Maskvos gynybos ministerija. Praėjusią savaitę JAV prezidentas Donaldas Trumpas, paskelbdamas apie trijų dienų Rusijos ir Ukrainos paliaubas per gegužės 9-osios paradą Rusijoje pergalei prieš nacistinę Vokietiją paminėti, pareiškė, kad Rusija ir Ukraina apsikeis belaisviais po 1 tūkst. iš kiekvienos šalies. Apie belaisvių mainus pranešė ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pridūręs, kad tai buvo pirmasis „belaisvių mainų tūkstantis į tūkstantį“ etapas.
Baigėsi JAV prezidento vizitas Pekine. Donaldas Trumpas atvyko trečiadienio vakarą ir kelis kartus susitiko su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu. Remiantis JAV pranešimais, abi šalys sudarė susitarimus dėl ekonomikos, taip pat aviacijos ir žemės ūkio sektoriuose. Konkrečios informacijos apie šių susitarimų statusą nebuvo, o pats D. Trumpas tikino, kad buvo sudaryti „fantastiški prekybos susitarimai“. Kalbėdamas apie karą Irane, D. Trumpas nurodė, kad Pekinas pasiūlė pagalbą, tačiau nepatikslino šio pasiūlymo pobūdžio, o Kinija dar kartą paragino sudaryti ilgalaikes paliaubas. Taivano klausimu JAV prezidentas teigė „jokių įsipareigojimų neprisiėmęs“ ir tik išklausęs Xi Jinpingo nuomonę ir nuogąstavimus.
Ukrainos sostinėje Kyjive baigta paieškos ir gelbėjimo operacija po rusų atakos, per kurią žuvo 24 žmonės. Tarp žuvusiųjų po gegužės 14-osios naktį Rusijos pajėgų surengtos didelio masto raketų ir dronų atakos prieš Ukrainos sostinę buvo ir trys paauglės, dar 48 žmonės liko sužeisti. Paieškos ir gelbėjimo operacija truko 28 valandas. Kyjive penktadienį paskelbtas gedulas.
person Martyna Pikelytė (ELTA)