Teisėsauga Dvi traukinių avarijos Lietuvoje Seksualiniai nusikaltimai Teismo procesai Migracija Lietuvos geležinkeliai Valdas Benkunskas Kristijonas Bartoševičius
Vilnius, gegužės 4 d. (ELTA).
ELTA glaustai pristato svarbiausius gegužės 4 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.
Pastarąją savaitę šalyje įvykus dviem incidentams, kai nuo bėgių nuvažiavo krovininių traukinių vagonai, Lietuvos geležinkeliai (LTG) pirmadienį inicijavo komisiją, kuri tirs šias avarijas. Be to, ketinama parengti papildomas saugos priemones, kurios būtų įdiegtos į šalies geležinkelių sistemą. Dėl incidentų Gudžiūnuose ir Jiesioje Kauno apygardos prokuratūra pradėjo du atskirus ikiteisminius tyrimus. Tuo metu Vilniaus meras Valdas Benkunskas sostinės Katedros aikštėje rinko parašus savo inicijuotai peticijai, kuria siūloma leidimus gyventi Lietuvoje išduoti tik tiems užsieniečiams, kurie moka lietuvių kalbą.
LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS
Teismai ir policija pradėjo nuosprendžio vykdymo procedūrą už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus kalėti nuteistam buvusiam Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui. Gavęs reikalingus dokumentus, pirmosios instancijos Panevėžio apygardos teismui pasirašė patvarkymą Vilniaus apskrities policijai dėl nuosprendžio vykdymo ir nuteistojo sulaikymo. Kadangi K. Bartoševičius gyvena Vilniuje, patvarkymas išsiųstas sostinės policijai. Eltos žiniomis, K. Bartoševičius pažadėjo pats atvykti į policijos komisariatą. Nuteistasis iki nuosprendžio įsiteisėjimo buvo paliktas laisvėje, jam skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iš jo buvo paimti asmens dokumentai. Praeitą savaitę Lietuvos apeliacinis teismas atmetė K. Bartoševičiaus apeliacinį skundą. Trijų teisėjų kolegija paskelbė, kad dėl visų kaltinimų vyras buvo pripažintas pagrįstai.
Sostinės meras Valdas Benkunskas rinko gyventojų parašus dėl imigracijos politikos Lietuvoje stiprinimo. Savivaldybės siūloma programa numato, kad laikiną leidimą gyventi šalyje galėtų pratęsti tik tie užsieniečiai, kurių lietuvių kalbos žinios siekia A2 lygį. Siūlomus pokyčius migracijos politikoje bei per gegužę planuojamus surinkti vilniečių parašus planuojama teikti Vidaus reikalų ministerijai (VRM) ir Seimui. Tiesa, sostinės meras neigė, kad pastaruoju metu išryškėjusi jo vadovaujamos administracijos migracijos politika susijusi su artėjančiais savivaldos rinkimais. Skelbiama, jog visą gegužės mėnesį bus organizuojamas parašų rinkimas skirtingose Vilniaus vietose. Parašai bus renkami tiek gyvai, tiek internetu.
Teismo ekspertai nustatė, kad dviejų moterų nužudymu įtariamas Benas Mikutavičius yra pakaltinamas ir gali būti teisiamas. Ekspertai konstatavo, jog įtariamasis nusikaltimo padarymo metu galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jis gali dalyvauti procese ir atlikti bausmę. Prokuroras, susipažinęs su ekspertizės išvadomis, nusprendė, kad nėra pagrindo pradėti procesą dėl priverčiamojo pobūdžio medicininių priemonių taikymo. Toliau baudžiamasis procesas vyks įprasta tvarka. Tai reiškia, kad byloje bus surašytas kaltinamasis aktas ir bylos medžiaga bus perduota nagrinėti teismui. Kelias paras besislapsčiusį 29 metų įtariamąjį pernai gruodį mieste sulaikė į paiešką susibūrę kauniečiai ir perdavė policijai. B. Mikutavičius įtariamas nužudęs savo pusseserę ir nekilnojamojo turto brokerę.
Socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako, kad patariamasis referendumas dėl šeimos sampratos demografijos problemų spręsti nepadės. Jo teigimu, jaunoms šeimoms reikalingos apčiuopiamos priemonės, pavyzdžiui, ekonominės paskatos. Vis dėlto, LSDP lyderis pripažįsta, kad partijos narių nuomonės šiuo klausimu išsiskiria. Kaip skelbta, Mišri Seimo narių grupė kovą registravo nutarimo projektą, siūlantį kartu su 2027 m. vyksiančiais savivaldybių tarybų ir merų rinkimais surengti patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos įtvirtinimo Konstitucijoje. Jei Seimas pritartų, per patariamąjį referendumą piliečių būtų paklausta, ar jie sutinka, kad „Konstitucijoje tiesiogiai būtų įtvirtinta, jog šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės ir tėvystės“.
Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo už įrašą apie Medininkų tragediją nuteistos prorusiškos aktyvistės Erikos Švenčionienės bylą, joje paduoti du apeliaciniai skundai. Nuteistoji jai paskelbtame nuosprendyje pasigedo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio pasakytos kalbos per tragedijos minėjimą, buvo prašoma dar kartą teisme perklausyti kalbos įrašą. Nuteistoji taip pat prašė profesorių pakviesti liudyti į teismą. Teisėjai prašymų netenkino. E. Švenčionienė sakė, kad suabejoti teisėsaugos atliktu tyrimu ją paskatino prieš keletą metų Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko pasakyta kalba per tragedijos minėjimą. Ji teigė, kad komentare, dėl kurio buvo nuteista, nėra paminėtos aukos, komentaras yra trumpa santrauka, ką pasakė V. Landsbergis. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu E. Švenčionienei už įrašą apie Medininkų tragediją šiemet vasarį buvo skirta piniginė bauda – 3 750 eurų. Prokuratūra apeliaciniu skundu prašom skirti griežtesnę bausmę.
Prokuratūra teismui perdavė Trakų rajono savivaldybės tarybos nario ir rajono vicemero Jono Kietavičiaus „čekiukų“ bylą. Anot teisėsaugos, politikas kaltinamas piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, patikėto turto pasisavinimu, dokumentų suklastojimu ar disponavimo jais. Įtariama, kad J. Kietavičius apskaitose dėl tarybos nario veiklai patirtų išlaidų nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis ir taip pasisavino 2 031 eurą.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose augant infliacijos rizikai, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus mato tikimybę, kad birželį Europos Centrinis Bankas (ECB) priims sprendimą padidinti bazines palūkanų normas. Praėjusį ketvirtadienį ECB paliko dabar galiojančią 2 proc. palūkanų normą, tačiau, kaip teigia G. Šimkus, palūkanų normų didinimo artimiausiu metu tikisi ir rinkos – sugriežtėjo bankų finansavimo sąlygos, išaugo skolinimosi kaina rinkoje, bankai sugriežtino kredito standartus. LB vadovas pastebi, kad vartotojai taip pat tapo atsargesni – tarp jų mažėja pasitikėjimas, o tai veikia ir investavimo sprendimus. Centrinio banko valdybos pirmininkas taip pat neatmeta, kad infliacija euro zonoje toliau augs, tačiau mano, jog žemyno ekonomika tam „gerai pasiruošusi“.
„Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) suburta speciali komisija dėl praėjusią savaitę įvykusių avarijų ketina parengti papildomas saugos priemones, kurios būtų įdiegtos į šalies geležinkelių sistemą. Anot LTG verslo atsparumo direktoriaus Gedimino Šečkaus, pavyzdys minėtos saugumo priemonės, kurią būtų galima įdiegti europinės vėžės „RB1“ linijoje nuo Lenkijos pasienio iki Kauno rajono Palemono stoties – geležinkelio signalizacija, kuri leistų aktyviai reaguoti į pasitaikančius nesklandumus ir išvengti panašių incidentų. Tiesa, Gudžiūnų stotyje tokia priemonė jau naudojama. G. Šečkus taip pat teigė, jog pirminiais duomenimis, abu incidentai ir juos sukėlusios techninės priežastys yra skirtingos, bet konkrečios detalės turėtų paaiškėti tik baigus tyrimą. Avarijų padarinius tiek Gudžiūnuose (Kėdainių r.), tiek Jiesioje (Kauno r.) planuojama pašalinti ir eismą pilnai atnaujinti per šią savaitę. Dėl šių incidentų Kauno apygardos prokuratūra pradėjo du atskirus ikiteisminius tyrimus.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos pradės iniciatyvą, skirtą padėti laivams, įstrigusiems dėl Hormuzo sąsiaurio blokados, tačiau Irano kariuomenė nurodė, jog JAV pajėgos bus atakuojamos, jei įplauks į šį vandens kelią. JAV prezidentas tvirtino, kad pagalbos paprašė šalys iš viso pasaulio, ir kartu pažymėjo, jog Vašingtonas informavo šias valstybes, kad saugiai išlydės jų laivus iš užblokuotų vandens kelių. D. Trumpas nepateikė išsamesnės informacijos, kaip JAV įgyvendins šią iniciatyvą. Vis dėlto Irano kariuomenė savo ruožtu pabrėžė, kad Hormuzo sąsiaurio saugumą kontroliuoja Islamo Respublikos ginkluotosios pajėgos, ir pagrasino atakomis. Jungtinės Valstijos jau kurį laiką spaudžia Teheraną derybose, kad šis vėl atvertų Hormuzo sąsiaurį, kuris yra labai svarbus naftos gabenimo maršrutas, tačiau kol kas nesėkmingai.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas teigia, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo ketinimai didinti importo muitus automobiliams iš Europos Sąjungos (ES) yra nukreipti prieš visą ES, o ne vien tik prieš Vokietiją. F. Merzas nurodė, kad D. Trumpas „taikosi į visą Europą“, tačiau pripažino, kad JAV prezidentas turi teisę jaustis nusivylęs dėl to, kad 2025 m. rugpjūtį JAV ir ES pasiektas prekybos susitarimas dar nėra įgyvendintas, nes, anot F. Merzo, susitarimui vis dar prieštaraujama Europos Parlamente. 2025 m. rugpjūtį D. Trumpas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen susitarė, kad daugumai į JAV importuojamų ES prekių bus taikomi 15 proc. muitai, tačiau penktadienį JAV prezidentas apkaltino ES nesilaikant prekybos susitarimo ir teigė, kad jau šią savaitę iš ES importuojamiems automobiliams ir sunkvežimiams muitai bus padidinti iki 25 proc. Be to, JAV paskelbė iš Vokietijos išvesiančios bent 5 tūkst. amerikiečių karių. Tokių žingsnių JAV ėmėsi po to, kai D. Trumpas užsipuolė F. Merzą, kuris anksčiau pareiškė, kad Iranas pažemino Vašingtoną per taikos derybas.
Europiečiai išgirdo JAV prezidento Donaldo Trumpo frustracijos dėl Irano karo žinią ir imasi veiksmų. Tai pareiškė NATO vadovas Markas Rutte, Vašingtonui prieš tai paskelbus, kad iš Vokietijos išves 5 tūkst. karių. „Europos lyderiai suprato žinią. Jie išgirdo ją labai aiškiai“, – prieš derybas su Europos lyderiais Armėnijoje pažymėjo M. Rutte ir pripažino „JAV pusės nusivylimą“ dėl Europos sąjungininkų nenoro įsitraukti į karą. „Europiečiai imasi veiksmų – didesnis Europos vaidmuo ir stipresnė NATO“, – prieš Europos politinės bendrijos susitikimą, kuriame dominuoja grėsmės saugumui, kurias kelia karai Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose, tvirtino M. Rutte.
person Liudmila Petrakova (ELTA)