ELTA glaustai: pritarta prezidento veto dėl PUPP kartelės dešimtokams, tęsiasi diskusijos apie kompensacijas elektros po audros dar neturintiems gyventojams
Politika Telefonai mokyklose Švietimo politika Tarptautiniai santykiai Hibridinis karas Gitanas Nausėda JAV Vokietija
Vilnius, rugpjūčio 25 d. (ELTA).
ELTA glaustai pristato svarbiausius rugpjūčio 25 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.
Seimas antradienį pritarė prezidento Gitano Nausėdos veto dėl kartelės dešimtokų Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime (PUPP) atšaukimo, taip pat toliau diskutuota apie savaitgalį siautusios audros padarinius ir kompensacijas gyventojams, kuriems vis dar neatkurtas elektros tiekimas.
Užsienio aktualijose – JAV sprendimas išbraukti Siriją iš terorizmą remiančių valstybių sąrašo, Vokietijos kanclerio pareiškimas apie hibridinių atakų kaltininkų laukiantį atpildą ir buvusio prezidento sulaikymas Armėnijoje.
LIETUVOS ĮVYKIAI
Seimas pritarė G. Nausėdos siūlymui reikalavimą, pagal kurį pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas tik PUPP metu pasiekus bent slenkstinį pasiekimų lygį, nukelti iki 2029 metų rugsėjo 1 dienos. Dar 2022 m. Seime buvo priimtos Švietimo įstatymo pataisos, pagal kurias pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir išlaikius PUPP ne mažiau kaip 4 balais. Vis tik 2024 m. turėję įsigalioti pakeitimai buvo atidėti iki 2026-ųjų. Tačiau liepos viduryje Seimas apsisprendė priimti pakeitimus, kuriais atšaukiamas nuo šių metų rugsėjo 1-osios turėjęs įsigalioti reikalavimas pasiekti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų bent slenkstinį lygį, siekiant įgyti pagrindinį išsilavinimą. G. Nausėda liepos pabaigoje grąžino Seimui pakartotinai svarstyti priimtas įstatymo pataisas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė teigia, kad 25 balų valstybinių brandos egzaminų išlaikymo riba yra optimali, todėl ji bus taikoma ir ateityje. Vis dėlto Švietimo, mokslo ir sporto ministerija planuoja diskutuoti dėl reikalavimų viduriniam išsilavinimui įgyti. R. Popovienė teigė, kad iki šių metų pabaigos ketinama pristatyti siūlymus, kaip jie galėtų keistis ateityje. Kartu ministrė nurodė, kad nuo rudens mokyklose įsigalios tam tikri pokyčiai. Tarp jų – naujos naudojimosi telefonais mokykloje taisyklės, įvedamos lankstesnės sąlygos užsienio kalbų mokymuisi. Pokyčiai pasieks ir tautinių mažumų švietimo įstaigose besimokančius pradinukus – didinant lietuvių kalbos pamokų skaičių. Įgyvendinant mokytojų pritraukimo ir išlaikymo darbo vietose planą, nuo spalio 1-osios pradeda veikti pirmoji Lietuvoje psichologinės ir pirminės teisinės pagalbos mobilioji linija, skirta pedagogams. Mokyklose siekiant užtikrinti nulinę toleranciją smurtui, švietimo įstaigų vadovams bus vedami specialūs mokymai smurto, patyčių prevencijos temomis bei startuos emocinių kompetencijų stiprinimo programa. Be to, naujaisiais mokslo metais švietimo įstaigų patalpose bus kabinami vienlapiai, informuojantys apie smurtą, patyčias ir pagalbą teikiančias įstaigas bei jų kontaktus.
Atsižvelgiant į kintančias hibridines grėsmes, rengiamos įstatymo pataisos, kuriomis siūloma keisti šaunamojo ginklo naudojimo tvarką pareigūnams. Tai Eltai patvirtino vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas. Jis aiškino, kad reaguojant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir nuolat kintančias hibridines grėsmes, mato poreikį keisti šaunamojo ginklo naudojimo reguliavimą. Pasak ministro, pareigūnas, saugodamas valstybę, gindamas žmogaus gyvybę, viešąją tvarką ar atremdamas realią grėsmę, turi tiksliai žinoti, kada jis gali ir kada privalo panaudoti šaunamąjį ginklą. Diskusijos dėl pareigūnų galimybių panaudoti ginklą atsinaujino po incidento pasienyje su Baltarusija. Žiniasklaidoje pasirodė informacija, jog liepą įvyko incidentas – tarp pasieniečių ir iš tunelio išlindusių migrantų kilo grumtynės, kurių metu vienas Lietuvos pareigūnų buvo aptalžytas. Konflikto metu esą taip pat buvo bandoma vieną iš pasieniečių nusitempti į Baltarusijos pusę, tačiau pareigūnui pavyko išsilaisvinti. Tokią informaciją remdamasis šaltiniais pranešė naujienų portalas „Lrytas“. Po to iš pareigų pasitraukė Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Prezidento vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba sako, kad labiausiai nuo savaitgalį Lietuvą užklupusios audros nukentėjusiems regionams šiuo metu labiausiai trūksta elektros generatorių, o elektros tiekimo atkūrimo tempai šalies vadovo netenkina. Prezidento patarėjas teigė, kad valstybė ir savivaldybės turėtų užsitikrinti didesnio pajėgumo generatorius, neatmetama galimybė dalį jų įsigijimo išlaidų kompensuoti socialiai pažeidžiamiems gyventojams naudojant Europos Sąjungos lėšas. Prezidentūra taip pat ragina spartinti elektros tinklų kabeliavimą – pagal dabartinę programą iki 2028 m. numatyta sukabeliuoti 2 tūkst. kilometrų linijų, tačiau, R. Dilbos teigimu, norint panašaus masto audrų padarinius pašalinti per 72 valandas, šis skaičius turėtų siekti apie 6 tūkst. kilometrų. Anot jo, taip pat būtina didinti elektros tiekimą atkuriančių brigadų ir specialistų pajėgumus. Įvertinus bendrą audros žalą, Lietuva galėtų kreiptis ir į Europos Komisiją dėl finansinės paramos. Antradienio popietę elektros vis dar neturėjo apie 69 tūkst. ESO klientų.
„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) kompensuos tiesioginius audros nuostolius klientams, kuriems elektros tiekimo atstatymas užtruks ilgiau nei 72 val. Kaip antradienį pranešė ESO, maksimali kompensacijos už tiesiogiai patirtus nuostolius suma supaprastinta tvarka sieks 220 eurų. Be tiesioginių nuostolių atlyginimo, klientams, kuriems dėl audros padarinių elektros tiekimas nebuvo atkurtas per tris paras, taip pat priklauso ir teisės aktuose numatyta kompensacija už nustatyto termino viršijimą. Ši rinkos reguliuotojo apskaičiuota kompensacija įskaičiuojama į klientui atlygintinų tiesioginių nuostolių sumą. Kitaip tariant, klientui bus atlyginta priklausanti bendra suma, tačiau už tą pačią žalą du kartus kompensuojama nebus.
Vilniaus senamiestyje vykstant gatvių rekonstrukcijoms ir daliai verslų skundžiantis sumažėjusiais klientų srautais, Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako nematantis tiesioginio ryšio tarp vykdomų darbų ir verslų užsidarymo. Naujausiu tokiu atveju tapo Trakų gatvėje veikusi batų ir aksesuarų parduotuvė „Supersymmetry“, kuri paskelbė uždaranti fizinę parduotuvę ir veiklą tęsianti internetu. Įmonė teigė, kad užsitęsę Trakų, Vokiečių ir Vilniaus gatvių darbai smarkiai sumažino žmonių srautus ir apyvartą. Meras pažymėjo, kad dėl galimos pagalbos, sunkumus patyrę verslai su savivaldybė galėtų kalbėtis individualiai. Šiuo metu Vilniuje remontuojamos 25 gatvės arba jų atkarpos, dešimtyje jų darbus planuojama užbaigti iki rugsėjo 1 dienos.
Viešajam transportui ir automobilių stovėjimui iki šiol naudotas „m.Ticket“ ir „m.Parking“ programėles planuojama uždaryti spalio pabaigoje, nuo to laiko veiks tik naujoji JUDU programėlė. JUDU vadovės Loretos Levulytės-Staškevičienės teigimu, didelė dalis programėlės kūrimo darbų atlikta vidiniais bendrovės ištekliais, jos kūrimas kainavo apie 100 tūkst. eurų. Šiuo metu JUDU programėle naudojasi apie 62 tūkst. žmonių, o iki spalio pabaigos tikimasi turėti apie 200 tūkst. vartotojų. Programėlėje galima įsigyti ir aktyvuoti viešojo transporto bilietus, planuoti keliones, apmokėti automobilio stovėjimą bei atsiskaityti naudojantis „Google Pay“ ir „Apple Pay“.
„Swedbank“ ir SEB prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiemet augs apie 3 proc., tačiau infliacija išliks aukšta. „Swedbank“ vertinimu, vidutinė metinė infliacija nuo dabartinių 5,3 proc. dar gali pakilti iki 6 proc., o 2027 m. sumažėti iki 2,8 proc. SEB prognozuoja, kad šiemet infliacija sieks 5,3 proc., kitąmet – 3,5 proc. Abu bankai pagrindine rizika ateičiai įvardija maisto kainų augimą, o SEB taip pat tikisi, kad šaltuoju metų laiku brangs šiluma, dujos ir elektra. „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis pažymi, kad Lietuvos valstybės išlaidų augimas tampa netvarus, o demografinės tendencijos artimiausiais metais blogės. Tuo metu SEB ekonomistas Tadas Povilauskas prognozuoja, kad iki 2027 m. pabaigos iš antrosios pensijų pakopos fondų gali būti pasitraukę apie 60 proc. kaupiančiųjų.
LIETUVOS TEISĖTVARKOS AKTUALIJOS
Į „čekiukų“ skandalą pateko dar viena įtakinga socialdemokratė – Kauno apygardos prokuratūros prokurorė civilinio proceso tvarka kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą su civiliniu ieškiniu dėl nepagrįsto Birutės Vėsaitės praturtėjimo. Prokurorė prašo iš buvusios Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narės, dabartinės Seimo narės, socialdemokratės B. Vėsaitės, priteisti beveik 4 tūkst. 870 eurų minėtos savivaldybės naudai. Išanalizavus surinktą informaciją apie B. Vėsaitės pateiktus savivaldybei dokumentus dėl tarybos narės išlaidų kompensavimo, nustatyta, kad politikei už kuro išlaidas buvo kompensuoti 5 tūkst. 221 euras. Kaip skelbia prokuratūra, nustatyta, kad už šią sumą tarybos narė įsigijo 3 tūkst. 179 litrus degalų. Iš jų 2 tūkst. 627 litrus degalų už 4 tūkst. 335 eurų buvo įsigyta 58 kartus už Lazdijų rajono savivaldybės ribų – tai sudarė 76 proc. visų degalų pylimo atvejų. Atlikto tyrimo duomenimis, karantino laikotarpiu B. Vėsaitei už kuro įsigijimo išlaidas buvo kompensuoti 74 eurai. Taip pat prokuratūra kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus su pirmaisiais penkiais civiliniais ieškiniais dėl praėjusios kadencijos Alytaus miesto savivaldybės tarybos narių nepagrįsto praturtėjimo, tarp atsakovų – ir buvęs Alytaus rajono meras, buvęs tarybos narys Česlovas Daugėla. Prokuratūros ieškinyje prašoma iš šio buvusio Alytaus miesto savivaldybės tarybos nario priteisti 6 tūkst. 705 eurus šios savivaldybės naudai.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
JAV išbraukė Siriją iš terorizmą remiančių valstybių sąrašo. Apie tai pirmadienį pranešė Iždo departamentas, nurodydamas, kad šis žingsnis atitinka prezidento Donaldo Trumpo pažadą sušvelninti Sirijai taikomas sankcijas. Terorizmą remiančios valstybės statusas užtraukia plataus masto sankcijas, įskaitant griežtus apribojimus JAV užsienio pagalbai, ginklų eksporto bei prekybos jais draudimą, taip pat prekių, kurios gali būti naudojamos tiek civilinėms, tiek karinėms reikmėms, eksporto kontrolę. Šiame JAV valstybės departamento sąraše tebėra Kuba, Šiaurės Korėja ir Iranas. Sirija jame buvo nuo 1979 m. Nuo tada, kai 2024 m. pabaigoje buvo nuverstas Basharo al Assado režimas, Vašingtonas palaipsniui normalizavo santykius su Sirija, ir jau buvo panaikinęs daugelį šaliai taikytų sankcijų. Praėjusių metų lapkritį D. Trumpas Baltuosiuose rūmuose priėmė Sirijos laikinąjį prezidentą Ahmedą al Sharaa.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad asmenys ir grupuotės, atsakingi už hibridines atakas prieš Vokietiją, už jas sumokės. Vokietija vis dažniau „atsiduria hibridinių atakų rengėjų taikiklyje“, pabrėžė F. Merzas, turėdamas galvoje šį mėnesį įvykusį incidentą Leipcigo oro uoste, kuriame prie Ukrainos lėktuvo buvo rastas dronas su sprogmenimis. NATO narė Vokietija, kuri yra viena iš pagrindinių Ukrainos rėmėjų kare prieš Rusiją, jau seniai kaltina Maskvą, kad ši vykdo prieš ją hibridinių atakų, šnipinėjimo ir diversijų kampaniją. Tačiau dėl incidento Leipcige Berlynas Rusijos kol kas oficialiai neapkaltino. Kancleris teigė, kad vyriausybė bendradarbiauja su saugumo tarnybomis siekiant nustatyti Leipcigo išpuolio kaltininkus ir kad Berlynas tikisi netrukus pateikti išsamią informaciją ir komentarus šiuo klausimu.
Armėnijos policija dėl įtarimų korupcija suėmė buvusį prezidentą ir antros pagal dydį šalies opozicinės partijos lyderį Robertą Kočarianą bei jo sūnų. Armėnijos kovos su korupcija komitetas apkaltino juos abu dalyvavimu „nusikalstamose schemose“. R. Kočarianas įtariamas pasinaudojęs savo, kaip prezidento, padėtimi, kad įsigytų valstybės turtą „gerokai mažesnėmis nei rinkos kainomis“. R. Kočarianas po arešto dėl padidėjusio kraujospūdžio buvo nuvežtas į ligoninę, o į kaltinimus iškart neatsakė. Jo platformos „Telegram“ paskyroje paskelbtoje žinutėje suėmimai pavadinti „valdžios išpuoliu prieš prezidentą Kočarianą ir jo šeimą“. Suėmimai įvyko kitą dieną po to, kai jaunesnysis R. Kočariano sūnus Levonas, opozicijos parlamentaras, parlamente sukritikavo ministrą pirmininką Nikolą Pašinianą.
person Ūla Klimaševska (ELTA)
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio artimai padėjėjai Iryna Mudra, kuri buvo atleista iš pareigų, paskirtas 60 dienų suėmimas dėl tyrimo pinigų plovimo byloje. Tyrėjai įtaria, kad grupė, kurioje dalyvavo I. Mudra, išplovė apie 3,3 mln. dolerių. Nepaisant reformų, Ukraina, kurios prezidentas V. Zelenskis patikino Europos Sąjungą, kad imsis griežtos kovos su korupcija, vis dar laikoma viena iš labiausiai korumpuotų šalių Europoje.arrow_forward
Latvija, nuo rugsėjo 1 d., įveda importo draudimą įvairioms prekėms iš Rusijos ir Baltarusijos. Draudimas taikomas spausdintoms knygoms, laikraščiams ir kitiems spausdintiems leidiniams, drabužiams ir kitiems tekstilės gaminiams, avalynei, žaislams, žaidimams ir sporto įrangai. Ši priemonė skirta apsaugoti Latvijos saugumo interesus ir sumažinti eksporto pajamas iš Rusijos ir Baltarusijos.arrow_forward
Kanada antradienį paskelbė apie atsakomuosius muitus JAV prekėms, kurie svyruoja nuo 15 iki 50 procentų, intensyvindama prekybos karą tarp šių istoriškai artimų sąjungininkių.\nŠie Otavos atsakomieji muitai įsigalios rugsėjo 8 d., atsakydami į JAV prezidento Donaldo Trumpo įvestus 50 proc. muitus Kanados produktams.\nBe to, Kanados pareigūnai pareiškė, kad nauji muitai atitiks JAV tarifų lygį, ir paskelbė apie 5,4 mlrd. dolerių vertės pagalbos paketą nukentėjusioms įmonėms ir darbuotojams.arrow_forward