ELTA glaustai: Prienų merą prašoma nuteisti „čekiukų“ byloje, savivaldybė su „Tilsta“ sutarė rekonstruoti Šventosios uostą
Teisėsauga Šnipinėjimas Korupcija Nacionalinis saugumas Palanga Rusija Lietuva
Vilnius, birželio 22 d. (ELTA).
ELTA glaustai pristato svarbiausius birželio 22 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.
Prienų meras Alvydas Vaicekauskas kaltinamas dokumentų klastojimu, piktnaudžiavimu bei savivaldybės turto pasisavinimu – prokuroras siekia, kad jam būtų skirta 7,5 tūkst. eurų bauda. Palangos miesto savivaldybė su bendrove „Tilsta“ pasirašė 38,23 mln. eurų (su PVM) vertės Šventosios jūrų uosto rekonstrukcijos rangos darbų sutartį. Anot mero Šarūno Vaitkaus, projektas itin svarbus, nes atkurtas uostas tarnaus pramoginei laivybai, turizmui, žvejybai, valstybės institucijų poreikiams bei jūrinės ekonomikos plėtrai.
LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS
Prienų merą, socialdemokratą ir vieną turtingiausių Lietuvos merų Alvydą Vaicekauską prokuroras prašo pripažinti kaltu dėl dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo, savivaldybės turto pasisavinimo bei skirti jam 7,5 tūkst. eurų baudą. Prokuroras Darius Valkavičius taip pat prašo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų skiriamas, renkamas pareigas 4 metams. Savo kalboje jis akcentavo, kad meras tomis pat dienomis, kai naudojosi tarnybiniu transportu, deklaravo, kad įvairiose degalinėse pylėsi kurą – jis vėliau savivaldybei pateikė kuro kvitus, už kuriuos buvo atsiskaityta mero ir kitų asmenų banko kortelėmis. Per Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliktą ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad politikas, kaip įtariama, klastodamas tarybos nario išlaidų ataskaitas ir jas pateikdamas savivaldybės buhalterijai, apgaule savo naudai įgijo apie 1 113 eurų, priklausiusių Prienų rajono savivaldybės administracijai. A. Vaicekauskas taip pat kaltinamas tuo, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir teise gauti išmokas jo, kaip tarybos nario, veiklos išlaidoms padengti, siekiant sau turtinės naudos. 69 metų A. Vaicekauskas savo kaltės per teismo procesą niekada nepripažino. Per kadenciją 2019–2023 m. A. Vaicekauskas kurui išleido daugiau nei 11 tūkst. eurų.
Klaipėdos apygardos prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje Rusijos pilietis, veikęs kaip Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pareigūnas, kaltinamas ne vienerius metus sistemingai organizavęs bei koordinavęs informacijos rinkimą Lietuvoje Rusijos naudai, pasitelkdamas du Lietuvos piliečius. Šios bylos nagrinėjimas vyks kaltinamajam nedalyvaujant. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, nuo 2014 iki 2020 m. kaltinamasis organizavo ir koordinavo grupės veiklą, kurios nariai rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją apie strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius objektus, valstybės institucijų veiklą, pasienio apsaugos sistemą, visuomeninius procesus bei įvairiuose renginiuose dalyvavusius asmenis. Du kaltinamojo pasitelkti Lietuvos piliečiai, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas į atskirą baudžiamąją bylą, jau yra pripažinti kaltais dėl šnipinėjimo Rusijai. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu Aleksėjui Greičiui buvo paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, o Mindaugui Tunikaičiui, kuris savo kaltę pripažino ir dėl nusikaltimo gailėjosi, – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kaip yra nustatęs teismas, A. Greičius, veikdamas kartu su Rusijos žvalgybos atstovu, beveik ketverius metus organizavo visiškai ar iš dalies Rusijos žvalgybos atstovo finansuojamus renginius, fotografavo ar filmavo pačius renginius ir juose dalyvaujančius asmenis, rinko su šiais renginiais susijusią informaciją, publikavo ją Lietuvos žiniasklaidos priemonėse, o surinktą informaciją sutartu būdu perdavė Rusijos žvalgybos atstovui. A. Greičius neneigė, kad jis Rusijos žvalgybos atstovo Piotro Čagino, žvalgybinėms operacijoms naudojusio Piotro Taraškevičiaus asmens tapatybę, prašymu rinko ir jam perdavė informaciją apie savo organizuotus renginius, nuotraukas su renginiuose dalyvaujančiais ir juos stebinčiais asmenimis, vaizdo medžiagą ir straipsnius apie šiuos renginius. Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovė Agnė Gotautaitė, Eltos žurnalistės paklausta, ar teismui perduota P. Čagino byla, negalėjo to nei patvirtinti, nei paneigti. 2020 m. sausį paskelbtoje kasmetiniame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje buvo minimas P. Čaginas, kuris dangstosi Petro Taraškevičiaus tapatybe. Rusijos piliečio baudžiamoji byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.
Varėnos rajone šalia tarnybinio automobilio rastas mirusio ugniagesio gelbėtojo kūnas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, Varėnos rajono savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnyboje dirbęs Rimas Čiurnyla (gim. 1971 m.) budėjimo metu buvo išvykęs šalinti ant kelio nuvirtusių medžių, sukniubusį vyrą pastebėjo pro šalį važiavęs žmonės. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.
Anykščių rajone sekmadienį nušautas giminaičiams ginklu grasinęs ir į policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnus šovęs vyras (gim. 1951 m.). Teisėsaugos duomenimis, iš pradžių į įvykio vietą atvyko Anykščių rajono policininkai, kurie apie pusantros valandos derėjosi su agresyviu ir ginkluotu vyru. Pastarajam pradėjus šaudyti, nutarta pasitelkti „Aro“ pareigūnus. Jiems atvykus, vyras šovė į pareigūnus, šie atsakomąja ugnimi nukovė vyriškį. Asmuo mirė vietoje, pareigūnai per incidentą nenukentėjo. Anot teisėsaugos, pas nukautą vyrą dėl jo agresyvaus elgesio policija yra važiavusi ir anksčiau, pareigūnai nurodė, kad vyras galimai turėjo sveikatos sutrikimų. Policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas pareiškė, kad šioje situacijoje, kai į pareigūnus buvo paleistas šūvis, jie kitos išeities neturėjo ir privalėjo nukautį vyrą.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Palangos miesto savivaldybė su bendrove „Tilsta“ pasirašė 38,23 mln. eurų (su PVM) vertės Šventosios jūrų uosto rekonstrukcijos rangos darbų sutartį. Kaip pranešė savivaldybė, šis rangos etapas apims molų jūroje bei kitos pagrindinės uosto infrastruktūros statybas. Teigiama, kad visi statybos darbai turi būti atlikti per 24 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Esant nenumatytoms ir nuo rangovo nepriklausančioms aplinkybėms, darbų atlikimo terminas šalių susitarimu galės būti pratęstas du kartus po šešis mėnesius. Anot Palango mero Šarūno Vaitkaus, atkurtas uostas tarnaus pramoginei laivybai, turizmui, žvejybai, valstybės institucijų poreikiams bei jūrinės ekonomikos plėtrai. Juo galės naudotis pramoginiai laivai ir jachtos, valstybės tarnybos bei Lietuvos kariuomenė. Rangos darbai bus vykdomi pagal įmonės „Kordonas“ parengtą techninį projektą. Šiuo etapu bus sukurta svarbiausia Šventosios jūrų uosto infrastruktūra, sudarysianti pagrindą tolesnei jo plėtrai ir veiklai. Skelbiama, kad projektas bus įgyvendinamas trimis etapais. Pirmiausia bus statomi molai ir formuojama įplauka, vėliau įrengiamos krantinės, povandeninė atraminė sienutė bei vykdomi akvatorijos gilinimo darbai, o paskutiniajame etape bus įrengiami inžineriniai tinklai ir kita uosto aptarnavimo infrastruktūra.
Europa prisiima vis daugiau atsakomybės už savo gynybą ir saugumą, tačiau žemyno šalims, įskaitant Lietuvą, reikia dar labiau stiprinti gynybos pramonę, teigė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Anot jo, Senasis žemynas daro būtent tai, ko iš jo reikalauja Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV). Tiesa, kaip sakė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovas, Europai reikia labiau akcentuoti gynybos pramonę, nes pinigų ir valios tam pakanka. Tuo metu Lietuvoje viešintis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pabrėžė, kad Vokietija ir jos partneriai turi toliau gerinti savo gynybos pajėgumus, ruošti savo kariuomenes ir bendradarbiauti tarpusavyje. Anot jo, karyba sparčiai keičiasi ir Europa turi mokytis iš Ukrainos, kuri sugebėjo prie to prisitaikyti ir tobulinti savo technologinius pajėgumus net karo prieš Rusiją metu.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris pranešė paliekantis Leiboristų partijos lyderio pareigas. Kol bus išrinktas naujasis Leiboristų lyderis, K. Starmeris toliau dirbs ministru pirmininku. Jis teigė paprašęs Leiboristų partijos Nacionalinio vykdomojo komiteto nustatyti partijos vadovo rinkimų, kuriuose pats nedalyvaus, grafiką, o kandidatūrų teikimas prasidės liepos 9 d. K. Starmerio teigimu, tai užtikrins, kad iki rugsėjo mėnesio, kai vėl susirinks parlamentas, Leiboristų partija turėtų naują vadovą. Manoma, kad partijos lyderio, o vėliau ir ministro pirmininko estafetę iš K. Starmerio perims Andy Burnhamas – buvęs Mančesterio meras, kuris praėjusią savaitę laimėjo lemiamus pirmalaikius rinkimus ir grįžo į parlamentą. Vėliau pirmadienį A. Burnhamas tokį siekį patvirtino.
JAV viceprezidentas J. D. Vance\'as pareiškė, kad pirmasis JAV ir Irano derybų ratas Šveicarijoje padėjo gerą pagrindą pasiekti galutinį susitarimą dėl karo Artimuosiuose Rytuose užbaigimo. Jis pridūrė, kad Teheranas sutiko vėl įsileisti į šalį Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) inspektorius. Pasak J. D. Vance\'o, tai „svarbus etapas Amerikos žmonėms ir pirmasis žingsnis siekiant visam laikui denuklearizuoti arba visam laikui nutraukti branduolinių ginklų programą Irane“. JAV viceprezidentas taip pat tikino, kad jeigu pagal susitarimą Iranui bus kada nors grąžintos įšaldytos lėšos, Vašingtonas galės užtikrinti, jog šie pinigai nebūtų naudojami terorizmui finansuoti. Nors oficialių duomenų apie bendrą įšaldytų Irano aktyvų sumą nėra, žiniasklaidos pranešimuose nurodoma, kad ji gali siekti nuo 100 mlrd. iki 123 mlrd. JAV dolerių. Vėliau pirmadienį taip pat pranešta, kad iki rugpjūčio 21 d. JAV laikinai stabdo sankcijas Irano naftai.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai pareiškė, kad Pekinas tikisi, jog Lietuva nedelsdama imsis ryžtingų veiksmų savo klaidoms ištaisyti, grįš į teisingą „vienos Kinijos“ principo laikymosi kelią. Kinija, pasak Guo Jiakuno, taip pat viliasi, kad Lietuva sudarys sąlygas dvišalių santykių normalizavimui. Jis teigė, esą dabartiniai sunkumai ir pagrindinės problemos Kinijos ir Lietuvos santykiuose kilo dėl to, kad Lietuva pažeidė „vienos Kinijos“ principą ir nesilaiko politinių įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė bendrame komunikate dėl diplomatinių santykių tarp dviejų šalių užmezgimo. Ministerijos atstovas spaudai pridūrė, kad Kinijos durys bendravimui su Lietuva yra atviros.
Dėl atskriejančių dronų laikinai buvo uždaryti keturi Rusijos sostinės Maskvos oro uostai. Maskvos meras Sergejus Sobianinas tinkle „Telegram“ teigė, kad buvo numušti 59 bepiločiai. Jis nenurodė, iš kur dronai buvo paleisti. Keršydama už Rusijos oro smūgius prieš Ukrainos miestus, bepiločius į Rusiją vis nukreipia Ukraina. Anksti ryte Rusijos institucijos pranešė, kad Maskvos oro uostai vėl dirba.
person Vygantas Tuzas (ELTA)
Per sprogimą viename iš didžiausių Kataro gamtinių dujų objektų žuvo mažiausiai 13 žmonės, sužeisti 66 asmenys. Energetikos reikalų ministras Saadas al-Kaabi pareiškė, jog tai buvo nelaimingas atsitikimas, o ne sabotažo aktas, ir kad sprogimas neįtakojo suskystintų gamtinių dujų gamybos ir eksporto kituose objektuose bei uostuose. Incidentas įvyko kontekste, kai Kataras, turintis trečius pagal dydį dujų išteklius pasaulyje, yra vienas iš pagrindinių suskystintų gamtinių dujų eksportuotojų ir didžiausias JAV ir Irano konflikto židinys.arrow_forward
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pradės kelionę po Persijos įlankos šalis, tuo metu kai vyksta derybos su Iranu dėl karo Artimuosiuose Rytuose užbaigimo.
M. Rubio ketina aptarti susitarimo memorandumą su Iranu, pastangas užtikrinti visišką, laisvą ir saugų tranzitą per Hormuzo sąsiaurį bei taikos ir stabilumo regione svarbą.
Vienas iš pagrindinių susitarimo memorandumo punktų – reikalavimas, kad būtų atidarytas Hormuzo sąsiauris, kurį Iranas faktiškai užblokavo ir per kurį gabenama apie 20 procentų pasaulio naftos.arrow_forward