ELTA glaustai: po STT kratų – krentantys Skvernelio reitingai, Bartkus paskelbė paliekantis LTOU vadovo pareigas

Vilnius, kovo 13 d (ELTA).

ELTA glaustai pristato svarbiausius kovo 13 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje. 

Penktadienį paskelbti partijų reitingai rodo kritusį visuomenės palaikymą demokratų lyderiui Sauliui Skverneliui, figūruojančiam byloje dėl didelio masto korupcijos Valstybinėje augalininkystės tarnyboje, penktadienį taip pat paskelbta apie Neryje pakilusį vandens lygį – užliejus Kauno rajone esančią Radikių gyvenvietę, iš viso nukentėjo 20 namų. Apie tai, kad nuo liepos pradžios traukiasi iš Lietuvos oro uostų (LTOU) generalinio direktoriaus pareigų, pranešė bendrovės vadovas Simonas Bartkus.

LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS

Plataus masto korupcijos byloje figūruojančio demokratų lyderio Sauliaus Skvernelio reitingas nukrito daugiau nei 5 proc. punktais, rodo naujausia „Delfi“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Anot jos, didžiausia gyventojų dalis (15 proc.) Vyriausybės vadovo poste matytų buvusią premjerę, konservatorę Ingridą Šimonytę. Naujausios apklausos duomenys taip pat rodo, kad esamos Vyriausybės darbą neigiamai vertina 71,2 proc. – panaši tendencija fiksuota ir sausio mėnesį atlikto tyrimo metu. Nustatyta, kad, jei Seimo rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, juos laimėtų Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – palaikymą šiai partijai išreiškė 13,6 proc. apklaustųjų. Toliau rikiuotųsi V. Čmilytės-Nielsen vedamas Liberalų sąjūdis (8,3 proc.) bei R. Žemaitaičio vadovaujama „Nemuno aušra“ (7,2 proc.) Tuo metu 2024 m. rinkimus laimėjusi LSDP liko ketvirtoje sąrašo vietoje – už ją rinkimuose dabar balsuotų 7,1 proc. respondentų. Penktoje partijų, už kurias gyventojai labiausiai linkę balsuoti, lentelės vietoje – LVŽS (6 proc.), šešta – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (4,2 proc.). 

Penktadienį grupė Seimo narių kreipėsi į parlamento vadovą Juozą Oleką, siūlydami dėl nepasitikėjimo atleisti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) narį Darijų Beinoravičių, kuris buvo pripažintas pažeidusiu akademinę etiką. Kreipimąsi pasirašė 35 Seimo nariai, daugiausia – opozicijos atstovai. Tam, kad nepasitikėjimo klausimas būtų svarstomas Seimo plenarinių posėdžių salėje, reikia 29 parlamentarų parašų. Rugsėjį Mykolo Romerio universiteto (MRU) Akademinės etikos priežiūros komisija nustatė, kad D. Beinoravičiaus pateiktas mokslinis straipsnis yra plagiatas, teisininkas buvo pripažintas pažeidęs akademinę etiką. Savo ruožtu D. Beinoravičius praėjusių metų pabaigoje pasitraukė iš tuometinių pareigų MRU. Šiuo metu jis vis dar eina VTEK ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos nario pareigas. 

Neryje pakilęs vandens lygis penktadienio naktį Kauno rajone, Radikių gyvenvietėje, sukėlė potvynio pavojų. Kauno rajono meras Valerijus Makūnas penktadienį surengtos spaudos konferencijos metu kalbėjo, jog nuo gyvenvietę užliejusio vandens iš viso nukentėjo 20 namų. Pasak mero, siekiant išvengti pavojaus ateityje, būtina dar kartą apsvarstyti pylimo įrengimo idėją. Tuo metu Kauno rajono savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Ramūnas Kemzūra patikino, kad situacija yra suvaldyta, tikėtina, kad potvynio pavyks išvengti. 

Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Latvijos, Estijos, Lenkijos, Suomijos, Vokietijos, Rumunijos ir Švedijos vadovais pasirašė laišką, adresuotą Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkui Antonio Costai ir Europos Komisijos (EK) pirmininkei Ursulai von der Leyen. Jame raginama spręsti Rusijos kovotojų sankcionavimo klausimus. Laiške teigiama, jog Rusijos agresija prieš Ukrainą toliau keičia Europos saugumo aplinką, sukeldama ilgalaikes pasekmes Europos Sąjungai (ES), valstybių piliečių saugumui bei Šengeno erdvei. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog viena iš rimčiausių ir nuolatinių rizikų yra galimas buvusių ir šiuo metu veikiančių Rusijos kovotojų judėjimas į Šengeno erdvę.

Kriminalinės policijos biuras pranešė apie išardytą tarptautinį narkotinių medžiagų gabenimo tinklą. Skelbiama, jog Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, bendradarbiaudami su Danijos policija, įvykdė sėkmingą tarptautinę operaciją, kurios metu Lietuvoje buvo sulaikyti 3 organizuotos nusikalstamos grupuotės nariai. Jie įtariami dalyvavę stambaus masto narkotinių medžiagų kontrabandoje. Iš viso vykdant operaciją sulaikyta 13 asmenų, tarp jų – ir organizuotos grupuotės lyderiai. Sulaikytieji yra Lietuvos ir Danijos piliečiai. 

Siekiant didinti Taivano investicijas, Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) šiuo metu koordinuoja darbą ir rengia konkrečių bendrų projektų sąrašą, kurie galėtų būti įgyvendinti artimiausiu metu, sako ministerijos vadovas Kęstutis Budrys. Jo teigimu, nuo deklaratyvių lūkesčių tikimasi pereiti prie konkrečių, raštu sutartų įsipareigojimų. Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, skelbta apie planus vystyti bendradarbiavimą ir į šalį pritraukti didelių investicijų. Tačiau Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) duomenimis, nors per šį laikotarpį tiesioginių Taivano investicijų srautai šalyje ženkliai išaugo, bendra jų suma išlieka kukli. Kaip nurodė ministerija, nuo 2021 m. iki 2024 m. tiesioginės Taivano investicijos Lietuvoje padidėjo nuo 0,53 iki 7,21 mln. eurų. 

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako – kuro kainoms dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose šokinėjant, akcizo degalams mažinti artimiausiu metu neplanuojama. Anot ministro, tai būtų kraštutinė priemonė, kuri šio situacijoje neturėtų didelio teigiamo efekto. K. Vaitiekūnas pabrėžė, kad šiuo metu Lietuva turėtų stebėti situaciją rinkose, tad apie konkrečias priemones švelninti augančių kuro kainų poveikį kalbėti būtų anksti. Jo teigimu, kuro rezervo panaudojimas yra laikina priemonė amortizuojant kainų šoką, taip pat neaišku, kiek konkrečiai atsargų panaudojimas galėtų sumažinti kainas, tad pirma reikėtų įvertinti rezervo išleidimo pasekmes ekonomikai. Penktadienį jis galimas kuro kainų mažinimo priemones aptarė su premjere Inga Ruginiene.

Lietuvos oro uostų (LTOU) vadovas Simonas Bartkus pranešė, kad nuo liepos 3 d. palieka šias pareigas. Oro uostų teigimu, sprendimas priimtas abiejų šalių sutarimu. Pats S. Bartkus teigė kartu su bendrovės valdyba nusprendęs, jog tolimesnei oro uostų raidai yra reikalingas naujas vadovas. LTOU taip pat jau paskelbė naujojo generalinio direktoriaus atranką. Bendrovės valdybos pirmininkas Gediminas Almantas teigė, kad iš kandidatų tikimasi atrinkti naują vadovą, turintį tarptautinės patirties, galintį tęsti šalies oro uostų tinklo augimą, stiprinti susisiekimą ir įgyvendinti planuojamus infrastruktūros projektus.

Aplinkosaugininkams Kazokiškių sąvartyne nustačius oro taršos pažeidimų, Elektrėnų rajono savivaldybės Gediminas Ratkevičius teigia, jog dėl situacijos savivaldybė ruošia skundą Aplinkos apsaugos agentūrai. Anot mero, sąvartyno taršos problema yra įsisenėjusi, kelia daug nemalonumų vietos gyventojams, ir, nors galimybė skelbti ekstremaliąją padėtį yra svarstoma, šiuo metu tam trūksta pagrindo. Aplinkos apsaugos departamentui (AAD) nustačius, kad sąvartynas viršijo leistą vandenilio sulfido koncentraciją, nutraukti taršą įpareigotas Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) teigia spartinantis suplanuotus projektus, kurie leis sumažinti taršą – pavyzdžiui, galutinį sąvartyno kaupo uždengimo projektą, kuriuo siekiama izoliuoti kvapus, išplėsti dujų surinkimo sistemą.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

Irake sudužus JAV degalų papildymo ore lėktuvui KC-135 žuvo visi šeši įgulos nariai. Šios nelaimės, pasak JAV kariuomenės, nesukėlė „nei priešo, nei draugiška ugnis“. Tačiau Irano kariuomenė kiek anksčiau teigė, kad lėktuvą raketomis numušė jos sąjungininkų grupuotė Irake. Po šio incidento bendras patvirtintų JAV žūčių per operaciją prieš Iraną skaičius išaugo iki 13.

Turkija patvirtino numušusi trečią iš Irano skriejusią balistinę raketą. Turkijos gynybos ministerijos teigimu, į šalies oro erdvę patekusią balistinę raketą neutralizavo rytinėje Viduržemio jūros dalyje dislokuotos NATO oro ir priešraketinės gynybos pajėgos. Pirmąją iš Irano paleistą balistinę raketą NATO oro gynybos pajėgos numušė kovo 4 d., o antrąją – pirmadienį. Pirmadienio incidentas paskatino Vašingtoną uždaryti savo konsulatą Adanoje ir paraginti visus JAV piliečius palikti pietryčių Turkiją. Su Turkijos prezidentu telefonu kalbėjęs Irano prezidentas neigė, kad raketa buvo paleista iš Irano.

Lenkijos prezidentas vetavo įstatymą dėl ES paskolų gynybai. Lenkijos parlamentas vasario pabaigoje balsavo už  44 mlrd. eurų paskolos paėmimą iš 150 mlrd. eurų vertės ES programos „Security Action for Europe“ (SAFE) ginkluotosioms pajėgoms modernizuoti, tačiau opozicijai artimas prezidentas nusprendė nepasirašyti įstatymo, motyvuodamas siekiu vengti įsiskolinimų ir nenoru „priklausyti nuo svetimų sprendimų“. Šalies ministras pirmininkas vėliau pareiškė, kad prezidento sprendimas pradžiugino tik Rusiją, o vyriausybė priims nutarimą dėl SAFE iniciatyvos programų įgyvendinimo, nepaisant šalies vadovo veto.

Maskva paragino JAV panaikinti daugiau sankcijų jos naftos eksportui, siekiant stabilizuoti karo Artimuosiuose Rytuose sutrikdytas pasaulinės energijos rinkas. Naftos kainoms viršijus 100 JAV dolerių už barelį, JAV laikinai leido parduoti jūroje esančią naftą iš Rusijos. Šį JAV žingsnį sukritikavo tiek Ukraina, tiek pagrindinės JAV sąjungininkės Vakaruose, tuo metu Kremliaus atstovas spaudai kalbėjo apie dėl būtinybės stabilizuoti pasaulinę energijos rinką sutapusius JAV ir Rusijos interesus. Dmitrijus Peskovas visgi pabrėžė, kad esą tikras rinkos stabilizavimas be didelių rusiškos naftos kiekių neįmanomas, o Kremliaus pasiuntinys ekonomikos klausimais Kirilas Dmitrijevas tolesnį sankcijų Rusijai švelninimą vadino neišvengiamu.