ELTA glaustai: Nausėda susitiko su kandidatais į finansų ir aplinkos ministrus
Politika Konstitucija branduolinis ginklas Vyriausybės formavimas Įstatymų leidyba Teismo procesai Mindaugas Sinkevičius Juozas Olekas
Vilnius, liepos 2 d. (ELTA).
ELTA glaustai pristato svarbiausius liepos 2 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.
Ketvirtadienį prezidentas tęsė susitikimus su kandidatais užimti ministrų postus naujoje Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybėje – nuotoliu susitiko su Savivaldybių asociacijos atstove Briuselyje dabar dirbančia Ieva Andriulaityte, kuri siūloma į aplinkos ministrus, taip pat – su į finansų ministrus siūlomu Taurimu Valiu, dabar dirbančiu užsienio reikalų viceministru.
LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS
Prezidentui Gitanui Nausėdai susitikus su Seimo frakcijomis aptarti Konstitucijos keitimą dėl branduolinio ginklo buvimo Lietuvoje, politinių jėgų atstovai teigia, jog visų nuomonės sutampa – šalis turi būti apsaugota kuo operatyviau ir iniciatyva būtų palaikoma. Tiesa, skiriasi pozicijos, kieno prerogatyva turėtų būti keičiama Konstitucija – politiniu Seimo sprendimu ar referendumu. Opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad projektą inicijuoja parlamento pirmininkas Juozas Olekas, ketvirtadienį bus pradėti rinkti tam reikalingi parašai. Kaip jau skelbta, Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) svarstant galimybę dislokuoti branduolinius ginklus dar keliose NATO priklausančiose Europos valstybėse, Lietuvoje bręsta iniciatyva keisti Konstituciją, suteikiant galimybę šalyje dislokuoti masinio naikinimo ginklus. „Financial Times“, remdamasis trimis su diskusijų turiniu susipažinusiais asmenimis, anksčiau pranešė, kad JAV pareigūnai leido suprasti esą pasirengę dislokuoti papildomas pajėgas kitose šalyse – ne tik tose šešiose, kuriose šiuo metu jau yra dislokuoti branduoliniai bombonešiai. Lietuvos Konstitucijos 137-asis straipsnis numato, jog šalies teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.
Vilniaus apygardos teismas panaikino išteisinamąjį nuosprendį buvusio policininko Raimondo Ščerbinino byloje ir pripažino vyrą kaltu dėl valstybės simbolių išniekinimo. Buvusiam pareigūnui skirta 4 050 eurų dydžio bauda. Teismas R. Ščerbininą nuteisė už tai, kad vyras 2024 m. gruodį apšlapino ant policininko uniformos prisiūtą Lietuvos herbą ir vaizdo įrašą su užfiksuotu veiksmu patalpino internete. Buvęs pareigūnas anksčiau teigė atlikęs performansą, tai yra pylė vandenį su vitaminu C, jis nurodė, kad tokiais savo veiksmais siekė ne išniekinti Lietuvos valstybės herbą, bet išreikšti kritiką policijos darbui. Teismas tokia versija nepatikėjo ir nustatė, jog buvęs pareigūnas šlapinosi ant uniformos, tokiu būdu keršydamas už jo atleidimą iš tarnybos.
Prokuratūra apskundė pirmos instancijos teismo sprendimą byloje dėl paauglio nužudymo Vilniaus Žvėryno mikrorajone. Šiuo skundu prašoma nuteistajam skirti griežtesnę bausmę – 10 metų kalėjimo. Prokuratūra taip pat siekia padidinti nukentėjusiųjų naudai priteistą neturtinės žalos atlyginimą. Vilniaus apygardos teismas 15-metį pernai vasarą žiauriai nužudžiusiam paaugliui skyrė 8 metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas nustatė, kad nepilnametis aukai peiliu ir plaktuku į įvairias kūno vietas sudavė ne mažiau kaip 35 smūgius. Kaip tuomet teigė bylą išnagrinėjęs teisėjas Audrius Cininas, kaltinamasis pripažino kaltę, davė išsamius parodymus, suteikė informaciją apie nusikaltimo motyvus – tai buvo įvertinta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Anot teisėjo, nuteistasis nurodė, jog nusikaltimo motyvas susijęs aukos siekius paviešinti informaciją apie kaltinamojo asmeninį gyvenimą. Taip pat, anot teismo, bylos kontekstas susijęs su mokykloje patirtomis patyčiomis.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) atmetė žurnalisčių Ritos Miliūtės ir Vilmos Danauskienės skundą ginče nepateikto Vyriausybės pasitarimo įrašo. Žurnalistės EŽTT skundėsi, kad pareigūnai, atsakingi už valstybės institucijos disponuojamos informacijos joms nesuteikimą, nebuvo patraukti administracinėn atsakomybėn ir iš jų nebuvo priteista kompensacija. Ginčas kilo 2018 m., kai tuomet Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė atsisakė žurnalistams pateikti ministrų kabineto pasitarimo garso įrašą, o vėliau informavo, kad jis buvo sunaikintas. EŽTT atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu laikotarpiu teisės aktai aiškiai nereikalavo saugoti Vyriausybės pasitarimų garso įrašų, o aptariamas įrašas buvo ištrintas automatiškai pagal tuo metu galiojusią praktiką. Žurnalisčių skundą atmetęs teismas pažymėjo, kad sprendimas nesuteikti įrašo buvo priimtas kolegialiai, o ne vieno konkretaus pareigūno. Vyriausybės pasitarime, dėl kurio įrašo kilo teisinis ginčas, buvo svarstytos įstatymo pataisos dėl galimybės žurnalistams neatlygintinai naudoti registrų duomenimis.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su socialdemokratų kandidatais į aplinkos ir finansų ministrus – Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) atstove ES Ieva Andriulaityte ir užsienio reikalų viceministru Taurimu Valiu. Prezidento vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba sakė, kad I. Andriulaitytė turi „sinergijos“ ministerijos kuruojamose srityse, išmano praktines sektoriaus problemas, jos patirtis atstovaujant Lietuvai aktualius klausimus ES lygmeniu yra svarbi artėjant šalies pirmininkavimui ES Tarybai, kai bus ypač reikšmingi aplinkos apsaugos srities klausimai. Tuo metu prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius teigė, kad kandidatas užimti finansų ministro pareigas naujoje Vyriausybėje, yra ambicingas ir turi platų požiūrį į viešuosius finansus. Pats T. Valys teigė esantis „visiškai ramus“ dėl savo kompetencijų. Visgi dėl abiejų kandidatų prezidentas sprendimo dar nepriėmė.
Laikinasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako ne iš paskirtojo premjero, o iš viešosios erdvės sužinojęs apie sprendimą naujoje Vyriausybėje į jo pareigas paskirti dabar užsienio reikalų viceministru dirbantį T. Valį. Apie tai jis kalbėjo Eltai, tikindamas, kad naująjį kandidatą pažįsta labai mažai, yra tik kelis kartus su juo bendravęs, todėl negalėjo įvertinti jo kompetencijų eiti finansų ministro pareigas. Paskirtasis premjeras M. Sinkevičius viešai dar nepristatė siūlomos ministrų kabineto sudėties.
Lietuvos apeliacinis teismas tenkino pirmos instancijos teismo nuteisto buvusio banko „Snoras“ akcininko ir vadovo Vladimiro Antonovo prašymą leisti jam pradėti atlikti laisvės atėmimo bausmę nelaukiant, kol įsiteisės teismo nuosprendis. Teismas leido buvusiam „Snoro“ vadovui atlikti neįsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nuosprendis V. Antonovui įsiteisės, kai sprendimą priims minėtas Lietuvos apeliacinis teismas. Baudžiamąją bylą nagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teismas pradėjo šią savaitę, antradienį V. Antonovas davė parodymus ir pripažino kaltę. V. Antonovas kartu su kitu buvusiu „Snoro“ akcininku Raimondu Baranausku, dabar besislapstančiu Rusijoje, 2024 m. rudenį žemesnės instancijos teismo nuteisti kalėti daugiau nei 10 metų, apkaltinamasis nuosprendis jiems buvo paskelbtas už akių. Abu buvę „Snoro“ vadovai pripažinti kaltais dėl didelės vertės – daugiau nei 509 mln. eurų – banko turto pasisavinimo, didelės vertės turto iššvaistymo, nusikalstamo bankroto, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Rusija surengė masinę ataką Kyjive, kurią Ukrainos sostinės meras pavadino didžiausia nuo karo pradžios. Centrinėje ir rytinėje Kyjivo dalyse nugriaudėjo daugiau kaip 10 sprogimų, kurie prasidėjo dar trečiadienio vakarą ir tęsėsi iki ankstyvo ketvirtadienio ryto. Ketvirtadienį vakare skelbta, kad per ataką žuvo mažiausiai 21 žmogus, dar 85 liko sužeisti. Tarp sužeistųjų – du vaikai. Kyjivo meras Vitalijus Klyčko penktadienį sostinėje paskelbė gedulo dieną, „skirtą atminti masiškiausios priešo atakos prieš sostinę aukas“.
Vokietijos prokurorai pareiškė, kad dujotiekio „Nord Stream“ sabotažas 2022 m. įvykdytas Ukrainos valdžios nurodymu. Išpuolio naudojant sprogmenis metu buvo sunaikinti trys iš keturių Baltijos jūros dugne įrengtų dujotiekio vamzdynų, sudarančių pagrindinę energetinę Rusijos jungtį su Vokietija, o į atmosferą buvo išmestas didžiulis metano kiekis. Pareiškime, kuriame išsamiai išdėstyti vienam įtariamajam pareikšti kaltinimai, Vokietijos prokurorai teigė, kad jis ir kiti Ukrainos kariškiai veikė „pagal Ukrainos valstybės institucijų nurodymus“. Įtariamasis buvo suimtas 2025 m. vasarą Italijoje, o lapkričio mėnesį išduotas Vokietijai, nurodant ir jo tapatybę – Serhijus Kuzniecovas. Pasak Vokietijos prokurorų, jis buvo Ukrainos karininkas.
Lenkija pareiškė, kad JAV uždegė žalią šviesą nuolatiniam karių buvimui šalyje. Lenkijos prezidento Karolio Nawrockio patarėjas užsienio politikos klausimais Marcinas Przydaczas apie tai pranešė po susitikimo Vašingtone su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio. Pasak prezidento patarėjo, galutinė JAV kariuomenės nuolatinio buvimo Lenkijoje forma priklausys nuo platesnės Pentagono strategijos, kuri vis dar rengiama. M. Przydaczas sakė, kad susitikimo metu M. Rubio dar kartą patvirtino būsimą 5 tūkst. JAV karių dislokavimą, tačiau užsiminė, kad šis skaičius greičiausiai reiškia karius, kurie pakeis, o ne papildys laikinai atšauktą 4 tūkst. karių šarvuotąją brigadą.
Mirčių skaičius dėl Ebolos protrūkio Kongo Demokratinėje Respublikoje, oficialiais duomenimis, viršijo 400. Nuo gegužės 15 d, kai buvo paskelbta apie protrūkį, ši itin užkrečiama liga nusinešė 438 gyvybes tarp 1 406 žmonių, kuriems buvo patvirtinta infekcija, t. y. mirštamumas siekia šiek tiek daugiau nei 31 proc., savo naujausioje ataskaitoje pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos institutas (INSP). Protrūkio, kurio tikrąjį mastą sunku įvertinti, židinys buvo šiaurės rytinėje Iturio provincijoje, kur įvyko daugiau nei 83 proc. mirčių. Provincija ribojasi su Uganda ir Pietų Sudanu. Virusas taip pat išplito į kaimynines Šiaurės Kivu ir Pietų Kivu provincijas.
person Ūla Klimaševska (ELTA)
Dėl nuolatinių Ukrainos dronų atakų, daugelyje Rusijos okupuoto Juodosios jūros Krymo pusiasalio vietovių nutrūko elektros tiekimas. Daugiau nei 10 rajonų yra visiškai arba iš dalies be elektros, cituojama Maskvos paskirtą Krymo gubernatorių Sergejų Aksionovą. Pastaruoju metu Ukrainos kariuomenė vis sėkmingiau trikdo kasdienį gyvenimą Rusijoje, atakuodama rusų energetikos infrastruktūrą.arrow_forward
Praėjusią naktį Ukrainos gynybos pajėgos smogė geležinkelio tiltui ir Rusijos elektroninės žvalgybos padaliniui laikinai okupuotame Kryme, bei keletui taikinių Donecko ir Zaporižios sričių dalyse. Atakos buvo atliktos siekiant sumažinti agresorės Rusijos puolamąjį potencialą ir sutrikdyti karinį aprūpinimą rytų Ukrainoje. Šiuo metu tikslinamas padarytos žalos mastas.arrow_forward
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas kalbėjosi telefonu ir susitarė "netrukus" susitikti Jungtinėse Valstijose.
Šis pokalbis įvyko po karinės operacijos prieš Iraną, kurioje dalyvavo Jungtinės Valstijos ir Izraelis, bei nesutarimų tarp lyderių dėl pastangų užbaigti karą.
Netanyahu taip pat pasveikino Trumpą su Jungtinių Valstijų nepriklausomybės 250-osiomis metinėmis, o Trumpas viešai kritikavo Netanyahu dėl Izraelio karo su „Hezbollah“ Libane.arrow_forward
Rusija pranešė, jog sulaikė 12 neonacistinės grupuotės narių, iš kurių du planavo pasikėsinimą į žinomos žiniasklaidos magnatės Margaritos Simonian gyvybę. Grupuotės lyderiui Michailui Balašovui skirta 20 metų laisvės atėmimo bausmė, kitiems nariams - nuo 6 iki 18 metų įkalinimo bausmės. Prokurorai teigia, kad sąmokslo motyvas kol kas nežinomas, tačiau du iš kaltinamųjų veikė nežinomų asmenų nurodymu ir jiems buvo pasiūlytas 50 tūkst. dolerių atlygis.arrow_forward