Teisėsauga Sinkevičius premjeras Seksualiniai nusikaltimai Nacionalinis saugumas Viešoji tvarka ir saugumas Mindaugas Sinkevičius Seimas Krašto apsaugos ministerija
Vilnius, rugpjūčio 17 d. (ELTA).
ELTA glaustai pristato svarbiausius rugpjūčio 17 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.
Pirmadienį pranešta, kad iš pareigų traukiasi Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas. Jis pats teigė, kad šiuo metu svarbiausia yra užtikrinti įstaigos sistemos stabilumą ir sklandžią tolesnę jos veiklą.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė, kad Seimas turėtų grįžti prie iniciatyvos sukurti seksualinius nusikaltimus prieš vaikus įvykdžiusių asmenų registrą.
Taip pat pranešta, kad krašto apsaugos ministro Roberto Kauno įsakymu iki metų pabaigos pratęsta sustiprinta šalies kritinės infrastruktūros objektų apsauga.
Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro sprendimu nuo pirmadienio Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) vėl priima atliekas iš Utenos ir Alytaus regionų atliekų tvarkymo centrų.
Užsienio aktualijose – JAV prezidento Donaldo Trumpo nurodymas sumažinti pratybų su Pietų Korėja apimtį ir grasinimai sąjungininkui Omanui, daugiau detalių apie Latvijos oro erdvėje numuštą droną ir Izraelio saugumo ministro raginimas Gazos Ruože nužudyti daugiau palestiniečių.
LIETUVOS ĮVYKIAI
Apie tai, kad R. Liubajevas traukiasi iš VSAT vado pareigų, pirmadienį spaudos konferencijoje pranešė vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas. Jo teigimu, pasieniečių vadas atsistatydinti nusprendė įvertinęs visas aplinkybes, nenorėdamas pakenkti VSAT reputacijai ir prestižui. Ministras aiškino, kad šį R. Liubajevo žingsnį, vykstant tarnybiniam patikrinimui dėl incidento pasienyje su Baltarusija, kai buvo užpulti pasieniečiai, o vieną jų galimai bandyta nusitempti į kaimyninę šalį, vertina kaip atsakingą. Buvusi vidaus reikalų ministrė konservatorė Agnė Bilotaitė teigia, kad jau prieš kurį laiką buvo aišku, jog situacija krypsta tokia linkme ir tikslas – daryti pokyčius VSAT. Ji svarstė, kad valdantieji galbūt yra numatę kitus asmenis į tarnybos vadovo poziciją. Vis dėlto atsižvelgiant į valstybės saugumo situaciją, politikės vertinimu, sprendimas šiuo metu keisti R. Liubajevą kelia klausimų. Pats R. Liubajevas teigė, kad šiuo metu yra svarbiausia yra įstaigos sistemos stabilumas ir tolesnis jos veiklos užtikrinimas. Pasak jo, susiklosčiusioje situacijoje jis priėmė naudingiausią sprendimą VSAT.
M. Sinkevičius teigia, kad Seimas turėtų grįžti prie iniciatyvos sukurti seksualinius nusikaltimus prieš vaikus įvykdžiusių asmenų registrą. Vyriausybės vadovo teigimu, pastarosios prokuratūrai perduotos bylos dėl įtariamų kunigų seksualinių nusikaltimų prieš vaikus verčia iš naujo įsivertinti, ar šiandien apsaugome mūsų vaikus geriausiai, kaip galime. Jis pavedė atsakingiems ministrams, bendradarbiaujant su pavaldžiomis institucijomis, pateikti sprendimus sustiprinant nepilnamečių apsaugą nuo seksualinio pobūdžio nusikaltimų. Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė sako, kad reikėtų plėsti teisinį reguliavimą ir suteikti galimybę QR kodus gauti ne tik už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus nuteistiems, bet ir tokiais nusikaltimais įtariamiems asmenims. Pasak jos, ši priemonė būtų ne tik pasekmė už padarytą nusikaltimą, bet ir prevencinė priemonė. Be to, jos nuomone, verta stiprinti pagalbos prieinamumą žmonėms, išreiškusiems norą jos kreiptis. Vienas iš tokių būdų esą galėtų būti medikamentinis gydymas lytinį potraukį vaikams turintiems asmenims.
Baudžiamojoje byloje, kurioje seksualinio pobūdžio nusikaltimais prieš nepilnamečius kaltinamas kunigas, nukentėjusiais pripažinti asmenys šiuo metu jau yra pilnamečiai. Taip nurodė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) direktorė Ilma Skuodienė. Minėtas dvasininkas kaltinamas dėl 34 nusikalstamų epizodų, kurie buvo vykdomi 23 metus. Nusikaltimai susiję su vaikų seksualiniu prievartavimu, disponavimu pornografiniais dalykais, vaikų įtraukimu į girtavimą. Byloje nukentėjusiais pripažinti 11 asmenų, kurie nusikaltimų įvykdymo metu buvo nepilnamečiai. Nors Generalinė prokuratūra ir Vilniaus arkivyskupija atsisakė įvardyti, kas yra šis asmuo, žiniasklaida skelbė, jog tai yra Tadas Švedavičius.
Krašto apsaugos ministro Roberto Kauno įsakymu iki šių metų pabaigos bus pratęsta sustiprinta kritinės infrastruktūros objektų apsauga. Pasak ministro, tai daroma prevenciškai, peržiūrėjus taikomas priemones ir aptarus jas su Vidaus reikalų ministerija. Nelikus poreikio, kaip pažymėjo R. Kaunas, sustiprinta apsauga bus stabdoma. Anksčiau skelbta, kad Lietuvos žvalgyba turi informacijos, jog Rusija svarsto galimas provokacijas Baltijos regione, įskaitant atakas prieš kritinę infrastruktūrą. R. Kauno teigimu, tokioms operacijoms galėtų būti pasitelkti ukrainietiški dronai, taip siekiant imituoti vadinamąją „svetimos vėliavos“ operaciją.
Beveik du trečdaliai gyventojų mano, kad reikalai šalyje pastaruoju metu iš esmės krypsta į blogąją pusę. Tai parodė naujausia ELTA užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Vis dėlto per pastarąjį mėnesį pastebimai išaugo optimistiškai situaciją šalyje vertinančių gyventojų dalis. Liepos pabaigoje atliktos apklausos duomenimis, 64 proc. respondentų nurodė manantys, kad reikalai Lietuvoje krypsta į blogąją pusę. Tuo metu kas trečias, arba 34 proc., šalies gyventojų situaciją vertino priešingai ir teigė matantys jos gerėjimą. Dar 2 proc. apklaustųjų šiuo klausimu nuomonės neturėjo. Lyginant su birželį atlikta apklausa, optimistiškai šalies padėtį vertinančių gyventojų dalis išaugo 7 proc. punktais – nuo 27 iki 34 proc. Per du mėnesius šis rodiklis padidėjo dar labiau – 13 proc. punktų, nuo 21 iki 34 proc. Prieš metus gyventojų nuotaikos buvo panašios į dabartines. Pernai rugpjūtį 32 proc. respondentų manė, kad reikalai Lietuvoje krypsta į gerąją pusę, o 65 proc. laikėsi priešingos nuomonės.
Reaguodamas į išaugusį tranzito pažeidimų skaičių, parlamentaras Arvydas Anušauskas įregistravo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma iki 6 valandų apriboti Rusijos piliečių tranzito per Lietuvą laiką bei pasitelkti automatines numerių atpažinimo sistemas kontrolei. Parlamentaras pažymi, kad šis projektas neprieštarauja Europos Sąjungos (ES) teisei ir nekeičia nustatyto maksimalaus 24 valandų termino. Pasak jo, įstatyme aiškiai numatytos objektyvios išimtys, įskaitant transporto gedimus, eismo įvykius, pasienio eiles, ekstremalias oro sąlygas, kurioms esant tranzitas gali trukti ilgiau, tačiau neviršijant ES leidžiamo maksimalaus 24 val. laiko. Kontrolei užtikrinti A. Anušauskas siūlo naudoti jau turimą automatizuotą transporto priemonių valstybinių numerių atpažinimo infrastruktūrą, kuri leistų realiu laiku fiksuoti tranzito pradžią, pabaigą ir nukrypimus nuo maršruto.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Kol nebus priimti galutiniai teismų sprendimai dėl Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) nutrauktų sutarčių su „Energesman“, teismas laikinai uždraudė centrui reikalauti iš draudimo bendrovės beveik 1,3 mln. eurų garantijų išmokų. Vilniaus apygardos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones dviejose bylose, kuriose „Energesman“ ginčija sutarčių dėl Vilniaus mechaninio-biologinio apdorojimo gamyklos eksploatavimo ir modernizavimo nutraukimą. VAATC pabrėžė, kad teismas bendrovės prašymus tenkino tik iš dalies ir šis procesinis sprendimas nereiškia, jog pagrindinis ginčas jau išspręstas. „Energesman“ prašo įpareigoti VAATC toliau vykdyti abi sutartis ir laikosi pozicijos, kad jos tebėra galiojančios. Bendrovė skaičiuoja dėl susidariusios situacijos patirsianti apie 20 mln. eurų nuostolių.
Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) nuo pirmadienio vėl priima atliekas iš Utenos ir Alytaus regionų atliekų tvarkymo centrų. Tokį sprendimą priėmė Vilniaus miesto savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras. Per savaitę VKJ planuoja priimti 2,66 tūkst. tonų atliekų iš Vilniaus regiono, 105 tonas – iš Utenos ir 210 tonų – iš Alytaus regiono. Atliekų tvarkymo problemos paaštrėjo liepą, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui (VAATC) nutraukus sutartį su Vilniaus mechaninio-biologinio apdorojimo gamyklos operatore „Energesman“ dėl esą nevykdytų įsipareigojimų. Situaciją taip pat apsunkino pernai gamykloje kilęs gaisras, po kurio jos veikla nebuvo visiškai atkurta. Dėl susidariusios situacijos atliekų tvarkymo sunkumų kilo ne tik Vilniaus, bet ir Alytaus bei Utenos regionuose.
Širvintų rajono merės Živilės Pinskuvienės ir jos sutuoktinio Seimo nario Jono Pinskaus sodybos statybos leidimas iš pradžių buvo išduotas pažeidžiant reikalavimus, tačiau pradėjus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) patikrinimą sklypo paskirtis ir naudojimo būdas buvo pakeisti, skelbė portalas „Delfi“. Inspekcija patvirtino, kad suprojektuoto gyvenamojo namo ir garažo statyba neatitiko tuo metu Nekilnojamojo turto registre nurodytos žemės ūkio paskirties, tačiau vertinimo metu duomenys buvo pakeisti ir pažeidimai pašalinti, todėl galiausiai konstatuota, kad statybos leidimas išduotas teisėtai. Tai ne pirmas Pinskų sodyboje nustatytas pažeidimas – liepą VTPSI sustabdė garažo statybos darbus, o rugpjūtį nurodė nugriauti dalį neteisėtai įrengtos terasos. Klausimų kilo ir dėl Ž. Pinskuvienės motinos, Širvintų rajono tarybos narės Marijos Gudonienės, buto Palangoje įsigijimo – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) birželį dėl sandorio aplinkybių pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Pirmadienį Radviliškio geležinkelio stotyje nuo bėgių nuriedėjo trys tušti „LTG Cargo“ krovininiai vagonai. „LTG Link“ teigimu, vagonai neapvirto, o incidentas įtakos likusiam traukinių eismui neturėjo. Šiuo metu vykdomi padarinių likvidavimo darbai ir nustatomos įvykio aplinkybės. Pirmadienio rytą taip pat buvo užfiksuotas kontaktinio tinklo gedimas geležinkelio ruože Palemonas–Kaunas, dėl jo laikinai sustabdytas traukinių eismas, tačiau vėliau jis visiškai atkurtas. Šiemet fiksuoti dar du incidentai – gegužę Gudžiūnuose, Kėdainių rajone, nuo bėgių nuriedėjo trys skaldą gabenę vagonai, o tą patį savaitgalį Jiesioje, Kauno rajone, nuo vėžės nuriedėjo lokomotyvas ir keturi krovininiai vagonai.
LIETUVOS TEISĖTVARKOS AKTUALIJOS
Vilniaus apygardos teismas surengė pirmąjį posėdį baudžiamojoje byloje dėl teroristinės veiklos finansavimo ir rėmimo, joje kaltinamas Kirgizijos pilietis Mukhammadas Ali Nurkulovas, turėjęs leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Asmuo šių metų kovą buvo sulaikytas Vilniaus oro uoste. M. Ali Nurkulovas davė parodymus, sakė, kad nuoširdžiai gailisi ir supranta situacijos sudėtingumą, atsakomybę už savo veiksmus. Jis prašė teismo suteikti galimybę grįžti į normalų gyvenimą, tikino niekaip nenorėjęs pakenkti Lietuvos Respublikai, jos piliečiams ir jos saugumui, bei teigė, kad Kirgizijoje likusi jo šeima tikisi humaniško Lietuvos teismo sprendimo ir labai išgyvena dėl šio įvykio. Ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai, bendradarbiaudami su Valstybės saugumo departamentu (VSD). Tyrimo metu buvo nustatyta, kad 1977 m. gimęs vyras, išpažįstantis radikalias islamo idėjas, palaikantis teroristinę organizaciją HAMAS, praėjusių metų vasarą atliko kelias finansines operacijas iš savo asmeninės kriptovaliutų piniginės ir parėmė teroristinės organizacijos HAMAS karinį sparną „Al Qassem Brigades“. Teisme buvo paskelbta, kad M. Ali Nurkulovas pervedė 84 eurus ir 83 centus bei 93 eurus 96 centus. Vyras teismą tikino, kad aukojo humanitariniais tikslais. Pagal Lietuvos įstatymus jam gresia laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį įsakė gerokai sumažinti netrukus vyksiančias bendras karines pratybas su Pietų Korėja. D. Trumpas tokį savo sprendimą motyvavo „labai gerais santykiais“ su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu. Pietų Korėja ir Jungtinės Valstijos kasmet rengia pratybas, kuriomis siekiama sustiprinti bendrus gynybos pajėgumus. Naujausias jų raundas turėjo prasidėti pirmadienį. JAV prezidentas taip pat užsiminė, kad kasmetinių pratybų su Pietų Korėjos pajėgomis galiausiai gali būti atsisakyta visai. Šiame pareiškime D. Trumpas taip pat paminėjo tai, kad Pietų Korėja neseniai atmetė jo prašymą prisijungti prie iniciatyvos, kuria siekiama užkirsti kelią Irano branduolinei programai.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino subombarduoti Omaną, jei šis trukdys susitarimui su Iranu dėl Hormuzo sąsiaurio. „Jei Omanas trukdys, mes jį be gailesčio subombarduosime“, – „Fox News“ žurnalistui sakė D. Trumpas, turėdamas galvoje kelias savaites vykstančias Omano ir Irano derybas dėl pasauliniam naftos ir dujų tranzitui gyvybiškai svarbaus sąsiaurio kontrolės. Vašingtonas šiuo klausimu veda atskiras derybas. Irano užsienio reikalų ministerija anksčiau pirmadienį pranešė su Omanu rengianti bendrą deklaraciją dėl šio vandens kelio atvėrimo sąlygų. Tačiau D. Trumpas ne kartą tvirtino, esą sąsiaurį, kurį Teheranas faktiškai uždarė vasario 28 d. prasidėjus karui Artimuosiuose Rytuose, kontroliuoja JAV, nors laivyba juo tebėra smarkiai apribota.
Penktadienį Latvijos oro erdvę pažeidęs dronas įskrido iš Baltarusijos teritorijos, interviu Latvijos televizijai sakė šalies gynybos ministras. Raivis Melnis patvirtino, kad visi į Latvijos oro erdvę įskridę dronai bus numušami, o anksčiau teigė, jog sprendimas numušti šį droną buvo priimtas siekiant neleisti jam padaryti žalos Latvijos gyventojams. Anksti penktadienio rytą sąjungininkių naikintuvai numušė į Latvijos oro erdvę įskridusį droną netoli Boževos ežero, esančio už maždaug penkių kilometrų nuo Rugajų kaimo centro Balvų savivaldybėje. Dronas buvo numuštas miškingoje vietovėje, o žmonės nenukentėjo ir turtui žalos nepadaryta. Savaitgalį Latvijos nacionalinių ginkluotųjų pajėgų specialistai droną saugiai neutralizavo. Drono kilmės šalis vis dar nustatinėjama.
Izraelio kraštutinių dešiniųjų pažiūrų nacionalinio saugumo ministras paragino Gazos Ruože nužudyti daugiau palestiniečių. Itamaras Ben-Gviras taip pat pareiškė šiuo klausimu nesutariantis su ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu. Ministras teigė, kad Gazos Ruože kas naktį turėtų būti „likviduojama 30–40 žmonių“ ir tikino, kad kalba eina ne tik apie smogikus, keliančius tiesioginę grėsmę Izraeliui. Jo teigimu, Gazos Ruože yra žmonių, kurie „nenusipelnė gyventi“. Šie jo pareiškimai nuskambėjo prieš naujas JAV pasiuntinio, prezidento Donaldo Trumpo žento Jaredo Kushnerio tarpininkaujamas derybas dėl taikos regione. J. Kushneris pirmadienį Izraelyje susitiko su B. Netanyahu.
person Marta Kraujelytė (ELTA)