Politika Koalicijos Nacionalinis saugumas Politinė atsakomybė Remigijus Žemaitaitis Inga Ruginienė Generalinė prokuratūra
Vilnius, gegužės 8 d. (ELTA).
ELTA glaustai pristato svarbiausius gegužės 8 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.
Penktadienį prokurorai pranešė pradėję tyrimą dėl „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio pasisakymų ir galimo neapykantos kurstymo. Vyriausybės vadovė Inga Ruginienė interviu Eltai kalbėjo, kad galimi pokyčiai koalicijoje dabar nėra svarbiausias politinės erdvės klausimas, o jos Ministrų kabineto narys Kastytis Žuromskas Seimo komitete atsakinėjo į komunikacijos specialisto Karolio Žukausko šią savaitę paskelbtus klausimus apie galimai neskaidrią Aplinkos ministerijos veiklą.
LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS
Dėl „Nemuno aušros“ pirmininko pasisakymų Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą. Tyrimas dėl Remigijaus Žemaitaičio pradėtas pagal baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už neapykantos kurstymą. Kaip nurodė prokuratūra, jis pradėtas išnagrinėjus Europos Parlamento (EP) nario Dainiaus Žalimo ir kito pareiškėjo skundus apie R. Žemaitaičio vardu užregistruotoje paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ viešai paskelbtą informaciją ir pasisakymus, kurie leidžia įtarti, kad Seimo nario veiksmuose gali būti neapykantos veikų požymių. D. Žalimas kreipimesi į prokuratūrą nurodė, kad R. Žemaitaitis savo „Facebook“ paskyroje pasidalino dirbtinio intelekto suklastotu protesto dalyvės plakatu, o vėliau šią moterį ir viešai žemino. Pasak politiko, „aušrietis“ ją įžeidinėjo vulgariais seksualinio pobūdžio komentarais, skatino patyčias ir pats aktyviai į jas įsitraukė, dar labiau eskaluodamas situaciją.
Socialdemokratams žadant per mėnesį apsispręsti dėl galimų pokyčių koalicijoje, premjerė sako, kad valdančiosios daugumos sudėtis nėra svarbiausias klausimas politinėje erdvėje. Interviu Eltai Inga Ruginienė tvirtino, kad šiuo metu svarbiausias klausimas, matant geopolitinę padėtį, yra saugumas. Vyriausybės vadovės teigimu, koalicijos sudėtis turėtų keistis tuo atveju, jei su partneriais taps sunku pasiekti Lietuvai reikalingų sprendimų.
Teisėjų taryba nusprendė patarti prezidentui teikti Seimui buvusio Konstitucinio Teismo (KT) pirmininko Gintaro Godos kandidatūrą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjus. Per neeilinį posėdį už tai balsavo 14 tarybos narių. Pagal įstatymus buvęs KT teisėjas be atrankos ir egzamino gali būti paskirtas LAT teisėju. G. Goda yra buvęs KT teisėjas, jo pirmininko kadencija baigėsi šiemet kovą. LAT jis yra dirbęs ir anksčiau 2005--2017 m.
Teisėjų taryba taip pat patarė prezidentui teikti Seimui Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo Nerijaus Meilučio kandidatūrą į šio teismo pirmininkus. Jeigu parlamentas tam pritars, N. Meilutis Lietuvos apeliaciniam teismui vadovaus dvi kadencijas iš eilės. Pirmoji jo kadencija prasidėjo 2021 m. birželį ir truks iki šių metų birželio. Lietuvos apeliacinio teismo kolektyvas palankiai vertina dabartinį vadovą ir mano, kad jis toliau galėtų vadovauti šiam teismui. 51 metų N. Meilutis buvo vienintelis pretendentas į Lietuvos apeliacinio teismo vadovus. Anksčiau jis yra dirbęs teisėju Kaune, Kaišiadoryse, o karjeros pradžioje dirbo STT agentu.
DHL padegamųjų siuntų bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas per posėdį apklausė pirmąjį iš penkių kaltinamųjų – 63 Ukrainos pilietį Vasilijų Kovačą. Vyras laikomas suimtas kaip ir dar du kaltinamieji. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai atrankiais surakintus tris kaltinamuosius atlydėjo į teismo salę. V. Kovačui stojus liudyti prieš teismą, pareigūnai nuo jo nesitraukė nė per žingsnį, vyras liko antrankiais surakintomis rankomis. Pasak jo advokatės Oksanos Leontjevos, vyras gyveno Latvijoje, tačiau Lietuvai pareikalavus, jis sutiko būti perduotas pagal Europos arešto orderį. Gynėja Eltai pasakojo, kad jos klientas mano esąs nekaltas. Kartu su V. Kovaču teisiamas ir jo sūnėnas Vadymas Borsukas. V. Kovačas pasakojo, kad siuntinį nuvežė į Vilnių nurodytu adresu, už tai užmokesčio negavo.
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) inicijavo tyrimą dėl galimų finansinių pažeidimų Lietuvos čiuožimo federacijoje. Įtarimų sukėlė federacijos panaudotos Olimpinio solidarumo stipendijos, kurios yra skiriamos konkretiems sportininkams pasirengti olimpinėms žaidynėms. LTOK nurodo, kad remiantis gautu skundu ir kita informacija, gautos lėšos galėjo būti išleistos ne tiems tikslams, kuriems buvo skirtos.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
„Nemuno aušros“ į Aplinkos ministerijos vadovus deleguotas Kastytis Žuromskas neigia prieš kelerius metus už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą įsigijęs namą viename iš „aušriečių“ vicepirmininko Roberto Puchovičiaus vystytų projektų ir esantis jam skolingas. Ministro teigimu, jis būstą dar prieš pradėdamas politinę veiklą įsigijo rinkos sąlygomis su banko finansavimu ir toliau moka paskolos įmokas. Taip jis kalbėjo penktadienį vykusiame neeiliniame Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje, kuriame Seimo nariai norėjo išgirsti atsakymus į komunikacijos specialisto Karolio Žukausko iškeltus klausimus, kuriuose minima galimai neskaidri tiek ministro, tiek jo vadovaujamos institucijos ir jai pavaldžių įstaigų veikla.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad Vašingtonas dar šiandien tikisi sulaukti atsakymo iš Teherano dėl amerikiečių pasiūlyto 14-os punktų susitarimo memorandumo. Šio pasiūlymo tikslas, be kita ko, yra sukurti pagrindą pradžioje 30 dienų deryboms, kad būtų užbaigtas karas. Taip pat kalbama apie JAV sankcijų sušvelninimą bei susitarimus dėl Hormuzo sąsiaurio ateities, norima sukurti pagrindą deryboms dėl ginčytinos Irano branduolinės programos. JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį Iranui davė 48 valandų terminą atsakyti ir grasino, kad jeigu susitarimo nebus, vėl prasidės bombardavimas, kuris „deja, bus daug didesnio masto ir intensyvumo nei anksčiau“.
Lenkija pasirašė sutartį dėl 43,7 mlrd. eurų vertės mažų palūkanų Europos Sąjungos (ES) paskolos gynybai pagal SAFE programą. SAFE programos lėšas Lenkija planuoja skirti pagrindiniams savo gynybos prioritetams, įskaitant sienų įtvirtinimo programą „Rytų skydas“, antidronines sistemas, oro gynybą, artileriją, šarvuočius ir šaudmenų gamybą. Iš 19 programoje dalyvaujančių šalių Lenkija šį susitarimą pasirašė pirmoji. Planuojama, kad netrukus tą patį padarys ir Lietuva.
Po itin prasto pasirodymo Jungtinės Karalystės savivaldos rinkimuose, leiboristų lyderis Keiras Starmeris pareiškė prisiimąs atsakomybę, tačiau trauktis neketinantis. Nors galutinių rezultatų dar reikės palaukti, niūrus prognozės leiboristams, panašu, pasitvirtino. Vidurdienio duomenimis, 57-iose iš 136 rezultatus paskelbusių Anglijos tarybų prieš imigrantus nusiteikusi Nigelo Farage\'o partija „Reform UK“ iškovojo 478 mandatus, o leiboristai neteko 322. Leiboristai taip pat ruošiasi itin nepalankiems rezultatams renkant decentralizuotus Škotijos ir Velso parlamentus, kurie turėtų būti paskelbti vėliau. Savo pasiryžimą likti partijos lyderiu ir tęsti ministro pirmininko darbą K. Starmeris aiškino nenoru „panardinti šalį į chaosą“.
person Ūla Klimaševska (ELTA)