link
Nuoroda pasidalinimui:
https://jega.lt/naujiena/elta-glaustai-dingusio-paramediko-nuzudymo-byloje-sulaikyti-trys-itariamieji-du-vyrai-ir-moteris-4599732  content_copy email

ELTA glaustai: dingusio paramediko nužudymo byloje sulaikyti trys įtariamieji – du vyrai ir moteris

Teisėsauga Kriminaliniai įvykiai Šnipinėjimas Lietuvos socialdemokratų partija Inga Ruginienė

Vilnius, balandžio 22 d. (ELTA).

 ELTA glaustai pristato svarbiausius balandžio 22 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Antradienį Panevėžio policija dingusio paramediko Manto Sadausko nužudymo byloje sulaikė tris įtariamuosius – du vyrus ir moterį. Skelbiama, jog pastaroji yra buvusi M. Sadausko sutuoktinė, kultūrizmo ir fitneso čempionė Justina Gaigalaitė. Du iš sulaikytųjų anksčiau buvo teisti, teistumai nėra išnykę. Antradienį taip pat paaiškėjo, jog policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdyje rasto rašiklio. Tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 295 straipsnį, numatantį atsakomybę už neteisėtą techninių priemonių įrengimą ar panaudojimą informacijai rinkti. 

LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS

Dingusio paramediko Manto Sadausko (gim. 1995 m.) nužudymo byloje Panevėžio policija sulaikė tris įtariamuosius – du vyrus ir moterį. Ši moteris yra buvusi M. Sadausko sutuoktinė Justina Gaigalaitė, kultūrizmo ir fitneso čempionė. Dingusio vyro kūnas buvo susuktas į batutą ir užkastas sodybos teritorijoje. Palaikus pareigūnai surado be įtariamųjų pagalbos. Du iš sulaikytųjų anksčiau buvo teisti, teistumai nėra išnykę – jie buvo teisti už vairavimą išgėrus, neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Ketvirtadienį bus prašoma teismo suimti visus tris įtariamuosius. Įvykio vietos apžiūros metu rastas ginklas, jį apžiūrėjo ekspertai. Ekspertizė nustatys, ar juo buvo padaryti nusikaltimai. Atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimo tyčinio nužudymo, neteisėto laisvės atėmimo bei neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais. Žuvusiojo tėvas žurnalistams pasakojo, kad sūnus pirmadienio rytą pranešė, kad gavo užsakymą – pristatyti batutą vaikų šventei darželyje. Užsakymas buvo pateiktas per socialinį tinklą „Facebook“. M. Sadauskas ir jo buvusi sutuoktinė dirbo toje pačioje darbovietėje, abu buvo paramedikai.

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdyje rasto rašiklio. Kaip Eltą informavo prokuratūros atstovė, tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 295 straipsnį. Jis numato atsakomybę už neteisėtą techninių priemonių įrengimą ar panaudojimą informacijai rinkti. LSDP praėjusią savaitę kreipėsi į policiją dėl incidento, įvykusio uždarame jų tarybos posėdyje. Socialdemokratai tvirtino radę galimai slapta garsą įrašinėjantį rašiklį, kurio savininkė, įtariama, galėjo būti visuomeninio transliuotojo žurnalistė Eglė Samoškaitė. Ji kaltinimus neigia. Ji pranešė stabdanti narystę Žurnalistų profesionalų asociacijoje (ŽPA), kol vyks tyrimas. Taip pat žurnalistė laikinai neves Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) laidos „Dienos tema“, portale nerašys tekstų su socialdemokratais susijusiomis temomis. 

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pritarė siūlymui plėsti šaulių ir pretenduojančių jais tapti asmenų patikros reikalavimus. Kaip trečiadienį vykusiame komiteto posėdyje teigė krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas, siekiama numatyti, kad būtų tikrinama šaulių ar ketinančių tokiais tapti asmenų veikla, ryšiai ir kitos su jais susijusios aplinkybės, galinčios turėti įtakos jų patikimumui, pažeidžiamumui, lojalumui, valstybei ar nacionalinio saugumo interesams.

Premjerė Inga Ruginienė tikina, jog Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis svarstytų galimybę prisidėti prie Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) misijos Irane, jei toks prašymas būtų pateiktas. Tiesa, Vyriausybės vadovė pažymi, jog kol kas oficialių kreipimųsi nėra gauta. Trečiadienį kalbėdama su žurnalistais ministrė pirmininkė nekonkretizavo, kokiu būdu šalis galėtų prisidėti remdama Jungtines Valstijas konflikte su Iranu. Kaip skelbta, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis antradienį „Žinių radijui“ teigė, kad Lietuvos kariuomenė svarsto kelis variantus, kaip šalis galėtų prisidėti prie JAV misijos Irane, jeigu Vašingtonas oficialiai paprašytų pagalbos. Kartu jis pažymėjo, kad kol kas Vašingtonas tiesiogiai nepaprašė pagalbos, tačiau neformaliai esą gauta keletas pasiūlymų.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija trečiadienį konstatavo, jog savo pareiškimais apie Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją (LRT) bei vartojamais menkinančiais epitetais „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis vėl nusižengė Valstybės politikų elgesio kodeksui. Pats R. Žemaitaitis savo paaiškinime komisijai nurodė, kad vieši pasisakymai LRT atžvilgiu buvo skirti viešai diskusijai demokratinėje visuomenėje. Jie esą buvo susiję su visuomeninio transliuotojo veikla, finansavimu, atskaitomybe bei politinio neutralumo klausimais. Šie pasisakymai, pasak Seimo nario, nebuvo koordinuoti, sistemingi ar kryptingai nukreipti siekiant diskredituoti instituciją ar konkrečius asmenis. 

Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininko Audriaus Valotkos pasisakymus vertinusi komisija pasiūlė jam skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Komisija konstatavo, kad VKI vadovo teiginiai apie tam tikras etnines ir socialines grupes buvo vertinamojo, apibendrinančio, menkinančio bei emociškai šališko pobūdžio. Taip pat nustatyta, kad tokie pasisakymai nesuderinami su valstybės tarnautojams keliamais reikalavimais, pakenkė inspekcijos reputacijai, visuomenės pasitikėjimui įstaiga ir sudarė pagrindą abejoti vadovo nešališkumu. Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė vylėsi, kad A. Valotka ateityje atsakingiau atkreips dėmesį į savo viešus pasisakymus. Specialią komisiją galimam tarnybiniam nusižengimui tirti buvo nuspręsta sudaryti po to, kai VKI viršininkas naujienų portalui lrt.lt pareiškė, jog žodžiai „negras“ ir „čigonas“ yra leistini.

Policija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) žurnalistų elgesio. Tokį sprendimą pareigūnai priėmė, įvertinę LRT tarybos nario Jono Staselio skundą, kuriame jis prašė įvertinti žurnalistų elgesį per LRT tarybos posėdį. Prieš kelias savaites tarybos posėdžio metu aptariant protesto akcijas dėl naujųjų visuomeninio transliuotojo pataisų, į posėdžių salę atėjo keliasdešimt LRT žurnalistų ir darbuotojų. Jie norėjo išreikšti savo nuomonę dėl eteryje daromų tylos pauzių. Tarybos nariai atsisakė išklausyti LRT žurnalistų ir darbuotojų nuomonės ir posėdį po padarytos pertraukos nutraukė. Į policiją dėl šios situacijos kreipęsis J. Staselis prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir savavaldžiavimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas pradėjo nagrinėti aktyvaus protestų dalyvio Antano Kandroto, pravarde Celofanas, baudžiamąją bylą, kurioje jis kaltinamas viešoje vietoje trenkęs visuomenininkui Valdui Bartkevičiui. Kaltinamasis teisme neigė savo kaltę. A. Kandrotas-Celofanas tvirtino manęs, kad konflikto su visuomenininko metu jis pats gavo smūgį, tad bandė gintis, tačiau V. Bartkevičiui nesmūgiavo, o tik ranka užkabino jo gobtuvą. Savo ruožtu V. Bartkevičius akcentavo, kad A. Kandrotas-Celofanas jam trenkė kumščiu į akį. Byla anksčiau ne kartą teistam aktyviam įvairių protestų dalyviui iškelta dėl pernai prie Seimo vykusio protesto metu su V. Bartkevičiumi kilusio konflikto. Teisėsaugos duomenimis, A. Kandrotas-Celofanas tuomet kumščiu trenkė visuomenininkui. Teisme V. Bartkevičius atsisakė pateikto civilinio ieškinio dėl patirtos turinės žalos. Bylos duomenimis, vyras anksčiau ketino iš A. Kandroto-Celofano prisiteisti 20 tūkst. eurų.

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Susisiekimo ministras Juras Taminskas pranešė, kad per penkerius metus dėl mokestinės spragos vežėjai galėjo išvengti nuo 25 iki 36 mln. eurų mokesčių už Lietuvoje įregistruotas krovinines transporto priemones. Dėl šios situacijos kreiptasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), bus keičiamas šią tvarką nustatantis Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) direktoriaus įsakymas. Mokestis už Lietuvoje registruotas krovinines transporto priemones pagal įstatymą turi būti sumokėtas prieš atliekant privalomąją kasmetinę techninę apžiūrą – ją atliekant užsienyje apžiūra pripažįstama Lietuvoje, tačiau faktiškai nėra patikrinama, ar mokestis už registraciją sumokėtas.

Šiemet Vilniaus inovacijų pramonės parke pradėtos statyti biotechnologijų įmonės „Pentasweet“ saldaus baltymo brazeino gamyklos pamatuose įleista simbolinė kapsulė. Investicija į gamyklą siekia 65 mln. eurų, daugiau nei pusę finansavimo jai suteikė nacionalinis plėtros bankas ILTE. Netiesiogiai įmonę „Pentasweet“ valdantis verslininkas Danas Tvarijonavičius teigė, jog tai bus pirmasis bandymas gaminti brazeiną Europoje, o ankstesni įmonių bandymai tai daryti Europoje, jo teigimu, nebuvo sėkmingi. Šis baltymas yra apie 1,5 tūkst. kartų saldesnis už cukrų, tačiau už jį sveikesnis. Gamykloje jis bus išgaunamas precizinės fermentacijos būdu. Šių metų vasarį pradėtas statybas planuojama užbaigti 2027-ųjų pirmąjį ketvirtį.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

Europos Sąjunga (ES) preliminariai sutarė dėl 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai, pritarė naujoms sankcijoms Rusijai. Naujos paskolos Ukrainai klausimas buvo įstrigęs dėl to, kad Kyjivas ir Budapeštas susikivirčijo dėl sustabdyto Rusijos naftos tiekimo Vengrijai ir Slovakijai naftotiekiu „Družba“, kuris eina per Ukrainą. Antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad naftotiekis buvo suremontuotas ir gali vėl pradėti veikti, o trečiadienį pranešta, kad Ukraina vėl pradėjo tiekti naftą į Vengriją ir Slovakiją, kurios naftos tikisi sulaukti iki ketvirtadienio ryto. ES pirmininkaujantis Kipras pranešė, kad trečiadienio sprendimas bus įformintas gavus raštišką visų 27 ES valstybių narių sostinių pritarimą, o šis procesas turėtų būti baigtas ketvirtadienį. Jei iki to laiko į ES nepradės tekėti nafta, Budapeštas arba Bratislava teoriškai dar galės sustabdyti patvirtinimo procesą. ES šalys taip pat pritarė 20-ajam ES sankcijų Rusijai paketui.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė Pakistano prašymu pratęsiantis paliaubas kare su Iranu. Pakistanas tęsia pastangas susodinti Iraną ir JAV naujam derybų raundui. Pirmosios JAV ir Irano derybos Islamabade baigėsi be rezultatų. Remiantis JAV žiniasklaidos pranešimais, antradienį anksčiau numatytas JAV delegacijos, vadovaujamos viceprezidento J. D. Vance\'o, išvykimas į Pakistaną buvo atidėtas. Irano naujienų agentūra „Tasnim“ antradienį pranešė, kad Irano atstovai nevyks į Pakistaną derybų, nes JAV neatsisakė „pernelyg didelių reikalavimų“ ir nebuvo pasiekta jokios reikšmingos pažangos. Tokiomis aplinkybėmis dalyvavimas derybose būtų „laiko švaistymas“, pridūrė ji. Pakistano pareigūnai visgi reiškė atsargų optimizmą, kad Iranas derybose galiausiai dalyvaus.

Irano Islamo revoliucinė gvardija (IRGC) trečiadienį Hormuzo sąsiauryje atakavo tris laivus, du iš jų sulaikė. Pasak IRGC, laivai „MSC Francesca“ ir „Epaminondas“ buvo sulaikyti ir nukreipti į Islamo Respublikos teritorinius vandenis. Su IRGC susijusi naujienų agentūra „Fars“ teigė, kad buvo atakuotas ir laivas „Euphoria“, kuris užplaukė ant seklumos prie Irano krantų. Teheranas anksčiau buvo nurodęs, kad norėdami išplaukti iš Persijos įlankos arba į ją įplaukti per Hormuzo sąsiaurį, laivai privalo gauti jo leidimą. Šie sulaikymai įvykdyti JAV tęsiant Irano uostų blokadą, kuri buvo įvesta balandžio 13 d., praėjus kelioms dienoms nuo laikinų paliaubų su JAV paskelbimo.

person Austėja Paulauskaitė (ELTA)