Politika Sinkevičius premjeras Vyriausybės formavimas Parlamentinė veikla Teismo procesai Mindaugas Sinkevičius Vyriausybė Seimas
Vilnius, liepos 14 d. (ELTA).
ELTA glaustai pristato svarbiausius liepos 14 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.
Antradienį Seimas patvirtino Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės programą, naujieji ministrai bei premjeras parlamente davė priesaiką. Antradienį įvykusiu plenariniu Seimo posėdžiu buvo baigta parlamento pavasario sesija. Ją buvo nuspręsta pratęsti dėl naujosios Vyriausybės formavimo. Paskutiniame posėdyje Seimas uždegė žalią šviesą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros projektui, leidžiant vystyti apie 100 hektarų naujos teritorijos infrastruktūrą ir pritaikyti ją karinio mobilumo poreikiams.
LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS
Patvirtinus XXI Vyriausybės programą, prisiekė M. Sinkevičiaus vadovaujamas ministrų kabinetas. Po priesaikos jis įgijo įgaliojimus veikti. Tuo metu Ingos Ruginienės laikinoji Vyriausybė oficialiai baigė darbą. M. Sinkevičiaus vadovaujamą Vyriausybę suformavo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽKŠS) frakcijos Seime. Finansų ministro pareigas eis Taurimas Valys, aplinkos – Ieva Andriulaitytė, kultūros – Lukas Alsys, vidaus reikalų – Martynas Katelynas, socialinės apsaugos ir darbo – I. Ruginienė. Krašto apsaugos ministerijai toliau vadovaus Robertas Kaunas, Švietimo mokslo ir sporto ministerijai – Raminta Popovienė, Užsienio reikalų ministerijai – Kęstutis Budrys, Susisiekimo ministerijai – Juras Taminskas. Darbą naujoje Vyriausybėje tęs ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) deleguota teisingumo ministrė Rita Tamašunienė bei „valstiečių“ deleguotas ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas. Energetikos, sveikatos apsaugos ir žemės ūkio ministrais dirbs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovai Lukas Savickas, Linas Kukuraitis bei Kęstutis Mažeika.
Seimas baigė pratęstą pavasario sesiją. Pasikeitus valdančiajai daugumai parlamentarams teko koreguoti savo planus, todėl birželio 30 d. turėjusi pasibaigti sesija, užsitęsė beveik iki liepos vidurio. Iš valdančiosios koalicijos pašalinus „Nemuno aušrą“, pasikeitimų būta ne tik Vyriausybėje, bet ir Seimo vadovybėje. Parlamentarai atleido iš Seimo pirmininko pirmojo pavaduotojo pareigų atsistatydinusį „Nemuno aušros“ frakcijai priklausantį Raimondą Šukį. Seimo pirmininko Juozo Oleko pavaduotojų komandą papildė pirmuoju pavaduotoju paskirtas demokratas Domas Griškevičius ir socialdemokratė Jūratė Zailskienė. Pratęstoje sesijoje išrinkti ir kai kurie nauji parlamento komitetų, komisijų vadovai.
Parlamento opozicija dėl naujos Vyriausybės įgaliojimų žada kreiptis į Konstitucinį teismą (KT). Anot liberalų ir konservatorių atstovų, M. Sinkevičiaus Vyriausybės programa buvo pateikta nesilaikant Konstitucijoje numatytų procedūrų – anksčiau, nei buvo patvirtintas ministrų kabinetas. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad ruošiami dokumentai dėl kreipimosi teisiškai įvertinti įgaliojimų suteikimo Vyriausybei procesą. Vyriausybės programos projektas Seime buvo įregistruotas liepos 3 dieną, o prezidentas Gitanas Nausėda dekretą, kuriuo patvirtino XXI Vyriausybės sudėtį, pasirašė liepos 6-ąją. Pats M. Sinkevičius teigė, kad Vyriausybės programa Seimo posėdyje pristatyta jau po prezidento dekreto dėl Vyriausybės pasirašymo, o dokumento registravimo ir pateikimo procedūros nėra tapačios.
Jonavos rajono savivaldybės taryba nusprendė, kad savivaldybei laikinai vadovaus merijos administracijos direktoriaus pareigas ėjęs Valdas Majauskas. Šis sprendimas priimtas anksčiau šias pareigas ėjusiam Mindaugui Sinkevičiui tapus premjeru. Kaip pranešė Jonavos rajono savivaldybė, V. Majauskas antradienį vykusiame Jonavos rajono savivaldybės tarybos posėdyje davė tarybos nario priesaiką. Tame pačiame posėdyje jis paskirtas ir tarybos nariu, laikinai einančiu mero pareigas. Pokyčių Jonavos rajono savivaldybės tarybos sudėtyje įvyko dar ir iki šio posėdžio – tarybos nario mandato atsisakė Povilas Garbauskas. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) jo prašymą dėl atsistatydinimo patvirtino liepos 9 dieną. Laikinasis meras savo pareigas eis iki artimiausių savivaldybių tarybų ir merų rinkimų, kurie vyks 2027 metų pavasarį.
Premjero biurui vadovaus anksčiau su juo Jonavos rajono savivaldybėje dirbusi Brigita Šlepetienė. B. Šlepetienė iki šiol ėjo Jonavos rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vedėjos pareigas. Anksčiau skelbta, kad naujuoju Vyriausybės kancleriu M. Sinkevičius pasiūlė tapti Susisiekimo ministerijos kancleriui Tomui Daukantui. Ministras pirmininkas taip pat tikino siūlęs buvusiai sveikatos apsaugos ministrei Marijai Jakubauskienei imtis jo patarėjos pareigų ir gavęs preliminarų jos sutikimą. Tuo metu M. Sinkevičiaus atstovu spaudai dirbs žurnalistas Gedas Salyga. Tuo metu „čekiukų“ byloje figūruojantis Justas Pankauskas nebeis Vyriausybės vicekanclerio pareigų ir tęs darbus kaip LSDP atsakingasis sekretorius.
Parlamentaras Saulius Skvernelis teigia, kad jeigu teismas nuspręstų ir toliau jam palikti pritaikytą kardomąją priemonę – apykoję – jis kreipsis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT). Kyšininkavimu įtariamam Seimo nariui ši kardomoji priemonė buvo paskirta tiriant galimą korupciją Augalininkystės tarnyboje. Jis pripažino, kad apykojė jam buvo pritaikyta dėl padaryto pažeidimo. Visgi, koks jis buvo, politikas nenorėjo atskleisti. Politikas taip pat tvirtino nesutinkantis su tokia kardomąja priemone, tvirtino tokį sprendimą apskundęs teismui. Be to, jis sakė esąs įsitikinęs, kad jam iškelta byla yra politinė. Savo ruožtu Generalinė prokuratūra atsakyme Eltai negalėjo atskleisti, kokiu pagrindu parlamentarui buvo skirta apykojė.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Parlamentas po pateikimo pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui, kuriuo siekiama nustatyti naują terminuoto darbo leidimų užsieniečiams modelį, pagal kurį migrantai būtų priimami į Lietuvą dirbti dvejiems metams, po kurių privalėtų palikti šalį bent 6 mėnesiams. Teigiama, jog šis modelis papildytų šiuo metu taikomą ilgalaikės imigracijos tvarką, tačiau metinė imigracijos kvota bendrai pagal abu modelius nebūtų didinama. Kaip anksčiau skelbė Prezidentūra, siūlomas terminuotų darbo leidimų modelis labiausiai tiktų užsieniečiams darbuotojams, kurie neketina Lietuvoje gyventi nuolatos ar likti gyventi ilgesnį laiką ir atvyksta į šalį dirbti, pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotojais, statybininkais ir pan. ne ilgesniam nei 2 metų terminui. Teigiama, jog teisės aktų pakeitimais būtų nustatoma spartesnė tokių užsieniečių atvykimo, prašymų nagrinėjimo procedūra, kad verslas galėtų greičiau priimti į darbą užsieniečius ten, kur neranda vietos darbuotojų – tikrinimas truktų 28 dienas. Tuo metu aukštos kvalifikacijos darbuotojams iš trečiųjų šalių gyvenimo Lietuvoje apribojimai nebūtų taikomi. Pasak Prezidentūros, pakeitimais šalies vadovas siekia geresnio migracijos valdymo ir darbuotojų trūkumo šalies ūkyje problemos sprendimo. Šia iniciatyva papildomai siekiama, kad trečią kartą per 10 metų prašantys leidimo gyventi Lietuvoje atvykėliai turėtų išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą. Tai būtų taikoma abiem laikinos imigracijos modeliams. Taip pat šalies vadovas siūlo stiprinti užsieniečių atitikties nacionaliniam saugumui patikrą, ilginant minimalius patikros terminus. Parlamentaras Algirdas Sysas tikino, jog Seime svarstant šį projektą bus daug diskusijų.
Seimas paskutiniu balsavimu uždegė žalią šviesą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros projektui, leidžiant vystyti apie 100 hektarų naujos teritorijos infrastruktūrą ir pritaikyti ją karinio mobilumo poreikiams. Naują uosto teritoriją numatoma pritaikyti krovos, logistikos, pramonės ir žaliosios energetikos veikloms bei karinio mobilumo poreikiams. Kartu, kaip numatoma, bus statomos giliavandenės krantinės, kurių bendras ilgis siektų apie 1,3 kilometro, įrengiami pietiniai uosto vartai. Taip pat numatytas pietinės marinos, kuri bus skirta mažajai laivybai ir jūrinio turizmo plėtrai, įrengimas numatant apie 500 vietų laivams. Įstatymo projekte įtvirtintas investicinis mechanizmas, leidžiantis pritraukti privatų kapitalą dar ankstyvoje stadijoje – investuotojai prisidėtų prie naujo sausumos ploto uosto teritorijoje suformavimo ir infrastruktūros sukūrimo finansavimo per pradinį įnašą. Preliminariai vertinama, kad naujos uosto teritorijos suformavimui bei uosto infrastruktūros sukūrimui reikės apie 600 mln. eurų investicijų, iš kurių ne mažiau kaip 300 mln. eurų sudarys investuotojo pradinis įnašas, o likusi dalis bus finansuojama uosto valdytojo nuosavomis ir skolintomis lėšomis bei kitais šaltiniais. Projekte taip pat numatomas Klaipėdos pietinis aplinkkelis. Seime projektas sulaukė didelio palaikymo. Socialdemokratė Birutė Vėsaitė jį pavadino vienu reikšmingiausių ateities ekonominių projektų Lietuvoje, iniciatyvą sveikino ir opozicijoje dirbantis liberalas Simonas Gentvilas. Įstatymo projektą parengusi Susisiekimo ministerija prognozuoja, kad naujoji pietinė uosto dalis galės aptarnauti iki 30 mln. tonų krovinių per metus, o ekonominė nauda per 25 metus galėtų siekti apie 7 mlrd. eurų, ilgalaikės uosto pajamos – apie 1,2 mlrd. eurų per 50 metų laikotarpį.
Naujoji Vyriausybė nepradės savo darbų nuo santykių su Kinija gerinimo, nes dabar reikės užsiimti klausimais, kurie yra kur kas svarbesni Lietuvai, sakė prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė. Ji pakartojo užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio žodžius, jog santykiai su Kinija yra 36-as pagal svarbą klausimas visoje Lietuvos užsienio politikoje. Tiesa, prezidento patarėja neatmetė, kad santykiai su Azijos supergalia galėtų būti vystomi ir gerinami, tačiau tai, pasak jos, turėtų vykti abipusiškai. Bet kuriuo atveju, ji patikino, kad jokių staigių žingsnių ar revoliucijų tikėtis nereikėtų.
Finansų ministras Taurimas Valys patvirtino, kad viceministro darbą jo komandoje tęs Janušas Kizenevičius, taip pat viceministru dirbs dabar ministerijos kanclerio pareigas einantis Kęstutis Kvaraciejus. Kitomis savo komandos narių pavardėmis ministras dalintis nenorėjo, kol jie dar nepraėjo institucijų patikrinimo. Tiesa, socialdemokratų partijos prezidiumo posėdyje pirmadienį taip pat aptarta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Socialinio dialogo skyriaus vedėjos Rūtos Carik kandidatūra į viceministrus, taip pat – Editos Ragaišienės, dabar einančios Kalvarijų savivaldybės Ekonominės plėtros ir investicijų skyriaus specialistės pareigas, kandidatūra į ministerijos kanclerio poziciją. Ankstesnio finansų ministro Kristupo Vaitiekūno komandoje dirbo viceministrai Darius Sadeckas, Januš Kizenevič, Neringa Rinkevičiūtė–Laurinaitienė ir Lukas Jakubonis, šias pareigas užėmęs tik kovo pabaigoje, kiek anksčiau tą mėnesį pareigas eiti pradėjo ir kancleris K. Kvaraciejus.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
JAV trečią naktį iš eilės rengė atakas prieš Iraną. Jungtiniai Arabų Emyratai pranešė, kad Iranas raketomis puolė du laivus Hormuzo sąsiauryje, žuvo vienas įgulos narys, aštuoni buvo sužeisti. Vėliau pranešta, kad Norvegijos tanklaivyje prie Omano krantų įvyko sprogimas, kurį sukėlė nenustatytas įtaisas. Po sprogimo kilo gaisras tanklaivio mašinų skyriuje. Irano ginkluotosios pajėgos antradienį balistinėmis raketomis taip pat atakavo JAV ginkluotųjų oro pajėgų bazę Jordanijoje. Irano revoliucinė gvardija (IRGC) po šių smūgių paragino Jordanijos gyventojus siekti, kad JAV bazės Karalystėje būtų uždarytos. Konfliktui Artimuosiuose Rytuose toliau aštrėjant, „Brent“ rūšies naftos kaina antradienį šoktelėjo dar 5 proc.; pirmadienį ji jau buvo pakilusi 9 proc.
Ukrainos Aukščiausioji Rada patvirtino premjerės Julijos Svyrydenko atsistatydinimą. Kartu su ja automatiškai atsistatydino ir visa vyriausybė. Vyriausybės pertvarką įsakė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis dar neįvardijo, kas bus premjerės įpėdinis, o tik pareiškė, kad Kyjivas „keičia savo politinę strategiją“ dėl „naujų iššūkių ir naujų užduočių“. J. Svyrydenko Ukrainos vyriausybei vadovavo nuo 2025 m. liepos 17 d. Parlamento balsavimas dėl naujos vyriausybės paskyrimo turėtų įvykti liepos 16 dieną. Iki tol vyriausybės vadovo pareigas eis pirmasis ministrės pirmininkės pavaduotojas ir buvęs ministras pirmininkas Denisas Šmyhalas.
Europos Sąjunga (ES) atvėrė antrąjį narystės derybų su Ukraina skyrių. Pirmąjį derybinį skyrių 27 valstybių narių blokas oficialiai atvėrė praėjusį mėnesį. Šis žingsnis buvo ilgai atidėliojamas dėl Vengrijos pasipriešinimo, tačiau Budapešte gegužę pasikeitus vyriausybei šios kliūties nebeliko. Antradienį Briuselyje susitikę ES ministrai ir jų kolega iš Ukrainos pradėjo derybas dėl saugumo, gynybos ir užsienio politikos. Nepaisant pažangos, šis žingsnis neatitinka Ukrainos ir Briuselio lūkesčių pradėti derybas dėl visų šešių derybinių skyrų dar iki vasaros atostogų Europoje pradžios. Paraišką dėl narystės tuo pačiu metu kaip ir Ukraina pateikusiai Moldovai taip pat buvo atvertas antrasis derybinis skyrius.
Gaisrai netoli Paryžiaus nuniokojo per 1,3 tūkst. hektarų istorinio Fontenblo miško. Gaisras didžiuliame miške maždaug už 60 kilometrų į pietryčius nuo sostinės, kuriame vykdavo karališkosios medžioklės, kilo sekmadienį. Policija sulaikė du padegimu įtariamus asmenis. Nuo metų pradžios miškų gaisrai Prancūzijoje išdegino apie 25 tūkst. hektarų žemės – ši teritorija yra beveik tokio pat dydžio, kaip Edinburgas, ir dvigubai didesnė, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
person Liudmila Petrakova (ELTA)