ELTA glaustai: atnaujintas prokuratūros tyrimas dėl „Nemuno aušros“, iš Dubajaus parskraidinta dalis piliečių

Vilnius, kovo 5 d. (ELTA).

ELTA glaustai pristato svarbiausius kovo 5 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje. 

Tęsiantis konfliktui Artimuosiuose Rytuose, ketvirtadienį anksti ryte Vilniuje nusileido dalį Lietuvos piliečių iš Dubajaus parskraidinęs „FlyDubai“ lėktuvas. Generalinė prokuratūra pranešė atnaujinusi anksčiau pradėtą, bet nutrauktą tyrimą dėl aplinkybių, susijusių su Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamos „Nemuno aušros“ finansavimu. Alytaus miesto merui Nerijui Cesiuliui socialiniame tinkle pasidalinus įrašu apie situaciją Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungą (LŠDPS) pareiškė ketinanti dėl to kreiptis į teismą. Paskelbta, kad Baltarusija paleido į laisvę 15 politinių kalinių.

LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS

Prokuratūra atnaujino tyrimą dėl „Nemuno aušros“ finansavimo. Kaip nurodė prokuratūra, toks sprendimas priimtas įvertinus privataus asmens pranešimus bei juose pateiktus duomenis. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dar pernai liepą. Juo buvo siekta įvertinti, ar ,,Nemuno aušrai“ 2024 m. vykusių Seimo rinkimų metu finansinę paramą teikę fiziniai ir juridiniai asmenys nepažeidė Rinkimų politinės kampanijos finansavimo taisyklių ir tuo nepadarė nusikalstamos veikos. Tiesa, šių metų vasarį tyrimą buvo nuspręsta nutraukti, konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių – surinkti duomenys nepatvirtino pirminių prielaidų apie politinės partijos ar rinkimų kampanijos finansavimo neteisėtumo mastą, dėl kurio jau gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Vyriausybės vadovė Inga Ruginienė nesiimė vertinti nei naujai pasirodžiusių žurnalistinių tyrimų dėl galimai neskaidraus ,,aušriečių“ finansavimo, nei pačio prokuratūros sprendimo atnaujinti anksčiau nutrauktą ikiteisminį tyrimą. Ji teigė norinti sulaukti teisėsaugos institucijų vertinimo ir tik tuomet pateikti savąjį.

Vilniuje ankstų rytą nusileido dalį Lietuvos piliečių iš Dubajaus parskraidinęs „FlyDubai“ lėktuvas. Nacionalinio krizių valdymo centro (NVKC) atstovo Dariaus Butos teigimu, šiuo reisu į Lietuvą grįžo 49 šalies piliečiai. Pasak D. Butos, NKVC planuoja kreiptis į šią kompaniją, kad į Lietuvą galėtų sugrįžti ir kiti Jungtiniuose Arabų Emyratuose šiuo metu esantys lietuviai. Penktadienį bus organizuojamas pažeidžiamiausių Lietuvos piliečių evakuacinis skrydis, kuriuo ketinama grąžinti apie 100 Lietuvos piliečių, taip pat Latvijos ir Estijos piliečius. Užsakomasis skrydis Dubajus–Vilnius bus vykdomas bendrovės „FlyDubai“.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad pernai profesinės karo tarnybos (PKT) karių skaičius paaugo tūkstančiu. Anot jo, tai yra geriausias rezultatas per pastaruosius 20 metų. Anot jo, šiuo metu PKT karių skaičius šalyje siekia 13,4 tūkst. Pasak ministro, pernai pagrindinę į profesinę karo tarnybą atėjusių karių dalį – 60 proc. – sudarė privalomąją pradinę karo tarnybą atlikę piliečiai. Dar 24 proc. į PKT atėjo iš atsargos, 6 proc. iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP). Dar 5 proc. buvo Lietuvos karo akademijos (LKA) absolventai. R. Kauno teigimu, išsikeltas tikslas iki 2035 metų turėti iki 20 tūkst. profesinėje karo tarnyboje tarnaujančių karių. 

Kariuomenės vadas sako, kad Lietuva galėtų prisidėti prie Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) operacijų prieš Iraną suteikiant teritoriją naikintuvams. Tačiau Raimundas Vaikšnoras pažymi, jog kol kas tai tik hipotetinis scenarijus, nes jokie politiniai sprendimai šiuo klausimu nėra priimti. Savo ruožtu krašto apsaugos ministras sako, kad Lietuva kol kas nėra sulaukusi prašymų iš sąjungininkų padėti konflikte su Iranu. Kartu jis akcentavo, kad šalis laikosi NATO gynybinio aljanso principų ir apie galimą pagalbą svarstytų tik sulaukusi oficialaus partnerių kreipimosi. Taip pat ministras ragino šiuo klausimu susilaikyti nuo politikavimo ir interpretacijų. 

Žiniasklaidai darkart paskelbus apie galimai neskaidrų „Nemuno aušros“ finansavimą, konservatoriai raštu kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir premjerę Ingą Ruginienę, ragindami atleisti 2,5 tūkst. eurų „aušriečiams“ paaukojusį aplinkos ministrą. Politinės jėgos rašte teigiama, kad vieši aplinkos ministro paaiškinimai dėl padaryto mokėjimo „Nemuno aušrai“ nesutampa su tyrime paskelbta informacija, kuri, anot TS-LKD, tvirtai įrodo įvykusią transakciją. Taip pat pabrėžiama, jog nepriklausomai nuo teisėsaugos institucijų atliekamų tyrimų baigties, išryškėjusios aplinkybės kompromituoja ne tik patį K. Žuromską, bet ir meta šešėlį visai Vyriausybei. Pati premjerė paklausta, ar pasitiki aplinkos ministru, – neatsakė. Ji teigė, kad pirmiausia reikia sulaukti teisėsaugos institucijų vertinimo. 

Alytaus miesto merui Nerijui Cesiuliui socialiniame tinkle pasidalinus įrašu apie situaciją Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungą (LŠDPS) pareiškė ketinanti dėl to kreiptis į teismą. Profsąjungos pranešime teigiama, kad mero paskelbta informacija neatitinka tikrovės, ja esą bandoma pažeminti atleistą etikos mokytoją Meilę Platūkienę ir visus kitus šitoje situacijoje dalyvavusius švietimo sistemos darbuotojus. Profesinė sąjunga taip pat pažymėjo vis dar laukianti Alytaus savivaldybės atsakymo į pateiktus derybinius siūlymus. Visgi, jei artimiausiu metu nebus pasiekta jokios pažangos sprendžiant situaciją, pasak LŠDPS, dalis gimnazijos pedagogų gali palikti darbą.

Grupė Seimo narių siūlo uždrausti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) dirbti parlamentarams, kurių artimi giminaičiai yra buvę KGB ar kitų SSRS saugumo struktūrų bendradarbiai. Tai numatančias Statuto pataisas įregistravo Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Rimas Jonas Jankūnas, „Nemuno aušros“ frakcijos seniūnas Remigijus Žemaitaitis ir šios frakcijos nariai Lina Šukytė-Korsakė, Petras Dargis bei Karolis Neimantas. Iniciatorių teigimu, siūlomas reguliavimas leistų užtikrinti įslaptintos informacijos apsaugą, sumažėtų šantažo galimybė, sustiprėtų visuomenės pasitikėjimas NSGK vykdoma parlamentine kontrole nacionalinio saugumo srityje.

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) skelbia per dešimtmetį perpus sumažinusi pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį šalyje. Rodiklis krito nuo 26,9 proc. 2015-ais iki 13,2 proc. 2024 m. Kaip teigia inspekcijos vadovė Edita Janušienė, toks rezultatas pasiektas ieškant naujų techninių šešėlio mažinimo priemonių ir jas pritaikant praktikoje. Ji paminėjo VMI portalo posistemių i.SAF, i.KON bei PVM deklaracijų vertinimo realiu laiku svarbą. VMI taip pat pranešė pastaraisiais metais surenkanti trigubai daugiau PVM iš automobilių sektoriaus bei apie sėkmingai įgyvendintą išmaniųjų kasos aparatų sistemą – jau 61 tūkst. šios įrangos vienetų teikia duomenis inspekcijai.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

Šeštą dieną tęsiasi JAV ir Izraelio karinė operacija Irane, konfliktui plečiantis į vis kitas regiono šalis. Izraelio kariuomenė ketvirtadienį pranešė pradėjusi „didelio masto smūgių bangą prieš Irano teroristinio režimo infrastruktūrą visame Teherane“, o Iranas teigė paleidęs raketas į Izraelio pagrindinį Ben Guriono tarptautinį oro uostą ir kurdų pajėgų būstinę Irake. Dubajuje drono nuolaužos sužeidė tris žmones, o Azerbaidžane per dronų smūgius oro uostui sužeisti du. Teheranas neigė atsakomybę už pastarąją ataką, o jo pasiuntinį iškvietusi sostinė Baku perspėjo, kad ataka neliks be atsako. „Politico“ skelbia, kad JAV karinės pajėgos paprašė Pentagono papildomų žvalgybos darbuotojų, jog galėtų tęsti operacijas prieš Iraną dar mažiausiai 100 dienų. Ši žinia prieštarauja ankstesniems prezidento Donaldo Trumpo pareiškimams, esą kariniai veiksmai Islamo Respublikoje gal trukti apie keturias savaites ar net trumpiau.

Baltarusija paleido į laisvę 15 politinių kalinių. Prezidento Aliaksandro Lukašenkos oponentai atgavo laisvę po JAV spaudimo režimui. Minskas pastaraisiais metais per kelis kartus paleido į laisvę šimtus žmonių, o JAV mainais į tai pasiūlė sušvelninti kai kurias Baltarusijai įvestas sankcijas. Žmogaus teisių gynimo organizacijų teigimu, Baltarusijoje už grotų tebėra daugiau nei 1,1 tūkst. A. Lukašenkos kritikų. Daugelis iš jų buvo suimti vykdant brutalias represijas, prasidėjusias per masinius gatvės protestus dėl balsų klastojimo neteisėtais laikomuose 2020 m. rinkimuose.

Brazilija ratifikavo ES ir MERCOSUR šalių laisvosios prekybos susitarimą. Sumažinant muitus ir kitus prekybos barjerus, sutartimi siekiama paskatinti abiejų regionų prekių ir paslaugų mainus. Taip būtų sukurta nauja laisvosios prekybos zona, kurioje gyvena daugiau kaip 700 mln. žmonių. Sutartį jau yra ratifikavę Urugvajus ir Argentina; planuojama, kad netrukus tai padarys ir paskutinioji MERCOSUR šalis – Paragvajus. Europos Komisija teigia planuojanti pradėti taikyti susitarimą laikinąja tvarka, kol laukiama, kada jį peržiūrės Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.