link
Nuoroda pasidalinimui:
https://jega.lt/naujiena/ekspertas-rusija-siulo-eksportui-musio-salygomis-isbandytus-dronus-ir-raketas-4709719  content_copy email

Ekspertas: Rusija siūlo eksportui mūšio sąlygomis išbandytus dronus ir raketas

Politika agresija prieš Ukrainą Gynybos pramonė Dronai Gynybos technologijos Rusija Ukraina

Kyjivas, rugsėjo 11 d. (Ukrinform-ELTA).

Rusija Ukraina Ginklai Eksportas Rusija paverčia kare su Ukraina įgytą pramoninę ir operacinę patirtį vis konkurencingesniu gynybos produktų eksporto portfeliu, sakoma Hadsono instituto vyresniojo bendradarbio Cano Kasapoglu analitinėje apžvalgoje apie padėtį Rusijos ir Ukrainos kare.

„Rusija paverčia Ukrainoje įgytą pramoninę ir operacinę patirtį – įskaitant masinės gamybos nebrangius šaudmenis, sparnuotųjų raketų ir dronų hibridus bei mišrių smūgių, naudojamų per masines atakas, paketus – vis konkurencingesniu gynybos eksporto portfeliu“, – parašė ekspertas. 

Rusija pristatė kai kuriuos eksportui skirtus savo gaminius rugsėjo 8–10 d. Egipte vykusioje tarptautinėje aviacijos parodoje „El Alamein“. 

„Rusija nusiuntė į Egiptą mūšiuose išbandytus dronus ir raketas, siekdama reklamuoti juos eksportui“, – teigė C. Kasapoglu. 

Vienas iš pavyzdžių – eksportui skirta sparnuotosios raketos ir drono hibrido „Banderol“ versija. Rusija taip pat pademonstravo skraidančius šaudmenis „Dan-T“. Raketos „Banderol“ pagrindu sukurtas įrenginys „Dan-T“ su turboreaktyviniu varikliu sveria iki 272 kg, jo veikimo nuotolis siekia apie 450 kilometrų. Jis gali būti paleidžiamas tiek nuo fiksuoto sparno dronų, tiek iš sraigtasparnių, visų pirma Mi-28 modifikacijų. „Banderol“ gamina akcinė bendrovė „Kronstadt“, taip pat gaminanti ir žvalgybinius kovinius dronus „Orion“. Rusija slapta pradėjo bandyti šią sistemą 2024 m. Pirmą kartą jos panaudojimas prieš Ukrainą užregistruotas 2025 m. pavasarį, kai Ukrainos žvalgyba pagal nuolaužas atkūrė šį hibridinį ginklą.

Eksperto teigimu, „Banderol“ primena sumažintą raketos Ch-101 versiją: pasižymi išskleidžiamais sparnais ir forma, mažinančia radiolokacinį matomumą. „Banderol“ sudaro kiniškas turboreaktyvinis variklis „Swiwin“ bei inercinė navigacijos sistema, Amerikos, Europos ir Japonijos elektronika bei rusiška antena „Kometa-8“. Šio ginklo kaina svyruoja nuo 50 tūkst. iki 150 tūkst. JAV dolerių, kai tuo metu Ch-101 atsieina maždaug 2 mln. dolerių, o „Iskander-K“ – 1,5 mln. dolerių. „Banderol“ išvysto maždaug 595 km/val. greitį, nuskrieja 500 km atstumą ir neša 113 kg sveriančią didelės galios skeveldrinę kovinę galvutę. 

Pasak C. Kasapoglu, Ukrainos kariuomenė ieško perėmimo priemonių kovai su „Banderol“, įskaitant dronų technologijų grupės „Wild Hornets“ gaminius. 

Rusijos gynybos pramonė Egipte pademonstravo ir eksportui skirtą drono „Lancet“ versiją „Lancet-E“. Ši sistema aprūpinta maždaug 2,7 kg ir 4,5 kg svorio kovinėmis galvutėmis. Bazinis „Lancet“ modelis pasižymi maždaug 40 km veikimo nuotoliu, o jo konstrukcijoje naudojama nemažai Vakarų gamybos komponentų. 

Liepą Rusija planavo per mėnesį pagaminti po 120 raketų „Banderol“, tačiau gamykla dar nebuvo pasiekusi numatyto gamybos tempo. Rugpjūtį Ukrainos vyriausioji žvalgybos valdyba pranešė, kad Rusija pajėgi per mėnesį pagaminti iki 80 raketų „Banderol“.

person Viljama Sudikienė (ELTA)