Ekspertai: „greičiausio“ ryšio operatoriaus titulas ne visada atspindi vartotojo patirtį
Techologijos Telekomunikacijos Mobiliojo ryšio paslaugos
Vilnius, rugsėjo 13 d. (ELTA).
Nors viešojoje erdvėje dažnai stebima situacija, kai keli telekomunikacijų operatoriai vienu metu skelbiasi turintys „greičiausią“ ar „geriausią“ tinklą, ekspertai atkreipia dėmesį, kad vertinti tokius teiginius derėtų kritiškai. Anot Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT), analogiškos situacijos susidaro bendrovėms savaip interpretuojant duomenis arba juos gaunant ne iš vienodų šaltinių.
RRT Elektroninių ryšių reguliavimo grupės patarėjo Vaidoto Radzevičiaus teigimu, telekomunikacijų bendrovių skelbiamų duomenų tyrimų metodika, aprėptis ir kitos dedamosios dažnai skiriasi.
„Vieni matuoja tik tam tikroje technologijoje, kiti neatsižvelgia į matavimų skaičiaus pasiskirstymą, jo tolygumą ir statistinį patikimumą ar kitas aplinkybes. Geriausiu atveju tokie reitingai tėra indikatorius, kurio rezultatai priklauso nuo vertintojo prielaidų ir nešališkumo“, – Eltai teigė jis.
„Tuos pačius rezultatus galima interpretuoti ir pateikti sau naudingiausiu pjūviu – tuomet atsiranda keli geriausi tinklai. Noras pasilyginti yra natūralus, tačiau šiose savotiškose interneto greičio lenktynėse nėra objektyviausio mato“, – pridūrė V. Radzevičius.
Galima rasti oficialių duomenų
Už interneto ir mobiliojo ryšio rinkos priežiūrą bei ryšio tinklų aprėpties, paslaugų kokybės ir interneto prieigos greičio vertinimą Lietuvoje yra atsakinga RRT. Tarnyba taip pat atlieka tyrimus, kurie, pasak V. Radzevičiaus skiriasi nuo vartotojų inicijuojamų testų, todėl esą tikslesni ir dažnu atveju patikimesni.
„Esminis skirtumas tarp RRT atliekamų matavimų naudojant nemokamą įrankį Matuok.lt ir vartotojų atliekamų matavimų naudojant tą patį ar kitą spartos matavimo įrankį yra tas, kad RRT vienu metu ir toje pačioje vietoje matuoja visų operatorių tinklus, naudodama vienodą matavimo įrangą. Taip užtikrinamas kuo didesnis matavimo sąlygų vienodumas“, – sakė V. Radzevičius.
Anot jo, vartotojų inicijuojamų matavimų rezultatus gali veikti naudojama įranga, matavimo vieta ir laikas, aplinkos sąlygos, bazinės stoties apkrova bei kiti veiksniai. Dėl to, V. Radzevičiaus teigimu, net tame pačiame operatoriaus tinkle tuo pačiu įrankiu atlikti matavimai gali parodyti skirtingus rezultatus.
Vis dėl to, pasak RRT atstovo, net ir geriausias šalies vidurkio rodiklis nebūtinai reiškia, kad būtent tas operatorius užtikrins geriausią ryšį konkrečioje vartotojo gyvenamojoje vietoje.
„RRT neturi tikslo paskelbti nugalėtojo greičiausio ar geriausio tinklo rinkimuose, o siekia, kad visi elektroninių ryšių paslaugų vartotojai turėtų patikimą ir kokybišką ryšį bei galėtų priimti informuotą sprendimą renkantis šių paslaugų teikėją“, – pastebėjo pašnekovas.
„Gali būti, kad vienas iš operatorių bus su geriausiu, objektyviai išmatuotu vidutinės duomenų perdavimo spartos rodikliu, tačiau vartotojo gyvenamojoje vietoje kitas operatorius teiks aukštesnės kokybės paslaugas nei šalies vidurkis dėl arčiau stovinčios bazinės stoties“, – pridūrė jis.
V. Radzevičius taip pat nurodė, kad naujausi RRT duomenys apie operatorių 5G ryšio aprėptį ir tikėtinas spartos vertes skelbiami interaktyviame žemėlapyje.
Reklama turi būti pagrįsta
Tuo metu advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ teisininkas Vilius Norvaišas pastebi, jog teiginys „greičiausias internetas Lietuvoje“ nėra vien reklaminis šūkis, todėl reklamos davėjas turi turėti duomenis, kurie tokį teiginį pagrįstų.
„Riba priklauso nuo to, kaip konkrečią reklamą suprastų vidutinis vartotojas. „Greičiausias internetas Lietuvoje“ yra gana konkretus, objektyviai patikrinamas teiginys apie paslaugos pranašumą prieš konkurentus. Tokį teiginį reklamos davėjas turi gebėti pagrįsti objektyviais duomenimis“, – Eltai komentavo V. Norvaišas.
Anot teisininko, žodis „Lietuvoje“, jeigu nėra aiškių išlygų ar kitokio konteksto, paprastai vartotojui komunikuoja bendrą pranašumą šalies mastu. Todėl vien didžiuosiuose miestuose atlikti matavimai nebūtinai leistų pagrįsti tokį platų reklaminį teiginį.
„Tai nebūtinai reiškia, kad konkretus operatorius turi būti greičiausias kiekviename Lietuvos taške, tačiau reklamos davėjas visgi turi turėti tokius duomenis, kurie savo apimtimi, geografija ir metodika leistų daryti būtent tokio masto apibendrinimą. Jeigu greitis nustatytas tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, tikėtina, kad reklamos žinutė galėtų klaidinti vidutinį vartotoją“, – pažymėjo jis.
Svarbus visas tyrimas
Pasak V. Norvaišo, tyrimo duomenys gali būti naudojami kaip reklaminio teiginio pagrindimas, tačiau būtina vertinti jų surinkimo aplinkybes, teritoriją, matavimų skaičių, technologiją ir tai, ar skirtingų operatorių rezultatai iš tiesų yra palyginami.
„RRT ar kitų reprezentatyvių tyrimų duomenys tikrai gali būti vienas iš reklaminį teiginį pagrindžiančių įrodymų, tačiau būtina vertinti, kas ir kada konkrečiai buvo tiriama: kokiose teritorijose atlikti matavimai, kiek jų buvo, kokia technologija vertinta, kokiais pjūviais duomenys analizuoti ir ar skirtingų operatorių duomenys iš tiesų yra palyginami. Tik tada galima spręsti, ar tyrimo rezultatai atitinka ir pagrindžia būtent tą reklaminę žinutę, kuri pateikiama vartotojui“, – teigė V. Norvaišas.
Jis taip pat pabrėžė, kad telekomunikacijų bendrovės neturėtų iš tyrimo pasirinkti tik sau palankaus rezultato ir pateikti jo taip, kad vartotojas susidarytų platesnį įspūdį, nei leidžia pats tyrimas.
„Net ir teisingi pradiniai duomenys gali būti panaudoti klaidinančiai, jeigu reklamoje iškreipiama jų tikroji reikšmė, nutylimos reikšmingos tyrimo ribos ar iš jų padaroma platesnė išvada, nei duomenys objektyviai leidžia“, – sakė teisininkas.
Savo ruožtu RRT atstovas nurodė, kad tarnyba operatorių komunikaciją stebi tiek, kiek ji susijusi su Elektroninių ryšių įstatyme nustatytomis pareigomis ir vartotojų teisių apsauga, tačiau reklaminių teiginių pagrįstumo ir jų atitikties Reklamos įstatymo reikalavimams vertinimas nėra RRT kompetencija.
Ekspertų teigimu, vartotojui vertėtų kritiškai vertinti ne tik reklamoje matomą titulą, bet ir tai, kokiomis sąlygomis bei kokioje teritorijoje jis buvo suteiktas.
person Ieva Kniukštienė (ELTA)
Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas teigė, kad sekmadienio rytą į Lietuvos oro erdvę iš Baltarusijos galėjo įskristi dronas.
Lietuvos kariuomenė pranešė, kad jų radarai užfiksavo judėjusią žymą, kuri, tikėtina, į Lietuvą pateko iš Baltarusijos.
Nepaisant to, nustatyta, kad objektas nekėlė tiesioginės grėsmės Lietuvos gyventojams ar objektams.arrow_forward
Sekmadienį, per didelio masto Rusijos ataką Odesoje, buvo sužeisti penki žmonės, pranešė Ukrainos miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
Atakos metu buvo apgadinti gyvenamieji pastatai keliuose miesto rajonuose.
S. Lysakas pridūrė, kad atakos padariniai vis dar vertinami.arrow_forward
Prancūzijos nuolatinė atstovybė prie Jungtinių Tautų pareiškė apgailestaujanti dėl internete paskelbto įrašo, kritikuojančio JAV balsavimą JT Generalinėje Asamblėjoje. Atstovybė, pabrėždama, kad vieši nuomonių skirtumai dėl vieno balsavimo netrukdo glaudžiam dialogui su JAV, paskelbė atsiprašymą. Vašingtonas palankiai įvertino atsiprašymą, o JAV Valstybės departamentas vilkina kito Prancūzijos ambasadoriaus JAV paskyrimą.arrow_forward