EK vadovė po išpuolio Kyjive kritikuoja Rusijos vykdomus žiaurumus
Politika agresija prieš Ukrainą Tarptautiniai santykiai Ekonominės sankcijos Konfliktai Ursula von der Leyen Ukraina Rusija
Briuselis/Kyjivas, rugpjūčio 5 d. (AFP-ELTA).
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį po mirtino išpuolio Kyjivo srityje sukritikavo Maskvos vykdomus „siaubingus žiaurumus“ ir kartu pareiškė, kad Ukraina jau netrukus gaus dar 1,4 mlrd. eurų, surinktų iš Rusijos turto.
„Rusija turi atlyginti padarytą žalą“, – pranešime įspėjo EK vadovė.
„Naudojame pajamas, gautas iš imobilizuoto Rusijos turto, kad užtikrintume, jog taip ir įvyktų“, – pridūrė ji.
U. von der Leyen nurodė, kad Europos Sąjunga (ES) pirmadienį gavo naujausią nenumatyto papildomo pelno (angl. windfall profit) išmoką iš Rusijos centrinio banko turto, kuris yra imobilizuotas bloke nuo 2022 m. prasidėjusios invazijos, ir kad šios lėšos bus suteiktos Kyjivui.
„Taip bus paremtas tolesnis Ukrainos priešinimasis neteisėtam Rusijos karui“, – pažymėjo ji.
Įgyvendindama didžiules sankcijas, kuriomis siekiama pristabdyti Maskvos karo mašiną, ES įšaldė maždaug 200 mlrd. eurų vertės Rusijos tarptautinių rezervų. Didžioji dalis jų saugoma Belgijoje įsikūrusiame depozitoriume „Euroclear“.
Kyjivui dar buvo pervestos keturios ankstesnės nenumatyto papildomo pelno, gauto iš įšaldyto turto, išmokos. Paskutinė buvo išmokėta šių metų kovo mėnesį, o po naujausio, trečiadienį paskelbto pranešimo bendra suma siekia 8 mlrd. eurų.
Pernai žlugo ambicingesnis planas panaudoti šį turtą suteikiant Ukrainai didžiulę paskolą – vietoj to ES šalys patvirtino 90 mlrd. eurų paskolą, paremtą bendruoju bloko biudžetu, kad Kyjivo poreikiai būtų finansuojami ir 2027 m.
Ukraina pastaraisiais mėnesiais, regis, ėmė keisti įvykių kryptį jau daugiau kaip ketverius metus vykstančiame kare, nes stabilizavo fronto liniją ir surengė smūgius Rusijos gilumoje.
Tačiau Rusija taip pat gerokai sustiprino atakas prieš Ukrainos sostinę, paprastai paleisdama sunkiai perimamų balistinių raketų salves. Kyjivas įspėja, kad patiria kritišką oro gynybos priemonių trūkumą.
Per naujausią naktinę raketų ir dronų ataką žuvo mažiausiai 17 žmonių, o dar kelios dešimtys buvo sužeista.
person Lina Linkevičiūtė (ELTA)
Vokietijos policija Leipcigo-Halės oro uoste pastebėjo droną ir panaudojo sprogmenų neutralizavimo robotą. Incidentas sukėlė didelį nerimą ir privertė nukreipti daugybę skrydžių į kitus oro uostus. Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Oleksijus Makejevas įtaria, kad už šio incidento gali būti Rusija.arrow_forward
Dėl brangstančio biokuro, rugpjūtį Lietuvoje padidėjo ir centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kainos, tačiau jos vis tiek išlieka mažiausios tarp Baltijos valstybių. Biokuro kainos vidurkis liepos mėnesį buvo 25,8 Eur/MWh, arba 8,4 proc. didesnis nei birželį ir 51,8 proc. didesnis nei 2025 m. liepos mėnesio kainos vidurkis. Šilumos energijos kainos vidurkis rugpjūtį siekė 8,11 ct/kWh, o liepą buvo 8,03 ct/kWh, yra 28,32 proc. didesnė nei prieš metus.arrow_forward
Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad Europos Sąjungos (ES) valstybių raginimai pašalinti Ispaniją iš Šengeno erdvės po migrantų krizės šios šalies eksklave Seutoje buvo emocionali reakcija.
Jis pabrėžia, kad kiekvienos Bendrijos šalies atsakomybė – užtikrinti išorės sienų apsaugą.
Sinkevičius teigia, kad ši situacija yra ne vien tik Ispanijos, bet ir visos ES klausimas.arrow_forward
Atsakydama į Vašingtono pritaiktas prekybos sankcijas, Kinija paskelbė apie dronų eksporto į Jungtines Valstijas apribojimus ir į juodąjį sąrašą įtraukė šešias įmones. Šie veiksmai buvo atlikti praėjus kelioms dienoms po to, kai JAV Kinijai ir dar 59 šalims įvedė naujus muitus. Pekino priemonės taip pat apima Kinijos sertifikavimo įstaigų atliekamų pakartotinių gamyklų patikrinimų sustabdymą, JAV atitikties tikrinimo įmonių įtraukimą į juodąjį sąrašą ir nacionalinio saugumo tyrimų dėl biuro spausdintuvų ir kopijavimo aparatų importo inicijavimą.arrow_forward