Vilnius, kovo 18 d. (ELTA).
Šį kartą nereikėjo laukti trejų kadencijos metų, kad valdančioji dauguma inicijuotų diskusiją dėl naujos mokesčių reformos. Tiesa, šie siūlymai „ištekėjo“ į viešumą taip pat greičiau nei įvyko žadėtas jų pristatymas ir aptarimas su socialiniais partneriais.
Kilusiame informaciniame triukšme pasigendu labai svarbaus nagrinėjamos temos punkto – viešojo sektoriaus išlaidų reformos planų.
Pagrindinės valdančiosios koalicijos partijos – LSDP – rinkimų programoje buvo numatyta didinti šalies mokestinį perskirstymą nuo dabartinių 32 proc. BVP iki 36 proc. BVP. Toks padidinimas būtų reiškęs apie 3 mlrd. eurų papildomų mokestinių pajamų kasmet arba tik 500 mln. eurų mažiau nei išlaidos gynybai 2025 metais. Toks didėjimas prilyginimas pusei visų kasmet surenkamų GPM ar PVM pajamų. Tokios sumos papildomų mokestinių pajamų pavidalu nesurinktume padvigubinę pelno mokesčius (net darant prielaidą, kad verslas nebandytų jų slėpti, nebankrutuotų, neišsikeltų).
„Nutekinti“ mokesčių reformos pirminiai pasiūlymai rodo, kad siekiama surinkti apie 500 mln. eurų papildomų mokestinių pajamų kasmet. Vadinasi, mokesčių perskirstymas būtų didinamas apie 0,7 procentinio punkto ir jis artėtų prie 33 proc. BVP. Jei visa planuojamų surinkti papildomų mokesčių suma būtų skirta gynybai, tai gynybos biudžetas siektų apie 3 mlrd. eurų arba apie 3,3–3,5 proc. BVP 2028 metais – t. y. tolokai iki 5–6 proc. BVP. Prognozuojama gynybos biudžetui nuo BVP tenkanti dalis atrodys dar pesimistiškiau, jei prisiminsime, kad Vyriausybės programoje numatyta daug „nemokamų dalykų.
Ar nėra taip, kad prisidengiant gynybos poreikiais bandoma įgyvendinti seną, bet iki šiol nepavykusį mokesčių perskirstymo didinimo planą? Būtų išties ciniška, nes būtent gynybos finansavimo poreikis yra mūsų prioritetas. Susiklosčiusi geopolitinė saugumo situacija diktuoja: pinigų reikia dabar ir jų reikia daug.
Taip, finansavimas reikalingas ir įvairioms kitoms socialinėms reikmėms, tačiau atsigręžti reiktų ne tik į mokestinių pajamų perskirstymo didinimą, bet pirmiausiai į mokestinių pajamų panaudojimo efektyvumo didinimą. Pats laikas iš naujo pergalvoti Lietuvos viešojo sektoriaus išlaidų struktūrą ir imtis reikšmingų inovacijų šioje srityje.
Remiantis Eurostat duomenimis vidutinis ekonomikos augimas 2004–2024 metais buvo lėtesnis tose Europos Sąjungos šalyse, kuriose vidutinis mokestinių pajamų perskirstymas tuo pačiu laikotarpiu buvo didesnis. Pavyzdžiui, Danijoje, Švedijoje, Suomijoje, Belgijoje per biudžetą perskirstoma daugiau nei 40 proc. BVP, tačiau jų vidutinis ekonomikos augimas neviršijo 2 proc. Tuo tarpu daug mažiau nei Europos Sąjungos vidutinis mokesčių perskirstymas nagrinėtu laikotarpiu buvo Airijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Estijoje, Čekijoje. Šiose šalyse jis nesiekė 33 proc., tačiau jose visose ekonomikos augimas gerokai viršijo 2 procentus.
Kokias išvadas tokie skaičiai turėtų sufleruoti mums? Norint sudaryti prielaidas greitesniam ekonomikos augimo tempui (o mes norime pasivyti Europos Sąjungos ekonominės gerovės lygį, vertinamą kaip BVP tenkantį vienam gyventojui), mokestinį perskirstymą reikia išlaikyti santykinai mažesniais arba bent neauginti. Tai nereiškia, kad reikia tiesiog nukarpyti biudžeto išlaidas. Tai reiškia, kad reikalingos viešojo sektoriaus išlaidų esminės reformos, grindžiamos inovacijomis.
Kitaip tariant, turime atrasti būdą su tomis pačiomis mokestinėmis pajamomis padaryti daugiau. Manyčiau, kad labai realu būtų nuo 23 mlrd. eurų šių metų biudžeto išlaidų sutaupyti bent 2 proc. Tai siektų maždaug 500 mln. eurų, kuriuos dabar siūloma surinkti papildomų mokesčių pavidalu. 500 mln. eurų poreikį realu išspręsti mokestinių išlaidų sutaupymais, kartu išsaugant mokestinės aplinkos stabilumą.
Šiomis geopolitinėmis aplinkybėmis ir tuos 500 mln. eurų, kuriuos, tikėtina, galima sugeneruoti didinant išlaidų panaudojimo efektyvumą, ir visas kitas papildomai surenkamas lėšas tikrai reikėtų 100 proc. skirti gynybos reikmėms.
Kiekvienas šalies vaikas, senjoras, kiekvienas savarankiškai dirbantis, žemesnės ar aukštesnės pridėtinės vertės sektoriuje dirbantis samdomas darbuotojas ar verslininkas, visi nusipelno, kad ir vienas euras jų sumokėtų mokesčių būtų panaudoti pačiu efektyviausiu būdu kartu sudarant prielaidas greitesniems šalies ekonomikos augimo tempams. Visi mieli Lietuvos žmonės nusipelnė esminės viešojo sektoriaus išlaidų reformos. Pirmiausia reikia lengvinti vežimą ir tik tada kinkyti naujus žirgus (įvedinėti naujus mokesčius).
Komentaro autorė – Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė Eglė Stonkutė.
person ELTA