https://jega.lt/naujiena/ecb-padidino-bazine-palukanu-norma-iki-25-proc-4708708 content_copy email
ECB padidino bazinę palūkanų normą iki 2,5 proc.
Berlynas, rugsėjo 10 d. (ELTA).
Reaguodamas į didėjančią infliaciją, Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį antrą kartą šiais metais padidino palūkanų normas.
Po ECB valdančiosios tarybos susitikimo Berlyne skelbiama, kad indėlininkams ir bankams svarbi bazinė palūkanų norma buvo padidinta nuo 2,25 proc. iki 2,5 proc.
Infliacijos augimą paskatino karo Irane sukeltas naftos kainų šuolis: vairuotojai jo pasekmes jaučia degalinėse, o būsto savininkams tenka daugiau mokėti už šildymo kurą. Nėra jokių požymių, kad konfliktas Persijos įlankoje artimiausiu metu baigsis.
Rugpjūčio mėnesį vartotojų kainos euro zonoje buvo 3,3 proc. didesnės nei prieš metus – infliacija pasiekė aukščiausią lygį nuo 2023 m. rugsėjo ir gerokai viršija ECB nustatytą 2 proc. vidutinės trukmės tikslinį rodiklį.
Anksčiau šįmet ECB valdančioji taryba visas tris pagrindines palūkanų normas didino birželį. Palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų norma už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe nuo 2026 m. birželio 17 d. buvo padidintos iki atitinkamai 2,25 proc., 2,40 proc. ir 2,65 proc.
Prieš tai bazinė palūkanų norma išliko 2 proc. lygyje maždaug metus.
Sprendimus apie palūkanų normas ECB skelbia kas šešias savaites spaudos konferencijoje po atitinkamo valdančiosios tarybos pinigų politikos posėdžio. Šie sprendimai itin svarbūs finansų rinkoms ir daro įtaką įmonių skolinimosi išlaidoms bei indėlininkų pajamoms.
person Marius Jakštas (ELTA)
Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ pareiškė, kad Rusijos vykdomas užsienio šalių piliečių verbavimas kariauti Ukrainoje „prilygsta prekybai žmonėmis“. Užverbuoti asmenys buvo viliojami patraukliais atlyginimais, premijomis ir galimybėmis gauti Rusijos pilietybę, tačiau šie pažadai dažnai nebuvo įvykdyti.\n„Amnesty International“ atliktas tyrimas parodė, kad verbuotojai pasitelkė prievartą, sukčiavimą ir apgaulę, o kai kurie verbuotieji neteko pasų ir mobiliojo ryšio priemonių.\nNepaisant šių faktų, Ukrainos pusėje duomenų apie prekybą žmonėmis neužfiksuota.arrow_forward
Seimo pirmininkas Juozas Olekas susitikęs su Šiaurės Reino-Vestfalijos Landtago delegacija, aptarė Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimo galimybes saugumo, ekonomikos ir parlamentinių ryšių srityse. Nemaža dalis Lietuvoje tarnaujančių Vokietijos karių yra iš Šiaurės Reino-Vestfalijos, todėl tiesioginiai ryšiai su šia federaline žeme Lietuvai yra svarbūs.
Šiaurės Reinas-Vestfalija yra didžiausią bendrojo vidaus produkto dalį Vokietijoje sukurianti federalinė žemė ir vienas svarbiausių šalies pramonės bei ekonomikos centrų, todėl Lietuvos verslas šioje žemėje mato didelį bendradarbiavimo potencialą.
Kalbėta apie kitais metais prasidėsiantį Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, kuris bus gera proga Vokietijos federalinėse žemėse plačiau pristatyti Lietuvą.arrow_forward
Parlamento pirmininkas Juozas Olekas ketvirtadienį aštuoniems klaipėdiečiams įteikė Seimo apdovanojimą už indėlį atkuriant Lietuvos valstybės nepriklausomybę.
Šie asmenys 1991 metų sausį ir rugpjūčio pučo metu parodė didelę drąsą, gynė svarbius objektus, dirbo Klaipėdos gynybos komitete ir prisidėjo prie pastangų, kad iš Lietuvos būtų išvesta sovietinė kariuomenė.
Po nepriklausomybės apgynimo, jie aktyviai prisidėjo prie naujos valstybės ir Klaipėdos miesto kūrimo, steigiant universitetą, kuriant konteinerių terminalą ir kitus svarbius projektus.arrow_forward