E. Čipkutė apie LB siūlymą mažinti pradinio įnašo reikalavimus: gali didėti finansinės rizikos

Vilnius, liepos 13 d. (ELTA).

Lietuvos bankui (LB) siūlant sumažinti mažiausią galimą pirmo būsto paskolai reikalingą pradinį įnašą, Lietuvos banko asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad toks sprendimas turėtų rizikų. Jos teigimu, nors sukaupti pradinį įnašą pasidarytų lengviau, tai kartu galėtų padidinti gyventojų prisiimamą finansinę riziką ir skolų nemokumą bankams.

Centrinis bankas siūlo keisti Atsakingojo skolinimo nuostatus (ASN). Pagal juos nuo kitų metų minimalus pradinio įnašo reikalavimas būtų sumažintas iki 10 proc. perkamo būsto vertės, kai šiuo metu taikomas ne mažesnis kaip 15 proc. įnašo reikalavimas.

„Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai geras pasiūlymas įprastam žmogui. Kita vertus, pirmo būsto pirkėjams didėtų finansinė rizika, nes pradinio įnašo dydis yra pagrindinis veiksnys, kuris mažina reikiamos paskolos dydį ir mėnesio įmokos sumą“, – siūlymus Eltai komentavo E. Čipkutė. 

Anot LBA vadovės, nors šiuo metu pastebimas palūkanų normų kritimas, paskutinius kelerius metus jos stabiliai augo.

E. Čipkutė pridūrė, kad, jeigu ši tendencija sugrįžtų ir žmonės paskolas imtų su mažesniais pradiniais įnašais, mėnesinės įmokos jiems reikšmingai didėtų.

„Jei palūkanų normos vėl kiltų, tai žmonėms, kurie pateikė mažesnį pradinį įnašą ir ėmė didesnę paskolą, mėnesio įmoka atitinkamai didėtų. Kitaip sakant, padidėja rizika žmonėms imantiems paskolas su mažu pradiniu įnašu, o tai, tikėtina, yra žmonės, kurie nespėjo sukaupti daugiau santaupų“, – kalbėjo E. Čipkutė.

Anot jos, tai kelia riziką ir finansų sistemai, nes prasidėjus finansų krizei tokiu būdu galėtų reikšmingai išaugti klientų nemokumas bankams.

„Tai atitinkamai didintų finansų sistemos riziką, nes tuo atveju, jei būtų krizė ir NT kainos nukristų, atsiranda didesnė tikimybė, kad kreditų, suteiktų su mažesniu pradiniu įrašu, vertė gali tapti didesnė nei pačio NT. Tada žmogui natūraliai mažėja motyvacija tokį kreditą mokėti, dėl ko išaugtų nemokių klientų dalis“, – teigė bankų asociacijos vadovė.

Statistika nerodo, jog sukaupti pradinį įnašą paskolai pasidarė sunkiau

LBA prezidentė sako suprantanti centrinio banko siekį pagerinti pirmo būsto prieinamumą, tačiau, jos teigimu, galimybės sukaupti pradinį įnašą paskolai per paskutinius metus nemažėjo. 

„Suprantame, kad argumentacija yra ta, jog sukaupti pradinį įnašą pirmam būstui gyventojams yra sudėtinga, tačiau mes iš statistikos matome, kad pradinį įnašą sukaupti užtrunka tiek pat laiko ir resursų, kaip 2019 metais, nors pastaruosius keletą metų buvo gana didelė infliacija“, – sakė E. Čipkutė.

„Tuo pačiu metu sparčiai augo darbo užmokestis, o nedarbo lygis taip pat buvo ganėtinai mažas, todėl nepastebime, jog pradinio įnašo kaupimas yra tapęs sunkesnis“, – argumentavo ji.

Anot bankų atstovės, norint didinti jaunų šeimų galimybes įsigyti pimą būstą, pirmiausia reikia atsižvelgti į tai, kaip šalyje veikia socialinė politika.

„Kalbant apie pradinio įnašo mažinimo iniciatyvas, noriu pastebėti, kad turime valstybės paramos priemones jaunoms šeimoms, kurios numato subsidijas perkant pirmą būstą ir tai yra socialinės politikos dalis. Turbūt, todėl vertėtų su Vyriausybe kartu pažiūrėti, ar tų priemonių, kurias turime šiandien, apimtys yra pakankamos. Jei ne, reikia žiūrėti, kaip galima tikslingai padėti toms šeimoms, kurioms reikia“, – aiškino E. Čipkutė.

„Tikrai kyla papildomų klausimų, ar ši priemonė yra būtina. Nesakome, kad jos nereikia, bet svarstytinų dalykų, mūsų vertinimu, yra“, – reziumavo ji.

Dvejoja dėl griežtesnių ribojimų skolinantis papildomam būstui

LB taip pat siūlo antrą ar paskesnę būsto paskolą paėmusiems gyventojams, anksčiau paimtų dar negrąžinus, taikyti ne mažesnį kaip 30 proc. pradinio įnašo reikalavimą.

30 proc. reikalavimas tokioms paskoloms Lietuvoje galioja jau nuo 2022 m., tačiau centrinis bankas siūlo naikinti šiuo metu nustatytą išimtį, kuria šis reikalavimas netaikomas, jei gyventojo turimų anksčiau paimtų paskolų likutis, lyginant su įkeisto turto verte, yra mažesnis nei 50 proc.

„Žiūrint į šitą pasiūlymą, mes šiek tiek dvejojame, ar jis yra reikalingas“, – teigė E. Čipkutė.

„Suprantame daromą prielaidą, kad papildomi būstai yra perkami spekuliaciniais tikslais, bet kita vertus, šeimos neretai antrus būstus perka regionuose, galvodami apie vaikų ateitį ir pan. Mums neatrodo, kad tai yra dalykas, kurio reikėtų neskatinti ar mėginti riboti“, – aiškino bankų vadovė.

Anot jos, pasiūlymas griežtai reikalauti 30 proc. pradinio įnašo papildomo būsto paskolai ne tik trukdytų šeimoms pasirūpinti savo ateities poreikiais, bet ir mažintų NT patrauklumą ne didmiesčiuose. 

„Manome, kad tai gali turėti poveikį ir NT paklausai regionuose, nes kurortuose dažniausiai ir perkami antri būstai. Kitose šalyse tokie dideli pradinio įnašo reikalavimai papildomo būsto paskolai nėra taikomi – vienintelė šalis, kur reikia 30 proc. ar didesnio NT vertės įnašo, yra Slovėnija“, – teigė E. Čipkutė.

„Toli gražu ne visi būstai yra perkami su paskola. Labai daug būstų yra perkama be paskolos ir galimybė pirkti antrą, penktą ar dešimtą būstą išliktų tiems, kas turi pinigų. Man kyla klausimas, ar šiais laikais antras būstas jau yra tokia didelė prabanga. Vidutines pajamas gaunantys lietuviai mėgsta investuoti į NT ir nežinau, ar yra būtinybė tą riboti“, – reziumavo LBA direktorė.

ELTA primena, jog Atsakingojo skolinimo nuostatai jau buvo koreguojami 2015 ir 2021 m., siekiant geriau valdyti mažų palūkanų normų aplinkoje kylančią riziką ir apriboti antrų ir investicinių, būsto paskolų srautą.

LB teigimu, nuo 2011 m. Lietuvoje veikiantys nuostatai sėkmingai užtikrina tvarius skolinimo standartus būsto paskolų rinkoje ir apsaugo vartotojus nuo perteklinio įsiskolinimo, o šių priemonių veikimas yra nuolat stebimas ir vertinamas, siekiant užtikrinti jų veiksmingumą esamomis rinkos sąlygomis.