Dombrovskis: ES galėtų turėti naujų narių jau iki 2030 metų
Politika ES politika Geopolitika Europos Sąjunga
Ryga, rugsėjo 11 d. (LETA-ELTA).
Iki 2030 m. Europos Sąjunga (ES) gali pasipildyti naujomis narėmis, ketvirtadienį per konferenciją Rygos pareiškė už ekonomiką ir produktyvumą atsakingas ES komisaras Valdis Dombrovskis.
Jis nepasakė, kurios šalys kandidatės galėtų įstoti į ES iki 2030 m., bet pabrėžė, kad ES plėtros procesas įgavo naują pagreitį. Dar prieš šešerius ar septynerius metus svarstyti apie Ukrainą kaip ES šalį kandidatę buvo nerealistiška, tačiau plataus masto Rusijos invazija ir po jos sekę geopolitiniai pokyčiai pakeitė padėtį.
ES komisaras pabrėžė, kad didesnė ES būtų ir geopolitiškai stipresnė. V. Dombrovskis apibūdino plėtrą kaip geopolitinę priemonę, padedančią neleisti ES kaimynėms likti vadinamojoje pilkojoje zonoje.
V. Dombrovskio teigimu, iš plėtros naudos gauna tiek naujosios, tiek esamos ES narės. Narystė ES padeda naujosioms narėms sparčiau vystyti ekonomiką, o esamų valstybių narių įmonės gauna prieigą prie naujų rinkų ir platesnių augimo galimybių.
Pasak komisaro, ES plėtra pareikalaus spręsti su ES valdymu ir sprendimų priėmimu susijusias problemas. V. Dombrovskis pripažino, kad net ir 27 narių bloke kai kuriose srityse sunku priimti sprendimus, nes valstybės narės kartais pasinaudoja veto teise ir juos blokuoja. Jei ES sudarytų daugiau nei 30 valstybių narių, ši problema taptų dar aktualesnė, todėl svarstomi galimi apsaugos mechanizmai. Vis dėlto, V. Dombrovskio nuomone, būtini pokyčiai neturėtų virsti daugybę metų trunkančiomis derybomis dėl ES sutarčių keitimo, nes tai galėtų tapti dingstimi vilkinti plėtrą.
Kalbėdamas apie Ukrainą, politikas pabrėžė, kad lygiagrečiai su derybomis dėl narystės ES jau vyksta darbas integruojant šalies ekonomiką į bendrąją rinką.
V. Dombrovskis priminė, kad iki šiol ES ir valstybės narės suteikė Ukrainai bei jos žmonėms daugiau nei 220 mlrd. eurų paramos. Europos Komisijos pasiūlyme dėl kito ES biudžeto numatyta galimybė 2028–2034 m. sutelkti iki 100 mlrd. eurų paramą Ukrainai.
person Viljama Sudikienė (ELTA)
Savaitgalį Kaune vyks LGBTQIA+ bendruomenės eitynės „Kaunas Pride“, siekiančios palaikyti saviraiškos laisvę ir kovoti prieš neapykantą bei diskriminaciją. Eitynių organizatoriai kelia tris reikalavimus, tarp kurių yra LGBTQIA+ žmonių matomumo ir pripažinimo švietimo sistemoje užtikrinimas. Šios eitynės yra antrosios LGBTQ+ eitynės Kauno istorijoje, o pirmą kartą jos vyko 2021 m. rugsėjo 4 dieną. arrow_forward
Didžiosios Britanijos parlamento nariai atmetė bandymą įteisinti eutanaziją Anglijoje ir Velse.
Įstatymo projektas buvo atmestas 16 balsų persvara: 286 nariai balsavo prieš, o 270 – už.
Leiboristų partijos parlamentarė Lauren Edwards teigė, kad šis rezultatas yra „labai nuviliantis“ ir „skaudus“ tiems nepagydomai sergantiems žmonėms bei jų artimiesiems.arrow_forward
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo, kad Jungtinės Valstijos niekada nepamirš rugsėjo 11-osios išpuolių.
Kalbėdamas Pentagone, jis kritikavo vidaus "fanatikus", taip, regis, sukritikuodamas demokratus.
Trumpas taip pat susiejo kovą su „Al Qaeda“, kurią pradėjo jo pirmtakas respublikonas George‘as W. Bushas, su JAV ir Izraelio karu prieš Iraną.arrow_forward
Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pradėti derybas dėl karo užbaigimo Ukrainoje. Derybos vyko prieš BRICS valstybių aukščiausiojo lygio susitikimą Naujajame Delyje. Indija, remdama taikos pastangas, yra viena iš pagrindinių Rusijos naftos ir grūdų pirkėjų, tačiau konfliktas Ukrainoje sukėlė problemų jūreivystei.arrow_forward