Dilba: situacija po audros vis dar elektros neturintiems gyventojams – kritinė
Visuomenė Energetika Elektros tinklai Ekologinės nelaimės
Vilnius, rugsėjo 3 d. (ELTA).
Tūkstančiams gyventojų, kurie po rugpjūčio audros vis dar neturi elektros, situacija yra kritinė, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba. Anot jo, prezidentas pažymi, kad būtina imtis neatidėliotinų veiksmų siekiant šiems gyventojams kuo greičiau atkurti elektros tiekimą bei užtikrinti būtiniausius produktus ir paslaugas.
„Situacija iš tikrųjų praėjus beveik dviem savaitėms nuo šalį siaubusios audros išlieka tikrai sudėtinga. Matome, kad apie 5 tūkst. vartotojų vis dar neturi elektros energijos ir būtent šiems gyventojams situaciją galima jau įvardyti kaip kritinę“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė R. Dilba.
„Todėl prezidentas pasisakė, kad būtina imtis tikrai visų neatidėliotinų veiksmų, siekiant tuos vartotojus kaip įmanoma greičiau prijungti prie elektros energijos, taip pat užtikrinti būtiniausias jiems paslaugas, jeigu tai yra pažeidžiami ar atokiai gyvenantys gyventojai. Čia turi įsijungti ir savivaldybių, seniūnijų tinklas, kuris užtikrintų, kad tie gyventojai turėtų bent būtiniausius produktus, paslaugas, vandenį ir panašiai“, – pridūrė jis.
Anot R. Dilbos, susitikime su šalies vadovu Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas Renatas Pocius išsakė nuomonę apie 2024 m. taip pat per Lietuvą praūžusios audros padarinius ir išmoktas pamokas bei reikalingas investicijas priemonėms, pavyzdžiui, didesniam elektros tinklų kabeliavimui, generatorių įsigijimui.
Šalies vadovo patarėjas akcentavo ir poreikį didinti „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) ir savivaldybių bendradarbiavimą bei elektros tinklo atsparumą.
„(Yra poreikis – ELTA) plėsti bendradarbiavimą, ypač ESO su savivaldybėmis, nes aktualu, kad elektrikai, turintys leidimus dirbti ir atstatyti elektrą, dirbtų ne miškininkais, ne pjautų su (benzininiais – ELTA) pjūklais užvirtusius medžius, bet kuo greičiau galėtų atstatinėti elektros energiją. Čia galėtų pasitarnauti ir savivaldybių komunalinės įmonės, ir kitos tarnybos“, – kalbėjo jis.
„Dar viena svarbi priemonė – svarbu, nors šios pamokos yra suteiktos gamtos, tačiau taip pat suprantame, kad turime ruoštis ne tik gamtos sukeltiems padariniams, bet ir toliaus sistemiškai stiprinti mūsų energetikos infrastruktūrą hibridinėms ir karinėms grėsmėms“, – pridūrė R. Dilba.
Pasak R. Dilbos, prezidentas susitikime su premjeru, energetikos ir finansų ministrais, VERT vadovu bei nuo audros labiausiai nukentėjusių Anykščių, Utenos, Molėtų rajonų savivaldybių merais išklausė, kokios priemonės planuojamos analogiškų situacijų prevencijai, aptarė ESO ir tarnybų reagavimo greitį.
Susitikime dalyvavę merai, pasak šalies vadovo patarėjo, pasidalijo stichijos sukeltais iššūkiais ir siūlymais, kaip būtų galima spręsti susidariusią situaciją.
VERT vadovas R. Pocius trečiadienį teigė, kad ESO dėl bendradarbiavimo stichijų atveju yra susitarusi su 17 iš 60 savivaldybių.
Anot jo, bendradarbiavimo sutartys leistų stichinių nelaimių akivaizdoje savivaldybėms, komunaliniams ūkiams ir net kitiems asmenims prisidėti prie tokių darbų kaip medžių šalinimas ar kelių valymas.
Savickas: elektros atkūrimo tempas netenkina
Energetikos ministro Lukas Savicko teigimu, nors po audros didžiajai daliai vartotojų elektros tiekimas jau atkurtas, svarbu atkreipti dėmesį į pasirengimo stichijoms spragas, kurios, pasak jo, yra akivaizdžios. Taip pat ministras tvirtino, kad elektros tiekimo atkūrimo tempas jo netenkina.
„Jau šiandien turime 98 proc. vartotojų, kuriems atkurta elektra. (...) Tačiau taip pat, ką nuosekliai komunikavome – susitvarkius arba artėjant prie paskutinio atstatymo darbų, svarbu pasižiūrėti į tai, kokios pamokos jau turėjo būti išmoktos, kokie darbai jau turėjo būti padaryti ir taip pat žvelgti į priekį, kaip sitemiškai pasiruošti tokio pobūdžio audroms“, – Prezidentūroje žurnalistams sakė jis.
„Reikia pripažinti, kad spragos yra akivaizdžios – elektros tiekimo atkūrimo tempas netenkina nei manęs ir, esu tikras, netenkina ir visuomenės. Tai yra akivaizdus iššūkis, kad tai yra nepakankamas ne tik tinklo atsparumas, bet lygiai taip pat – pasirengimas mobilizuoti pajėgas, aprūpinti žmones generatoriais, net ir tiesiog informuoti, kada bus atkurtas elektros energijos tiekimas“, – tęsė L. Savickas.
ELTA primena, kad rugpjūčio 22 d. Lietuvą užklupusios audros metu daugelyje šalies vietų virto medžiai, žuvo vienas žmogus, dar keturi buvo sužeisti.
Piko metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 tūkst. „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) klientų, o elektros tinkle užfiksuota daugiau kaip 9 tūkst. pažeidimų. Praėjus daugiau nei savaitei, elektros energijos ketvirtadienio rytą vis dar neturėjo kiek daugiau nei 4 tūkst. vartotojų.
Trečiadienį ESO vadovas Renaldas Radvila teigė, kad yra objektų, kurių vartojimas daugiau nei du mėnesius yra mažesnis nei 40 kilovatvalandžių (kWh) per mėnesį. Su jų savininkais, pasak jo, bus susisiekta ir tokiu atveju, jei objektai yra negyvenamieji namai, sodybos, jie atsidurs prioritetų sąrašo gale – pirmiausia bus siekiama atkurti tiekimą gyvenamiesiems namams.
Dėl audros padarinių ir ūkininkų patirtų nuostolių Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją.
person Marta Kraujelytė (ELTA)
Vokietija skirs papildomus 250 mln. eurų Ukrainos energetikos infrastruktūros remonto išlaidoms. Lėšos bus skiriamos per KfW plėtros banką, siekiant užtikrinti energijos ir šilumos tiekimą gyventojams nepaisant besitęsiančių Rusijos atakų. Nuo karo pradžios Ukrainos energetikos paramos fondas iš tarptautinių donorų surinko apie 2,4 mlrd. eurų, iš kurių Vokietija, skyrusi 810 mln. eurų, yra didžiausia donorė.arrow_forward