Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos ambasadoriai surengė pokalbį Rusijos užsienio reikalų ministerijoje
Maskva, birželio 11 d. (AFP-ELTA).
Ketvirtadienį Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos ambasadoriai Rusijoje surengė pokalbį Rusijos užsienio reikalų ministerijoje, praėjus kelioms dienoms po Londone įvykusio viršūnių susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Šią savaitę Jungtinė Karalystė priėmė V. Zelenskį ir Prancūzijos bei Vokietijos lyderius, palaikydama Kyjivo raginimą vesti tiesiogines derybas su Rusija, siekiant užbaigti daugiau nei ketverius metus trunkantį karą.
Ambasadoriai susitiko su Rusijos užsienio reikalų viceministru Michailu Galuzinu.
„Ką tik įvyko gera diskusija ir vėliau šiandien paskelbsime pareiškimą“, – žurnalistams prie ministerijos sakė Prancūzijos ambasadorius Nicolas de Riviere‘as.
Tačiau Maskva teigė, kad ambasadoriams buvo pranešta apie jų šalių „destruktyvią“ politiką Ukrainos atžvilgiu, jos apkaltintos noru „tęsti karą prieš Rusiją Europos šalių vardu ir sąskaita“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šį mėnesį atmetė V. Zelenskio pasiūlymą susitikti akis į akį, kad būtų užbaigtos kovos.
Londone Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė palaikantys V. Zelenskio pasiūlymą ir pabrėžė, kad dabartinė fronto linija turėtų būti „derybų atspirties taškas“.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai matė ambasadorius, išeinančius iš didingo stalinietiško Rusijos užsienio reikalų ministerijos pastato.
Per penktus metus trunkantį Maskvos karą su Ukraina Europos ambasadoriai retai kada kalbėjosi su Rusijos valdžia ir ne kartą buvo iškviesti į Užsienio reikalų ministeriją.
Pastaruoju metu kelios Vakarų Europos šalys, įskaitant Prancūziją, užsiminė apie būtinybę atnaujinti dialogą su Maskva, kad būtų baigtas karas Ukrainoje, didžiausias nuo Antrojo pasaulinio karo Europoje.
JAV vadovaujamos derybos dėl karo pabaigos niekur nenuvedė, jas nustelbė karas su Iranu.
Rusija dėl šio konflikto labiau linkusi kalbėtis su JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija. Kremlius nenori, kad derybose dalyvautų Europos šalys.
JK, Prancūzija ir Vokietija yra vienos iš ištikimiausių Kyjivo sąjungininkių per plataus masto Maskvos puolimą.
person Viljama Sudikienė (ELTA)
Europos Centrinis Bankas (ECB) neseniai padidino palūkanų normas 25 baziniais punktais, tačiau "Artea" banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad vartotojai ir paskolų turėtojai nejaus reikšmingų pokyčių, nes rinkos buvo iš anksto pasiruošusios šiam sprendimui. Palūkanų normų didinimo tikslas buvo suvaldyti infliaciją, ypač atsižvelgiant į besitęsiančią Hormuzo sąsiaurio blokadą Persijos įlankoje, kuri yra infliacinės rizikos šaltinis. Ekspertė taip pat pabrėžia, kad rinkos tikisi dar vieno palūkanų normų padidinimo šiemet.arrow_forward
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius teigė, kad nėra galimybės demokratams „Vardan Lietuvos“ duoti keturių ministerijų vadovų postus, tačiau vylėsi, kad pavyks sutarti dėl trijų ministerijų vadovų postų. Sinkevičius dar neatsako, ar jis pats imsis vadovauti Vyriausybei. Atsakymai dėl galimų pokyčių Vyriausybėje bus kitą savaitę.arrow_forward
JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM) pranešė, kad šią savaitę JAV pajėgos smogė dar vienam Irano uostų blokadą apeiti bandžiusiam naftos tanklaiviui. Šis smūgis buvo trečias šią savaitę ir devintas nuo blokados pradžios. Po atakuotos laivo įgulos nepaklusnumo JAV nurodymams, JAV karinis lėktuvas paleido dvi raketas „Hellfire“, kurios pataikė į mašinų skyrių.arrow_forward
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad ketina smogti Iranui ir užimti šalies naftos infrastruktūros punktus, tokius kaip Chargo sala.
Trumpas teigia, kad JAV perims visišką Iranas naftos ir dujų rinkų kontrolę, panašiai kaip tai padarė su Venesuela.
JAV prezidentas nepaaiškino, kaip galėtų įvykti tokia operacija, bet tikėtina, kad tai reikalautų JAV sausumos pajėgų dalyvavimo.arrow_forward