Didžioji Britanija nori prisidėti prie milijardinės ES paskolos Ukrainai
Politika Gynyba Tarptautiniai santykiai ES politika JAV Europos Sąjunga Ukraina
Londonas, gegužės 4 d. (ELTA).
Didžioji Britanija nori prisidėti prie 90 mlrd. eurų Europos Sąjungos (ES) paskolos Ukrainai. Tai dar vienas ženklas, rodantis, kad, didėjant JAV spaudimui, Europos gynybiniai santykiai stiprėja, praneša agentūra „Reuters“.
Ministras pirmininkas Keiras Starmeris pirmadienį Europos politinės bendrijos viršūnių susitikime Armėnijos sostinėje Jerevane ketina paskelbti apie atitinkamus pokalbius dėl dalyvavimo teikiant paskolą, sekmadienio vakarą informavo jo biuras. Londonas nori bendradarbiauti su ES, kad paremtų Ukrainą svarbia karine įranga.
K. Starmerio suartėjimas su ES vyksta didėjant JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos spaudimui Europai prisiimti didesnę atsakomybę už savo gynybą. D. Trumpas pastaruoju metu kritikavo tokias šalis, kaip Vokietija, Prancūzija ir Didžioji Britanija, nes jos atsisakė dalyvauti JAV ir Izraelio kare prieš Iraną.
„Jei Didžioji Britanija ir Europos Sąjunga bendradarbiaus, visi iš to turėsime naudos“, – pareiškė K. Starmeris. Šiais nestabiliais laikais esą gynybos srityje reikia veikti greičiau ir plačiau, kad būtų užtikrintas žmonių saugumas. K. Starmeris praeityje pasisakė už stipresnę Europos gynybinę integraciją, kad būtų sumažinta NATO priklausomybė nuo JAV. Praėjus šešeriems metams po „Brexit“, jis, be to, užsiminė apie glaudesnius ekonominius ryšius su ES vidaus rinka.
90 mlrd. eurų paskola Kyjivui, kurią balandį patvirtino ES, turi patenkinto didžiąją dalį Ukrainos finansinio poreikio per ateinančius dvejus metus. Daugiausiai lėšų numatyta karinėms išlaidoms gynybiniame kare su Rusija. Papildomi pinigai, vyriausybės duomenimis, be to, galėtų reikšti naujus užsakymus britų ginkluotės įmonėms.
person Rasa Strimaitytė (ELTA)
Aktyvistė Erika Švenčionienė, nuteista už įrašą apie Medininkų tragediją, prašė peržiūrėti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio kalbą per tragedijos minėjimą, kurią ji pasigedo paskelbtame nuosprendyje. Tačiau Vilniaus apygardos teismas nė vieno iš šių prašymų netenkino, nes minėta kalba jau buvo perklausyta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Šiuo metu teismas pradėjo nagrinėti du apeliacinius skundus: vieną skundų padavė Vilniaus apylinkės prokuratūra, ji reikalauja griežtesnės bausmės, kitą skundą pateikė nuosprendžiu nepatenkinta E. Švenčionienė.arrow_forward