DHL padegamųjų siuntų byla: parodymus davė pirmas kaltinamasis
Teisėsauga Kriminaliniai įvykiai Teismo procesai Baudos ir atsakomybė Ukraina
Vilnius, gegužės 8 d. (ELTA).
DHL padegamųjų siuntų bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas penktadienį per posėdį apklausė pirmąjį iš penkių kaltinamųjų – 63 Ukrainos pilietį Vasilijų Kovačą.
Vyras laikomas suimtas kaip ir dar du kaltinamieji. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai atrankiais surakintus tris kaltinamuosius atlydėjo į teismo salę. V. Kovačui stojus liudyti prieš teismą, pareigūnai nuo jo nesitraukė nė per žingsnį, vyras liko antrankiais surakintomis rankomis.
Pasak jo advokatės Oksanos Leontjevos, vyras gyveno Latvijoje, tačiau Lietuvai pareikalavus, jis sutiko būti perduotas pagal Europos arešto orderį.
„Jis manė, kad nekaltas. Jo bičiulis paprašė paimti iš paštomato siuntinį ir nuvežti į Vilnių“, – Eltai pasakojo advokatė.
Kartu su V. Kovaču teisiamas ir jo sūnėnas Vadymas Borsukas. Pastarasis yra laisvėje, kaip ir dėdė, jis yra Ukrainos pilietis.
„Visada pasiruošęs“, – atsakė V Kovačas, kai bylą nagrinėjantis teisėjas Mindaugas Ražanskas paklausė, ar jis pasiruošęs duoti parodymus.
V. Kovačas pasakojo, kad nepažįsta kaltinamųjų, išskyrus savo sūnėną. Pasak jo, jam paskambino jo sūnaus krikštatėvio draugas ir paprašė paimti masažinių pagalvėlių kaklui siuntinį iš paštomato Latvijoje. Siuntinį reikėjo atgabenti į Vilnių.
V. Kovačas sakė, kad siuntinį nuvežė į Vilnių nurodytu adresu, už tai užmokesčio negavo.
Pasak kaltinamojo, siuntinys buvo paliktas neužrakinto automobilio bagažinėje, o jis su sūnėnu nuėjo pirkti kroviklio telefonui.
Po kiek laiko paskambino pažįstamas, jis padėkojo ir pasakė, kad siuntinys jau paimtas. V. Kovačas grįžo į Latviją.
Liudijo kaltinamojo žmona
Per posėdį penktadienį teismas apklausė kito kaltinamojo Eldaro Salmanovo sutuoktinę Jeleną Gusevą.
„Jūs turite teisę atsisakyti duoti parodymus prieš vyrą, bet jūsų parodymai padėtų nustatyti tiesą. Ar jūs sutiksite papasakoti?“, – klausė teisėjas M. Ražanskas.
Moteris sutiko duoti parodymus, ji pasakojo, kad išsiųsti siuntinį prašė jo gyvenimo draugo E. Salmanovo pažįstamas iš Rusijos Viačeslavas Aliochinas.
„Aš per paskyrą padėjau atspausdinti lydraštį“, – sakė liudytoja.
Ji sakė pačios siuntos nemačiusiu, tik atspausdinusi lydraštį.
Moteris teigė adreso nepamenanti, kaip ir siuntos išmatavimų, taip pat nepamenanti gavėjo vardo ir pavardės, o siuntos turinys jos nedomino.
Siuntos užsidegė
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2024 m. liepos 19 d. Lietuvos pilietis, veikdamas kartu su bendrininkais, pasinaudojo DHL bei DPD bendrovių tarptautinių siuntų pristatymo bei transportavimo paslaugomis ir iš Vilniaus išsiuntė keturias siuntas su savadarbiais sprogstamaisiais-padegamaisiais užtaisais.
Dvi iš šių siuntų buvo adresuotos ir DHL krovininiais lėktuvais išsiųstos į Jungtinę Karalystę, kitos dvi – adresuotos ir išsiųstos į Lenkiją DPD krovininiais vilkikais.
Pirmoji siunta, veikiama iš anksto užprogramuoto elektroninio laikmačio, detonavo ir užsidegė Leipcigo oro uoste ankstų liepos 20 d. rytą, prieš pat krovinio pakrovimą į jungiamojo skrydžio (Vilnius-Leipcigas-Jungtinė Karalystė) DHL krovininį lėktuvą.
Antroji siunta užsidegė liepos 21 d. naktį DPD krovininiame vilkike, važiavusiame per Lenkiją. Jungtinę Karalystę pasiekusi siunta Birmingeme esančiame DHL sandėlyje užsidegė dar maždaug po paros, taip pat nakties metu.
Ketvirtas siuntinys, gabentas DPD krovininiu sausumos transportu, neužsidegė dėl gedimo įtaise ir buvo perimtas pareigūnų. Jį ištyrus buvo nustatytas šių įrenginių sprogstamųjų-padegamųjų įrenginių mechanizmas ir įvertintas keltas pavojingumas.
Kaip teisme nurodė prokuroras ŠarūnasAstrauskas, tyrimo metu surinkti duomenys rodo, jog siuntas su sprogstamaisiais užtaisais siuntę kaltinamieji įvykdė teroro aktą.
„Asmenys sugadino DHL ir DPD didelės vertės turtą, (...) sukėlė pavojų žmogaus gyvybei, sveikatai ir padarė teroristinį aktą“, – pažymėjo valstybės kaltintojas.
Kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamieji sprogstamuosius užtaisus slėpė siuntose, kuriose buvo pečių masažuokliai, kūno priežiūros priemonės.
Pagarsinus kaltinamąjį aktą, visi kaltinamieji byloje pareiškė nepripažįstantys savo kaltės.
person Ingrida Steniulienė (ELTA)
Šeštadienį, gegužės 9-ąją, Lietuvoje numatomos kelios svarbios veiklos.
Finansų ministerijoje bus pasirašomos SAFE paskolos, skirtos gynybai, sudarantys 6,375 mlrd. eurų. Taip pat vyks Europos dienos ėjimas, skirtas paminėti 22-ąsias Lietuvos narystės Europos Sąjungoje metines.
Be to, Vilniuje startuos Moterų ralio varžybos. Visus šiuos renginius anonsavo ELTA.arrow_forward
Ispanijos policija prie Kanarų salų konfiskavo rekordinę, 30 tonų kokaino krovinią. Tai yra didžiausias narkotiko kiekis rastas Europoje, viršijantis ankstesnį rekordą - 25 tonas kokaino, kurį konfiskavo vokiečių policija. Šio kokaino vertė - 812 mln. eurų.arrow_forward
Penktadienį Pentagonas paviešino daugiau nei 160 iš įslaptintų bylų, kuriuose dokumentuojami neatpažintų skraidančių objektų (NSO) stebėjimai, kai kurie iš jų pastebėti dar XX a. penktąjį dešimtmetį.
Prezidentas Donaldas Trumpas nurodė JAV federalinėms agentūroms pradėti identifikuoti ir skelbti vyriausybės bylas, susijusias su NSO ir ateiviais dėl didžiulio susidomėjimo.
Pastaraisiais metais susidomėjimas NSO vėl atgijo, kai JAV vyriausybė tyrė daugybę pranešimų apie, regis, antgamtinius orlaivius, nerimaujant, kad galbūt priešai išbando itin pažangias technologijas.arrow_forward