Desovietizacijos komisijos atsistatydinimo raštą gavęs D. Jakavičius konsultuosis su teisininkais

Vilnius, birželio 29 d. (ELTA).

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Darius Jakavičius ketina konsultuotis su teisininkais dėl penktadienį gauto desovietizacijos komisijos atsistatydinimo rašto. Pasak jo, kyla klausimų, ar verta registruoti jos narių atleidimo projektą, kai Seime turėtų atsirasti siūlymas naikinti šią komisiją.

„Čia reikėtų tartis su teisininkais, nes yra pateiktas projektas panaikinti šią komisiją. Greičiausiai, pavasario sesijoje jis neateis į posėdžių salę, komisija pati nutraukė savo darbą, pastaruoju metu jie itin retai rinkdavosi – turėčiau pasitarti, kaip elgtis, negaliu dabar atsakyti“, – Eltai teigė D. Jakavičius. 

„Gali būti, kad čia yra emocijos iš komisijos ar jos pirmininko. Bet aš ne kartą esu minėjęs, kad komisijos darbas tapo per daug politizuotas. Idėja buvo labai graži, bet tai, kas vyko pastarąjį pusmetį – manau, kad komisija buvo papuolusi į politikų įtakos zonas“, – akcentavo jis. 

Kaip skelbta anksčiau, reaguodami į politikų išsakytą kritiką, vadinamosios desovietizacijos komisijos nariai penktadienį Seimo vadovybei išsiuntė atsistatydinimo raštą. Jame D. Jakavičiaus prašoma parengti ir parlamentui pateikti nutarimo projektą, atleidžiantį komisijos narius iš pareigų.

ELTA primena, kad grupė socialdemokratų registravo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma naikinti vadinamąją desovietizacijos komisiją. Vienas iniciatyvos autorių, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas teigia, kad šiuo metu veikianti komisija savo darbą atlieka neefektyviai, todėl sprendimo galią norima suteikti savivaldai.

Sprendimus dėl atitinkamų objektų likimo, iniciatorių teigimu, turėtų priimti pačios savivaldybės. Jei joms reikėtų papildomos informacijos, šios galėtų konsultuotis su LGGRTC, tačiau centras teiktų tik rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus. Atitinkamus sprendimus savivaldybės turėtų priimti ne vėliau kaip per 6 mėnesius.

Reaguodamas į tokį siūlymą, prezidentas Gitanas Nausėda teigė, jog jis „neraudotų“, jei būtų panaikinta desovietizacijos komisija. Paramą socialdemokratų siūlymui išreiškė ir kitos valdančiosios koalicijos partijos, premjeras Gintautas Paluckas, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. 

Po tokių reakcijų, desovietizacijos komisija pranešė apie ketinimus atsistatydinti, argumentuodama, kad nejaučia pasitikėjimo iš šalies vadovų.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, savivaldybių kreipimusis dėl analogiškų objektų svarsto desovietizacijos komisija ir teikia rekomendacinio pobūdžio išvadas LGGRTC. Galutinį sprendimą priima centro direktorius Arūnas Bubnys. Tuomet savivaldybės būna įpareigotos šiuos nutarimus įgyvendinti.

LGGRTC teigimu, nuo 2023 m. priimti 207, su viešųjų erdvių desovietizavimu susiję, sprendimai.

Jei Seimas pritartų siūlomiems pakeitimams, įstatymo pataisos įsigaliotų nuo šių metų spalio 1 d. 

Desovietizacijos įstatymas galioja nuo 2023 metų gegužės 1 d. Jis taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojančiai totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas (paminklams, kitiems memorialiniams objektams, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimams).