Demokratų lyderis – už naują tyrimą dėl CŽV kalėjimo: stipri šalis atsako į nepatogius klausimus
Politika Žmogaus teisės Tarptautinė teisė Politinė atsakomybė Virginijus Sinkevičius Europos Žmogaus Teisių Teismas Lietuva
Vilnius, liepos 27 d. (ELTA).
Atsinaujinus diskusijoms dėl galimai šalyje veikusio Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo, valdančiųjų Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius mano, jog dėl to turėtų būti atliktas naujas tyrimas. Anot europarlamentaro, dėl jo apimties tiek opozicija, tiek valdantieji turėtų sutarti bendrai.
„Aš manau, kad tyrimo reikėtų. Klausimas – ar parlamentinio, nes labai dažnai parlamentinis tyrimas yra politinis įrankis suvesti sąskaitas. Šiuo atveju manau, kad reikėtų diskusijos tarp visų parlamentinių partijų – valdančiųjų ir opozicijos – dėl apimties to tyrimo, kokie būtų konkrečiai klausimai. Nes dabar, kai informacijos yra tik fragmentai, pagrindiniai klausimai yra neatsakyti, tai nėra gerai. Tai meta šešėlį apskritai valstybei, procesams, vykstantiems valstybėje. Tai suteikia pagrindo įvairiems sąmokslo teoretikams, užsienio propagandai išvesti įvairias išvadas, kurios galbūt net neturi nieko bendro su realybe, bet tvirtai pasakyti niekas negali, nes būtent tas informacijos fragmentiškumas suteikia tam pagrindo“, – laidoje „ELTA kampas“ teigė V. Sinkevičius.
Diskusijos šiuo klausimu atsinaujino Lietuvai Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) pralaimėjus dar vieną bylą.
Pasak V. Sinkevičiaus, neatsakyti klausimai dėl slapto CŽV kalėjimo menkina visuomenės pasitikėjimą valstybe, todėl atsakyti į šiuos klausimus yra šalies garbės reikalas.
„Šiuo atveju aš manau, kad tikrai tyrimas yra reikalingas ir reikalingi atsakymai. Ir tame nėra nieko blogo, tai nėra kažkokia raganų medžioklė, o tai yra kaip tik stiprios valstybės pagrindas – atsakyti nepatogius klausimus, suprasti, kaip iki tokios situacijos mes nuėjome, ar vis dar egzistuoja prielaidos, kad tokia situacija pasikartotų, ir užtikrinti, kad ji niekada nepasikartotų ateityje. Dabar aš matau, kad tai yra tema, kuri epizodiškai sugrįžta skirtingais epizodais, ir visuomenėje tų klausimų tiktai daugėja, ir tai neprideda pasitikėjimo valstybe“, – kalbėjo demokratų lyderis.
2009 metais parlamentinį tyrimą atliko Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Po jo konstatuota, kad Lietuvoje buvo sąlygos kalinti žmones, tačiau nepavyko įrodyti, jog kaliniai buvo atvežti į mūsų šalį ir čia laikomi.
Kaip skelbė ELTA, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys praėjusią savaitę teigė, kad Lietuva privalo ištirti įtarimus dėl galimai šalyje veikusio slapto CŽV kalėjimo.
Tuo metu Prezidentūra abejoja, ar šioje istorijoje reikalingas dar vienas tyrimas. Šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė anksčiau teigė, kad papildomas tyrimas neįneštų daugiau aiškumo.
Trečioji byla prieš Lietuvą
Liepos pradžioje EŽTT konstatavo, kad terorizmu „Al Qaeda“ grupuotėje įtartas Saudo Arabijos pilietis Abdas Al Rahimas Husseinas Al Nashiri 2005–2006 metais buvo neteisėtai kalinamas amerikiečių kalėjime Lietuvoje.
Be to, septynių teisėjų kolegija priteisė jam 30 tūkst. eurų kompensaciją ir įpareigojo Lietuvos Vyriausybę kreiptis į JAV valdžią, siekiant patikinimo, kad įtariamajam nebus paskirta mirties bausmė.
Tai jau trečioji byla Strasbūro teisme prieš Lietuvą dėl CŽV kalėjimo.
2018 m. EŽTT nusprendė, kad Lietuvoje 2005–2006 m. veikė slaptas CŽV kalėjimas, jame kalintas Saudo Arabijoje gimęs palestinietis Abu Zubaydah. Tuo metu 2024 m. dėl neteisėto kalinimo Saudo Arabijos piliečiui Mustafa al-Hawsawiui buvo priteista 100 tūkst. eurų.
EŽTT tai 1959 metais įkurtas tarptautinis teismas, nagrinėjantis asmenų arba valstybių pareiškimus dėl pilietinių ir politinių teisių, numatytų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (EŽTK). Šio Teismo tikslas – užtikrinti, kad būtų laikomasi įsipareigojimų, kuriuos susitariančios šalys prisiėmė pagal EŽTK. Teismas įsikūręs Strasbūre, Prancūzijoje.
person Liudmila Petrakova (ELTA)