Darbo kodekse vėl siūloma įtvirtinti teisę po darbo nebūti „pririštam“ prie profesinių reikalų

Vilnius,  gegužės 25 d. (ELTA).

Praeitoje Seimo kadencijoje nepritarus siūlymui  Darbo kodekse numatyti nuotoliu dirbančių darbuotojų teisę po darbo valandų būti darbdavio nepasiekiamais, šis klausimas vėl atsirado politinėje darbotvarkėje. 

Seimo narys socialdemokratas Algimantas Radvila įregistravo Darbo kodekso pataisą, kurią priėmus darbuotojai turėtų teisę „atsijungti nuo skaitmeninių įrenginių ir būti darbdavių nepasiekiamais ne darbo laiku, naktį, poilsio ir švenčių dienomis, jei to nereikalauja darbo pobūdis.“

Projekto autoriaus teigimu, siūlomos pataisos užtikrintų darbuotojų teisę į privatų gyvenimą, nes daugelis susiduria su problema, kai darbo laiko ir asmeninio laiko ribos nelieka. 

„Tapo įprasta, jog nuotolinis darbuotojas yra pasiekiamas darbo reikalais telefonu ar el. paštu net ir po darbo valandų, o tai lemia prastėjančią darbuotojų fizinę ir psichinę sveikatą“, – sako  A. Radvila. 

Jeigu darbdavys suteikia technologijas ir neribotą naudojimąsi jomis, tai nereiškia, anot parlamentaro, kad darbuotojas yra prie jų „pririštas“. 

„Nuolatinis darbuotojo reagavimas į darbinius reikalus po darbo valandų, tapo savotišku išnaudojimu bei spaudimu  visada būti prieinamam bei pasiekiamam“, – sako A. Radvila. 

Dirbant nuotoliniu būdu, jo nuomone, pravartu nusimatyti terminą, per kurį darbuotojas privalo atsakyti į klientų ar kolegų elektroninius laiškus, skambučius ir būti pasiekiamas. 

„Reikėtų aiškiai nurodyti, kad darbas neturėtų būti atliekamas po įprastų darbo valandų ar naktį, jei to nereikalauja darbo pobūdis ar nėra atskiro darbdavio nurodymo. Kaip žinia, už papildomas darbo valandas ir darbą naktį ar poilsio dienomis turi būti papildomai atlygintina. Todėl siekiant išvengti galimų nesusipratimų ir darbuotojų reikalavimų dėl padidinto apmokėjimo už darbą, kurio darbdavys nenurodė atlikti, nuotolinio darbo laiką ir jo fiksavimą svarbu aiškiai reglamentuoti“, – mano A. Radvila. 

Jo duomenimis, Belgija, Prancūzija, Italija, Slovėnija, Ispanija, Slovakija, taip pat Kanada ir Australija jau priėmė įstatymus bei keitė nacionalinius darbo kodeksus dėl nuotoliu dirbančių darbuotojų teisės atsijungti nuo darbo ne darbo laiku. 

Kaip nurodoma dokumento aiškinamajame rašte, Europos Parlamentas (EP) dar nepriėmė reglamento, tiesiogiai reguliuojančio teisę atsijungti nuo darbo ne darbo metu. Tačiau 2021 m. sausio 21 d. EP  priėmė rezoliuciją, kurioje paragino Europos Komisiją (EK) pateikti direktyvos pasiūlymą, įtvirtinantį darbuotojų teisę atsijungti nuo darbo ne darbo valandomis.

EK, reaguodama į šią rezoliuciją, 2024 m. balandžio 30 d. pradėjo socialinių partnerių konsultacijas dėl sąžiningo nuotolinio darbo ir teisės atsijungti. 

ELTA primena, kad praeitoje Seimo kadencijoje, socialdemokratai ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai siūlė Darbo kodekse numatyti darbuotojų teisę būti darbdavių nepasiekiamais ne darbo laiku, tačiau tam nepritarta.