Danijoje pradėjo veikti mažai anglies dioksido į aplinką išmetančio angliavandenilio gamykla

Kopenhaga, lapkričio 3 d. (AFP-ELTA).

Pirmadienį Danijoje buvo atidaryta viena iš nedaugelio Europoje esančių vandenilio gamyklų.

Labai nedidelį anglies dioksido kiekį į aplinką išmetantis vandenilis yra laikomas raktu į švaresnę energiją, tačiau šis sektorius vis dar susiduria su daugybe iššūkių.

Projektas „HySynergy“, kuriame įdiegti aštuoni saulės ir vėjo energija maitinami elektrolizatoriai, pirmuoju etapu per dieną pagamins apie aštuonias tonas vandenilio, kuris keliaus į netoliese esančią perdirbimo gamyklą ir į Vokietiją.

Manoma, kad vandenilis gali sukelti perversmą energetikos sektoriuje bei padėti sumažinti pramonės ir sunkiųjų transporto priemonių išmetamą anglies dioksido kiekį.

Skirtingai nuo iškastinio kuro, kuris degdamas išskiria planetą šildančias anglies dvideginio dujas, degdamas vandenilis išskiria tik vandens garus.

Tačiau su vadinamojo „žaliojo vandenilio“ gamyba tebėra susiję daugybė sunkumų, o šis sektorius vis dar sunkiai įgyja pagreitį Europoje, kur daugybę projektų tenka atidėti arba nutraukti.

Vakarų Danijos Fredericijos mieste įsikūrusį projektą „HySynergy“ pirma buvo numatoma paleisti 2023 m., tačiau jėgainės atidarymo data buvo vis nukeliama.

Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) duomenimis, šiuo metu Europoje tik keturios gamyklos gamina mažai anglies dioksido išskiriantį vandenilį ir nė vienos iš jų galia nėra didesnė nei vienas megavatas.

Gamykloje „HySynergy“ iš pradžių bus pagaminama 20 megavatų energijos, tačiau „mūsų ambicijos yra kur kas didesnės“, paaiškino bendrovės „Everfuel“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Jakobas Korsgaardas, kuriam priklauso 51 proc. šio projekto akcijų.

„Turime elektros jungtį, turime žemę, turime komunalines paslaugas, ir visa tai yra parengta plėtrai iki 350 megavatų“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.

Kadangi ši technologija dar nėra visiškai ištobulinta, palyginti su dujomis ir naftos produktais, kuriuos jis turėtų pakeisti, vandenilis dažnai būna pernelyg brangus – daugiausia dėl jo gamybai reikalingos elektros energijos kainos.

Už šio sektoriaus lyderės Kinijos sienų galimybes mažinti sąnaudas didinant gamybos apimtį riboja „lėtesnis nei tikėtasi įsisavinimas“, naujausiame pranešime teigė TEA.

Agentūra pridūrė, kad „iki 2030 m. turėtų būti įgyvendinta tik nedidelė dalis visų paskelbtų projektų“.

„Žaliojo vandenilio plėtra priklauso nuo politinio impulso“, – paaiškino J. Korsgaardas, ragindamas Europos Sąjungos šalis ir politikus siekti ryžtingai įgyvendinti vadinamąją ES atsinaujinančiosios energijos direktyvą – RED III.

Direktyvoje nustatytas tikslas, kad iki 2030 m. atsinaujinančioji energija sudarytų ne mažiau nei 42,5 % ES bendrojo galutinio suvartojimo ir akcentuojami tokie degalai kaip mažai anglies dioksido išskiriantis vandenilis.