D. Trumpas vėl kelia abejones dėl sąjungininkų gynimo

Vašingtonas, birželio 24 d. (AFP-ELTA).

JAV prezidentas Donaldas Trumpas vykdamas į NATO viršūnių susitikimą Hagoje išreiškė abejones dėl įsipareigojimo ginti sąjungininkus Europoje.

Per dvi dienas truksiantį NATO viršūnių susitikimą bus siekiama, kad Aljanso narės didintų išlaidas gynybai. D. Trumpui antrąkart tapus JAV prezidentu kilo nuogąstavimų, kad septynis dešimtmečius gyvuojančiame Aljanse gali kilti nesutarimų, nes jis priekaištauja sąjungininkams dėl per mažų investicijų į saugumą.

Kitos NATO narės tikisi, kad D. Trumpas išliks ištikimas Aljanso tarpusavio gynybos įsipareigojimams, jeigu jos pritars jo reikalavimui skirti penkis procentus bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai.

Tačiau JAV prezidentas neatskleidžia, ar jis vykdytų NATO penktojo straipsnio įsipareigojimus ir gintų Europą, o tokia pozicija gali suerzinti Europos lyderius. 

„Priklauso nuo apibrėžimo. Egzistuoja daug penktojo straipsnio apibrėžimų. Aš įsipareigojęs būti jų draugu“, – D. Trumpas sakė žurnalistams prezidento lėktuve „Air Force One“.

Siekdamos D. Trumpo paramos, 32 NATO šalys rengia susitarimą skirti 3,5 proc. BVP pagrindinėms gynybos reikmėms ir 1,5 proc. su gynyba susijusioms išlaidoms, tokioms kaip kibernetinis saugumas ir infrastruktūra.

NATO narės pabrėžia, kad didesnis finansavimas būtinas siekiant atgrasyti Rusiją, kuri greitai atstato savo pajėgas po patirtų nuostolių kare Ukrainoje. Manoma, kad Rusija jau po penkių metų gali būti pasiruošusi pulti NATO nares.

Taip pat svarbu išlaikyti D. Trumpo dėmesį Europai, nes Vašingtonas perspėja, kad savo pajėgas JAV gali perkelti iš Europos tam, kad atsakytų į Kinijos keliamas grėsmes.

„Jie didins finansavimą iki 5 procentų. Tai gerai. Tai suteiks jiems daug daugiau galios“, – D. Trumpas pareiškė apie NATO šalių ketinimus dėl gynybos.

Be to, manoma, kad JAV prezidentas Hagoje susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, o Kyjivas tikisi, kad šį kartą bus išvengta konfrontacijos, kokia įvyko Baltuosiuose rūmuose vasario pabaigoje.

Tuo metu Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sakė Hagoje, kad istorinis NATO ketinimas didinti išlaidas demonstruoja, kad „Europos gynyba galų gale atsibudo“.

Vokietija paskelbė apie planus pasiekti 3,5 proc. gynybos išlaidų rodiklį iki 2029 m. – šešiais metais anksčiau, nei numatomas terminas.