D. Šakalienė: turime veikti pagal principą, tarsi karas būtų rytoj

Vilnius, kovo 14 d. (ELTA).

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė tikina, kad Lietuvai ruošiantis galimoms grėsmėms reikia veikti pagal principą, tarsi karas būtų rytoj. Nors, akcentuoja ji, artimiausiu metu valstybei karinė intervencija negresia – jai nutikus nebebūtų laiko kažką keisti.

„Gintis turi visa Lietuva, ne tik krašto apsaugos sistema. Kiekvienas pilietis, vienetas, struktūra, padalinys, institucija – visi turi būti pasiruošę veikti su tuo, ką turi. Atėjus krizei nebus laiko persitvarkyti, keisti procedūrų. Viską turime pakeisti dabar – turime veikti pagal principą, tarsi karas būtų rytoj“, – penktadienį kalbėjo D. Šakalienė.

„Karo rytoj tikrai nebus, bet turime būti pasiruošę veikti pagal tokį principą. Kariuomenė, valstybės ir savivaldos institucijos, nevyriausybinės organizacijos turi intensyviau bendradarbiauti ruošiantis gynybai“, – pabrėžė ji.

Pasak ministrės, krašto apsaugos sistemoje bus įkurta greitojo reagavimo grupė, kuri užtikrins, kad nebūtų perteklinių ar vertės nekuriančių reguliavimų. 

„Mes, kaip valstybė, turime pereiti į karo meto mąstymą. Tai reiškia, kad visos krašto apsaugos sistemos funkcijos ir padaliniai taip pat bus vertinami, kiek tai padeda kovoti prieš galimą agresorių. Jeigu padalinys turi aiškią gynybos funkciją – jis bus stiprinamas, jeigu šiuo metu sunkiai identifikuojamas jo gebėjimas prisidėti prie gynybos, tai tuomet atitinkamai bus relokuojama“, – dėstė D. Šakalienė. 

„Dėl šio tikslo bus įkurta grupė krašto apsaugos sistemoje. Šiuo metu mes ją tiesiog vadiname „Greitis“, nes tai esminis dalykas. Bet tikslas yra ir peržiūrėti krašto apsaugos procedūras, kurie leistų atsisakyti perteklinių ir vertės nekuriančių reguliavimų, vidinių tvarkų ir panašių procedūrų. Viskas, kas galėtų užtikrinti, kad veiksime greičiau“, – pabrėžė ji. 

Politikė akcentuoja, kad Krašto apsaugos ministerija (KAM) jau dabar plečia sąlygas, kad piliečiai rengtųsi ginti valstybę ne tik ginklu. 

„Mano tikslas – turėti ne popierinius planus, bet juos pastoviai testuoti. Tai reiškia, kad turėsime daugiau praktinių ir pratybų formatų turėsime daugiau. Mūsų gynybiniai planai taip pat bus testuojami ir treniruojami valstybės ginkluotos gynybos operacinio plano formate (...) Mano vizija yra gynybos principus pagrįsti paprastu modeliu: matau, susitelkiu ir kovoju“, – kalbėjo D. Šakalienė. 

Anot jos, bus siekiama užtikrinti moksleivių ir studentų pasirengimą ekstremalioms situacijoms.

„Turime turėti planą, kaip ugdysime vaikus: nuo patriotinio ugdymo, veiksmų ekstremaliose situacijose pasirengimą, iki išgyvenimo įgūdžių, karinio rengimo pagrindus“, – dėstė D. Šakalienė.

Stebi rusų pajėgų veiksmus: kiekvieną skrydį ir tankų pajudėjimą

Kalbėdama apie sąjungininkų palaikymą karo grėsmės Lietuvoje atveju, ministrė pabrėžė, kad NATO yra įsipareigojusi duoti atsaką priešui.

„Kartu su sąjungininkais stebime kiekvieną rusų tankų kolonų pajudėjimą, kiekvieną lėktuvo skrydį ar raketų paleidimą. Mes matome ir girdime, ką jie daro. Tai yra labai svarbu žinoti siekiant turėti ramų užtikrintumo jausmą, ne iliuzinę ramybę (...) Matome, ką jie daro ir tikrai ruošiamės viskam“, – aiškino D. Šakalienė.

„Atsiradus pavojui prie mūsų sienų, mūsų ir sąjungininkų pajėgos pagal sutartus planus telksis mūsų teritorijoje, taip siekiant atgrasyti priešą, o esant poreikiui ir duos atitinkamą atsaką. NATO vyriausiasis pajėgų Europoje vadas turi jam suteiktus įgaliojimus veikti, jeigu tokia grėsmė atsirastų. (...) Didžiausias iššūkis yra užtikrinti transatlantinę vienybę. Mažiau dramų, jokių skyrybų. Ta vienybė yra mums labai reikalinga, nepaisant jokių nesutarimų. Tam ir buvo skirta mano kelionė į JAV“, – detalizavo ji. 

Didins profesionalių karių skaičių

D. Šakalienė žada kariams gerinti socialines sąlygas, siekiant, jog prie ginkluotųjų pajėgų prisijungtų kuo daugiau žmonių. 

„Kalbuosi taip pat su savo kolegomis, ypatingai Šiaurės ir Baltijos šalyse, tai porą Šiaurės šalių turi labai geros patirties, ženkliai padidinant motyvaciją prisijungti prie ginkluotųjų pajėgų ir tikrai tas efektas buvo labai geras. Mes planuojame irgi tą panaudoti. Faktas yra tas, kad jeigu mes norime tikrai turėti motyvuotus karius, turint omenyje, ko mes iš jų reikalaujame, tai jiems sąlygos tikrai turi būti sudaromos“, - kalbėjo ministrė.

D. Šakalienė akcentavo, jog planuojama, kad iki 2028 m. profesinės tarnybos karių skaičius turi išaugti nuo 12,5 tūkst. iki 16 tūkst., o bendro personalo skaičius – nuo 22 tūkst. iki 30 tūkst.

„Tai yra ambicingi tikslai, tam tikrai turėsime labai rimtas priemones pritaikyti“, – kalbėjo ministrė. 

Ji taip pat pabrėžė, jog tikslas yra per metus paruošti bent 6 tūkst. rezerve esančių karių.

Ginkluotės įsigijimo kontraktus pasirašys iki 2027 m.

Ministrė taip pat iškėlė tikslą, kad pagrindiniai ginkluotės įsigijimo kontraktai būtų pasirašyti iki 2027-ųjų metų. 

„Absoliučią daugumą būtinų ginkluotės kontraktų mes turime, bet tikrai dar nemažai yra, kuriuos tiesiog reikia sudaryti“, – nurodė D. Šakalienė.

„Tai apima ne tik divizijos sunkinimui skirtus įsigijimus, bet ir įgalintojus – oro gynyba, karo inžinerija, žvalgyba, logistika ir kitos sistemos“, – tęsė ji.

ELTA primena, kad Rusijai pradėjus plataus masto invaziją Ukrainoje, Lietuva ėmėsi didinti išlaidas gynybai ir planuoja nuo kitų metų skirti 5–6 proc. BVP krašto apsaugai – tokį spendimą dar sausį patvirtino Valstybės gynimo taryba (VGT).