D. Pankūnė: kai kurie politikai pamiršta, kad žurnalistas nėra jų „piaro“ partneris

Vilnius, birželio 29 d. (ELTA).

Politikų bei sprendimų priėmėjų nepagarba žurnalistui ir bandymai daryti spaudimą nebėra pavieniai atvejai Lietuvos žiniasklaidoje – tai tendencinga, sako portalo „Delfi“ politikos aktualijų redaktorė, buvusi ELTA korespondentė Dainora Pankūnė. Pasak jos, į skandalus ar rezonansines istorijas įsivėlusiems politikams yra labai paranku išvengti nepatogių klausimų, nukreipiant dėmesį nuo savęs ir kvestionuojant žurnalistų objektyvumą.

Taip projekto „Žiniasklaidos kartų liudijimai su seniausiu žiniasklaidos kanalu ELTA“ laidoje D. Pankūnė kalbėjo aptariant viešojoje erdvėje dėmesio sulaukusią istoriją, kai Seimo narys, „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis grasino nebeduoti interviu LRT žurnalistui Žygintui Abromaičiui, jeigu laidoje „Panorama“ nebus parodyta konservatorių lyderio Lauryno Kasčiūno replika.

„Aš sutikčiau su mintimi, kad tai nėra pavienis atvejis, tai darosi gana tendencinga“, – pokalbio metu sakė „Delfi“ politikos aktualijų redaktorė.

„Trūksta profesionalaus požiūrio į žurnalistą. Aš labai pritariu minčiai (...), kad atrodo, kad vyksta lenktynės, kas labiau sumenkins žurnalistą. Kai tu nenori atsakinėti į nepatogius klausimus, tau yra labai paranku kažkaip nukreipti dėmesį, suabejoti žurnalisto objektyvumu ir panašiai. Taip, aš matau tokias tendencijas, kad, deja, kai kurie politikai pamiršta, kad žurnalistas nėra jų piaro partneris“, – pažymėjo ji.

D. Pankūnė pastebėjo, jog ne tik R. Žemaitaitis – ir kiti politikai dažnai su žurnalistais bendrauja net itin familiariai, todėl dera priminti, kad spauda nėra nei jų draugai, nei politinės arenos dalyviai.

„Čia ir santykio tarp žiniasklaidos ir politikų klausimas, kuris gali būti labai gilus, toks šiek tiek netgi filosofinis, tiesą sakant – kur yra ta riba? Mes nesame draugai. Kartais reikia nepamiršti, kad mes, kaip žurnalistai, esame stebėtojai, o ne žaidėjai, ne dalyviai. Tai kartais tą politikai pamiršta ir iš tiesų būtų neprošal jiems tą priminti“, – kalbėjo pašnekovė.

Todėl, tęsė ji, bet koks bet kurio politiko ar tarnautojo nurodinėjimas, ką žurnalistas turėtų ar neturėtų daryti – negali būti toleruotinas.

„Bet, vėlgi, kai jau atsistoja politikas ir nurodinėja, ką tau įdėti ir ko neįdėti, tai nėra toleruotina ir tai neturėtų būti toleruotina, nes ką įtraukti į reportažo turinį, yra žurnalisto ir redakcijos kompetencija“, – teigė D. Pankūnė.

Trūksta vieningo žurnalistų atsako į bandymus daryti spaudimą, žeminti reputaciją

Kaip skelbta, dėl R. Žemaitaičio elgesio su LRT žurnalistu į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją kreipėsi ne tik opozicijoje dirbantys konservatoriai, bet ir pusantro šimto visuomeninio transliuotojo darbuotojų – etikos sargai šią savaitę pradėjo tyrimą dėl „aušriečio“ elgesio.

Vis dėlto, tokių istorijų ir atvejų yra ne vienas, todėl D. Pankūnė pasigenda aiškesnės ir garsesnės žurnalistų bendruomenės reakcijos į mėginimus daryti spaudimą žurnalistams.

„Aš labai pritarčiau, kad trūksta (žurnalistų bendruomenės reakcijos – ELTA). Atrodo, kad žurnalistai yra maža bendruomenė, tačiau tuo pačiu labai dažnai jie yra tokie vieniši vilkai. Ir tokie atvejai, kada patiriamas spaudimas arba bandoma juos diskredituoti, tampa toks, na, individualus išgyvenimas“, – kalbėjo buvusi ELTA politikos žurnalistė.

Anot jos, bendra žurnalistų bendruomenės pozicija būtų svarbi ir siekiant didinti visuomenės pasitikėjimą žiniasklaida.

„Tačiau to vieningo atsako iš tiesų labai trūksta, jo reikėtų dar ir tam, kad bendrai šiek tiek pakeltų pasitikėjimą pačia žiniasklaida, nes labai populiaru pasakyti žurnalistui „tu nupirktas, kas čia tave užsakė ir panašiai“, nes žinai, kad tu sudirginsi dalies visuomenės nervą. (...) Bet jeigu tada visur matysi užsakymus, kuo tada pasitikėti?“ – dėstė D. Pankūnė.

Tiesa, redaktorės teigimu, šioje situacijoje kiekvienas žurnalistas turėtų pažvelgti ir į save – ar priklauso kokiai nors žurnalistus vienijančiai ir jų interesus atstovaujančiai organizacijai.

„Jeigu būtų daugiau žmonių, gal tuomet mes galėtume būti aktyvesni ir stipresni? Galbūt tada tas pasiguodimas ar paburbėjimas kažkur užkulisiuose taptų realiu pareiškimu? Žinoma, ir be sąjungos, ir be asociacijų būtų smagu, kad būtų vieningesnis balsas, kuris galėtų išstoti ir pasakyti, kaip yra“, – svarstė buvusi ELTA korespondentė.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Laidos nuoroda „YouTube“: https://www.youtube.com/watch?v=ZKmBHxFxUlY