link
Nuoroda pasidalinimui:
https://jega.lt/naujiena/d-matulionis-apie-pazeista-lenkijos-oro-erdve-geras-zenklas-kad-nato-emesi-veiksmu-4401419  content_copy email

D. Matulionis apie pažeistą Lenkijos oro erdvę: geras ženklas, kad NATO ėmėsi veiksmų

Vilnius, rugsėjo 10 d. (ELTA).

Matulionis Prezidentūra Lenkija NATO Oro Gynyba Dronai Tai, jog Lenkija su Nyderlandų pagalba numušė jos oro erdvę pažeidusius Rusijos dronus, yra geras ženklas iš NATO, teigia prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis. Anot jo, Aljanso narės ateityje taip pat kategoriškai turėtų į pavojus reaguoti ir ateityje.

„Geras ženklas, kad NATO ėmėsi veiksmų. Dažnai buvo kalbama apie tai, kad taikos metu yra labai sudėtinga numušinėti (oro objektus – ELTA), nes yra tam tikra rizika. Lėktuvai šįkart ėmėsi veiksmų, čia dalyvavo Lenkijos F-16 ir Nyderlandų F-35 naikintuvai”, – LRT televizijoje kalbėjo D. Matulionis.

„Tai yra tikrai svarbus dalykas ir manau, kad NATO ateityje į panašius incidentus turėtų reaguoti taip pat. Pačios šalys taip pat atitinkamai turi reaguoti – imtis neutralizavimo priemonių, jeigu mato, kad kyla grėsmė gyventojams“, – teigė Gitano Nausėdos patarėjas krašto apsaugos klausimais.

Anot D. Matulionio, NATO narėms reikia daugiau priemonių, kurios leistų pigiai neutralizuoti bepiločius orlaivius.

„Iš tiesų trūksta pigių priemonių, kaip neutralizuoti šias (dronų – ELTA) atakas. Todėl ir kalbu, kad visos NATO valstybė, ypač rytinio flango, turi skirti dėmesio Ukrainos patirčiai. Tai nereiškia, kad turime kaip karo sąlygomis mobilizuoti visas pajėgas pasienyje. Tiesa, akustinės atpažinimo priemonės, mobilios komandos, kurios atitinkamai imasi veiksmų neutralizuojant dronus, Ukrainoje yra veiksmingos“, – teigė valstybės vadovo patarėjas.

„NATO turi į tai atsižvelgti, (...) teikti tam tikrus reikalavimus, kad valstybės įgyvendintų savo antidroninę gynybą taip, kaip tą daro ukrainiečiai. Mes tą jau darome – tai bus svarbiausias klausimas artėjančiame Valstybės gynybos tarybos (VGT) posėdyje, kuriam skirsime daugiausiai dėmesio“, – tikino D. Matulionis.

Jo teigimu, kol kas negalima pasakyti, kad šis Rusijos įsiveržimas į Lenkijos oro erdvę priartina NATO prie tiesioginio konflikto su šalimi agresore. Anot patarėjo, pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar tai buvo tyčinis ar atsitiktinis atvejis. Tiesa, jei provokacija tyčinė – situacija yra itin rimta, teigia prezidento komandos narys.

„Sunku šiandien apie tai kalbėti, nes mes visų detalių nežinome. Nežinome, ar tai buvo sąmoningas veiksmas, ar efektyvios Ukrainos antidroninės gynybos rezultatas. Tyrimas yra prasidėjęs ir nei NATO generalinis sekretorius nei kiti politikai nekalba, kad tai buvo sąmoningą provokacija. Truputį palaukime, tada galėsime daryti vertinimą“, – sako D. Matulionis.

„Jei tai iš tiesų buvo sąmoninga provokacija – ši situacija yra labai rimta. Turime imtis visų priemonių – toliau gerinti savo atgrasymo ir gynybos pajėgumus, skirti daugiau pinigų antidroninėms priemonėms kaip radarams. (...) Faktas yra faktas – anksčiau ar vėliau tas turėjo įvykti. Anksčiau buvo vienetinis atvejis, dabar tai daugybinis atvejis. Turime visi dėl to susirūpinti“, – apibendrino patarėjas.

ELTA primena, kad trečiadienio rytą Lenkijos ginkluotosios pajėgos numušė dronus virš savo teritorijos po pakartotinių oro erdvės pažeidimų vykstant Rusijos atakai prieš Ukrainą.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas patvirtino, kad dronai rusiški, pažymėdamas, jog tai pirmas kartas, kai virš NATO teritorijos numušami Rusijos bepiločiai orlaiviai. Pranešimų apie sužeistus žmones negauta, tačiau buvo apgadintas turtas.

Pasirodžius pirmiesiems pranešimams apie objektus, Lenkija uždarė keturis oro uostus, įskaitant pagrindinį Varšuvos Šopeno oro uostą. Šalis oficialiai konsultavosi dėl NATO ketvirtojo straipsnio aktyvavimo.

Kiek vėliau, cituodama Lenkijos vidaus reikalų ministerijos paskelbta informaciją, „Sky News“ pranešė, kad šalyje buvo rasta ir nukritusių raketos dalių.

person Vygantas Tuzas (ELTA)