link
Nuoroda pasidalinimui:
https://jega.lt/naujiena/cmilyte-nielsen-ragina-skubiai-perziureti-susitarima-del-gynybos-tai-galetu-inicijuoti-prezidentas-4685397  content_copy email

Čmilytė-Nielsen ragina skubiai peržiūrėti susitarimą dėl gynybos: tai galėtų inicijuoti prezidentas

Politika Gynyba Nacionalinis saugumas Gynybos technologijos Seimas

Vilnius, rugpjūčio 9 d. (ELTA).

Susitarimai Gynyba Demografija Nielsen Prezidentas Nausėda Besikeičiant saugumo situacijai, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ragina skubiai inicijuoti nacionalinio susitarimo dėl gynybos peržiūrėjimą. Pasak jos, jeigu valdantieji šiuo klausimu nesiims lyderystės, tai padaryti galėtų prezidentas Gitanas Nausėda.

„2022 metų susitarime nėra kalbos apie dronus, nes tai tiesiog nebuvo realybė ir mes matome, kaip greitai viskas keičiasi. Vien tas faktorius, kiek pasikeitė grėsmių fizinė išraiška, kiek robotizacijos dabar yra karo lauke, kaip viskas sparčiai keičiasi, reikalauja mums vėlgi peržiūrėti, mano galva, tiesiog papildyti gynybos susitarimą. Pildyti ne 15 puslapių kažkokiu sudėtingu dokumentu, o iš esmės A4 formato lape surašytais 5–10 esminių principų“, – laidoje „ELTA savaitė“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Bet mes labai daug skiriame kalboms apie tai. Prezidentas yra unikalioje pozicijoje, kad inicijuotų, jeigu neinicijuoja ministras pirmininkas ar Seimo pirmininkas. Yra 3 iš esmės žmonės, mano vertinimu, kurie galėtų tai padaryti, ir aš ir tikėčiausi iš jų tokios iniciatyvos“, – akcentavo ji.

Politikė neslepia matanti prasmę inicijuoti ir susitarimo dėl demografinės situacijos gerinimo rengimą. Vis tik, pasak jos, visa tai turi būti padaryta per Seimo rudens sesiją.

„Laikas tirpsta susitarimams. Mes negalime be galo diskutuoti apie tai, ar apskritai verta susitarti, nes tuoj prasidės rinkimų maratonas ir tai nebebus rezultatyvu“, – sakė liberalų lyderė.

„Aš manau, kad iki rudens sesijos pabaigos yra paskutinis iš esmės galimybių langas, kurį aš realiai vertinčiau kaip galimybę. Ar ši nauja Vyriausybė sugebės rasti energijos dėliodama sudėtingą biudžetą dar ir imtis tokios iniciatyvos – nežinau“, – sakė ji.

ELTA primena, kad parlamentinės partijos susitarimą dėl gynybos pasirašė 2022 metų liepą. Dokumente numatytos trys esminės veiklos kryptys: Lietuvos kariuomenės bei tarptautinių saugumo ir gynybos garantijų stiprinimas, valstybės pasirengimas ginkluotai gynybai ir atsakas į hibridines atakas. Numatoma, kad susitarimas turėtų galioti iki 2030 m.

Prezidentas jau ėmėsi inicijuoti diskusiją dėl ilgalaikio partijų susitarimo dėl gynybos finansavimo po 2030 metų, o valstybės kontrolierei Irenai Segalovičienei siūlant įtvirtinti, kad tam ir toliau būtų skiriama daugiau kaip 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), šalies politikai iš esmės palaiko poreikį tartis. Vis dėlto politikų pozicijos skiriasi – vieni ragina susitarti ne tik dėl finansavimo dydžio, bet ir dėl būsimų gynybos pajėgumų, kiti abejoja tokio dokumento praktine nauda.

Taip pat pastaruoju metu diskutuojama apie poreikį pasirašyti susitarimą dėl demografijos.  

Lietuvoje sparčiai mažėjant gimstamumui, LSDP pirmininkas M. Sinkevičius gegužę pranešė, kad šiemet inicijuos nacionalinį partijų ir valstybės institucijų susitarimą dėl demografijos krizės. Savo ruožtu Seimo pirmininkas Juozas Olekas interviu Eltai teigė, kad toks susitarimas galėtų būti pasirašytas šią parlamento kadenciją.

Savo ruožtu liepos pabaigoje Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija parengė nacionalinio partijų susitarimo dėl demografijos 2026–2040 metams projektą, kurį teikia svarstyti parlamentinėms partijoms.

person Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)