Čmilytė-Nielsen: prezidento raginimai persvarstyti koalicijos sudėtį yra tragiškai pavėluoti
Politika Politinės partijos Gitanas Nausėda Socialdemokratai Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“
Vilnius, balandžio 12 d. (ELTA).
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad pastaruoju metu pasigirdę prezidento Gitano Nausėdos raginimai socialdemokratams persvarstyti koaliciją su „Nemuno aušra“ atrodo silpnai ir yra tragiškai pavėluoti. Anot jos, šalies vadovas savo pastabas jau išsako ne iš galios pozicijos, nes daugiausia mandatų parlamente turinti politinė jėga nebėra linkusi į jas atsižvelgti taip, kaip kadencijos pradžioje.
„Aš nežinau, kokia, prezidento nuomone, tokios koalicijos su „Nemuno aušra“ prasmė ir esmė buvo nuo pat pradžių, kokia buvo ta vienijanti idėja. Ir taip pat manau, kad prezidentas labai smarkiai, tragiškai, iš tikrųjų, vėluoja“, – laidoje „ELTA savaitė“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Nes praėjusią vasarą buvo labai retas dalykas – suteiktas antras šansas, šansas ištaisyti pirminę klaidą, pakoreguoti koalicijos sudėtį, bet tuo metu tuo šansu nebuvo pasinaudota, nors prezidentas tikrai įrankių ir ne tik išsakyti savo nuomonę, bet ir paspausti koaliciją, turėjo“, – pridūrė ji.
Liberalų sąjūdžio lyderė atkreipė dėmesį, kad šiame etape socialdemokratams jau nelabai rūpi šalies vadovo paraginimai.
„Dabar tie pakalbėjimai atrodo labai pavėlavę ir jie atrodo silpnai, nes ne iš jėgos pozicijos jie yra išsakomi. Ir išsakomi tokiu metu, kai socialdemokratai labai aiškiai nelabai jau ir paiso prezidento žodžio. Tiesiog rinkimų kampanijos laikotarpiu prezidento palaikymas, tokia simpatija buvo labai svarbi, iškart po rinkimų taip pat buvo reikšminga, o dabar jie, nepaisant visų savo problemų, jaučiasi turintys tiek mandatų, kad ne visada ir atsižvelgia į prezidento žodžius“, – akcentavo politikė.
Pokalbiais su demokratais greičiausiai vyksta, jais LSDP bando paspausti R. Žemaitaitį
V. Čmilytė-Nielsen taip pat svarsto, kad socialdemokratai greičiausiai kažkokia forma jau veda pokalbius su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ dėl galimo prisijungimo prie koalicijos vietoje „Nemuno aušros“. Vis tik, pasak jos, tai kol kas galbūt labiau tėra priemonė paspausti „Nemuno aušros“ pirmininką Remigijų Žemaitaitį.
„Spėčiau, kad kažkokios derybos ar galbūt kažkokie pokalbiai vyksta, bent jau kaip galimybė paspausti R. Žemaitaitį, laikyti jį įtampoje, kad jis visai jau neišsprūstų iš bet kokios kontrolės“, – sakė parlamentarė.
Visgi Liberalų sąjūdžio pirmininkė taip pat pažymėjo, kad socialdemokratai turėtų visas galimybes tęsti darbus ir mažumos Vyriausybės sąlygomis. Tačiau, anot jos, šis kelias LSDP nėra labai patrauklus, nes tai verstų daugiau laiko skirti pokalbiams su opozicija, ieškant paramos svarbiausiais klausimais.
„Bet, be jokios abejonės, jeigu socialdemokratai norėtų, jie galėtų turėti ir nedidelę daugumą be vienų labiausiai toksiškų koalicijos partnerių ir galėtų mažumos Vyriausybės sąlygomis spręsti visus esminius klausimus – ir biudžetą priiminėti, ir dėl gynybos sutarti. Bet tai būtų mažiau patogu, reikėtų daugiau laiko derinimui, daugiau laiko išklausymui opozicijos nuomonių ir paprasčiau, patogiau yra to nedaryti“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Bet tai visgi kainuoja mūsų šalies reputaciją, nes kuo ilgiau koalicijoje yra tokie veikėjai, kokie yra dabar, tuo prasčiau atrodo Lietuva tarptautinėje erdvėje, nes jau nelabai aišku, koks mūsų požiūris yra į esminius klausimus, į užsienio politikos linijos tęstinumą, ir, galų gale, į gynybą, saugumą, paramą Ukrainai. Nes kai koalicijos partneriai laikas nuo laiko leidžia sau taip pasisakyti, tai belieka tik gūžtelėti pečiais“, – akcentavo ji.
Šiuo metu valdančiąją koaliciją sudaro socialdemokratai, „Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime, koalicija turi 80 mandatų.
Jei koalicijoje neliktų „aušriečių“, valdantieji Seime prarastų aiškią daugumą – be šios partijos jie turėtų 62 mandatus. Todėl viešojoje erdvėje ir politiniuose kuluaruose pasigirsta svarstymų, jog „Nemuno aušros“ vietą galėtų užimti demokratai „Vardan Lietuvos“. Taip pat svarstoma, ar Mišrioje Seimo narių grupėje esančius keturis parlamentarus pavyktų įkalbėti prisijungti prie valdančiųjų frakcijų. Tokiu atveju koalicija turėtų 82 mandatus parlamente.
ELTA primena, kad generalinė prokurorė Nida Grunskienė ketvirtadienį pasirašė ir išsiuntė kreipimąsi į Seimą dėl parlamentaro S. Skvernelio teisinės neliečiamybės panaikinimo. Generalinės prokurorės prašymas Seimui gali reikšti, kad žinomam politikui ketinama pareikšti įtarimus, jį apklausti pagal pareikštus įtarimus ir galbūt skirti kardomąją priemonę.
Kreipimesi į Seimą nurodyta, kad S. Skvernelis per savo buvusią patarėją Agnę Silickienę priėmė didelės sumos – 51 tūkst. eurų – kyšį, taip esą siekiant užtikrinti jo politinį palankumą. Taip pat teigiama, kad S. Skverneliui buvo priskirtas slapyvardis „Krabas“.
person Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
Sekmadienį Vengrijoje įvyko parlamento rinkimai, kurie iškėlė iššūkį ilgametės valdžios atstovui, nacionalistinėms pažiūroms turinčiam premjerui Viktorui Orbanui. Pagrindinis varžovas - centro dešiniųjų atstovas Peteris Magyaras, kuris žadėjo rinkėjams sisteminius pokyčius. Rinkimų apylinkėse lankėsi net JAV viceprezidentas, o rinkėjų aktyvumas siekė rekordinius 77,8 procentus.arrow_forward
Vengrijos parlamento rinkimuose balsavimo apylinkės uždarytos, tačiau dar galėjo balsuoti eilėse laukiantys rinkėjai. Viktoro Orbano varžovas Peteris Magyaras iš „Tisza“ partijos laikomas aiškiu favoritu, pagal „21 Research Centre“ apklausą partija turi 55% palaikymą. Rinkimai laikomi svarbiausiais nuo Vengrijos demokratinės transformacijos, su rekordiniu rinkėjų aktyvumu - balsavo 77,8% rinkėjų.arrow_forward