„Čekiukų“ byloje išteisintas Isoda: dalis čekių galėjo pasiklysti
Vilnius, balandžio 9 d. (ELTA).
Apeliaciniame teisme ketvirtadienį parodymus davęs „čekiukų“ byloje išteisintas Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda pakartojo anksčiau išdėstytą savo poziciją – politikas nurodė, jog savivaldybei teikdamas dokumentus dėl savo išlaidų galėjo padaryti klaidų, paimti ne savo čekį.
Apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą, pakartotinės P. Isodos apklausos prašė valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Darius Valkavičius.
Marijampolės meras, prokuroro paklaustas, kodėl buvo padaryta klaidų, teikiant savivaldybei čekius dėl patirtų išlaidų, tvirtino, kad esą galėjo nutikti taip, jog jis paėmė kito asmens čekį.
P. Isoda pasakojo, kad Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) būstinėje (politikas anksčiau buvo LSDP narys, dabar narystę yra sustabdęs) būdavo sudėti kitų kolegų čekiai. Meras tvirtino, jog teikdamas čekius apie savo patirtas išlaidas, vykdant tarybos nario veiklą, galėjo iš partijos būstinės kito kolegos čekį ar čekius.
„Dalis tų čekių, tikėtina, toje vietoje pasiklydo, galėjo pasiklysti, ne tuos paėmė (kolegos – ELTA), paėmė vieni kitų čekius. (...) Ar ten tas čekis buvo mano, ar ne mano? Niekas nežiūrėjo“, – dėstė P. Isoda.
Jis teigė, kad čekiuose nebuvo nurodyta, kieno jis yra.
„Kadangi čekiuose nereikėjo rašyti pavardžių, tai juose nebuvo identifikavimo duomenų“, – tvirtino politikas.
Teisme ketvirtadienį liudijęs buvęs Marijampolės savivaldybės kontrolierius Juozas Vaičiulis teigė, kad vertinant savivaldybės tarybos narių teikiamus dokumentus dėl patirtų išlaidų kompensavimo, nebuvo galimybių patikrinti, kokiomis konkrečiai mokėjimo kortelėmis buvo atsiskaityta už prekes ir paslaugas.
„Mes negalėdavome matyti, kas yra tikrasis kortelių savininkas“, – aiškino J. Vaičiulis.
Jis pažymėjo, kad vertinant tarybos narių teikiamus dokumentus, iš esmės buvo pasitikima jų tikrumu. Pasak J. Vaičiulio, kilus abejonėms, buvo pateikiami klausimai tarybos nariams.
„Tik pokalbių metu galėjai paklausti, išgirsti liudijimą dėl pateiktų dokumentų tikrumo. (...) Bet buvo pasitikima šiuo atveju mero pateiktais dokumentais“, – dėstė buvęs savivaldybės kontrolierius.
Baigus apklausas teisme, kitame posėdyje planuojama klausytis baigiamųjų kalbų byloje.
Prokuratūra siekia mero nuteisimo
Praėjusių metų rugpjūtį Kauno apygardos teismui išteisinus P. Isodą šioje baudžiamojoje byloje, apeliacinį skundą joje pateikė prokuratūra. Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras D. Valkavičius prašo teismo politiką pripažinti kaltu dėl visų trijų kaltinimų – piktnaudžiavimo, sukčiavimo, dokumentų klastojimo.
Prokuroras apeliaciniu skundu taip pat siekia, kad P. Isodai būtų skirta 15 tūkst. eurų bauda, 4 metams atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje.
Kauno apygardos teismas pernai, rugpjūčio 21 d., nutarė išteisinti P. Isodą „čekiukų“ byloje. Jis išteisintas kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Prokuratūra buvo nurodžiusi, kad politikas, Marijampolės savivaldybės buhalterijai pateikdamas, įtariama, suklastotus dokumentus – 26 vienetus tarybos nario išlaidų suvestinių ir 11 vienetų tarybos nario išlaidų ataskaitų – apgaule įgijo 2 479 eurus savivaldybės administracijai priklausiusių lėšų.
Kaip skelbė teisėsauga, tyrimo duomenimis, P. Isoda į išlaidų ataskaitas įtraukė tikrovės neatitinkančius duomenis apie nepatirtas telefono ryšio, interneto ryšio, transporto išlaidas, kaip susijusias su tarybos nario veikla.
Prokuroras D. Valkavičius sakė, kad P. Isoda naudojo kitų asmenų mokėjimo instrumentus, tai yra mokėjimo korteles, atsiskaitydamas už kurą – buvo atvejų, kai kuras mažiausiai 15 kartų buvo pilamas tą pačią dieną, tą pačią minutę. Be to, anot prokuroro, kuras buvo pilamas tris kartus per dieną su labai mažu laiko intervalu.
Kauno apygardos teismas paskelbė, jog liko nepaneigta mero versija, kad kitų asmenų kuro kvitai jo ataskaitose atsidūrė per neatidumą ar aplaidumą, o esą giminaičių kortelėmis apmokėtas kuras galėjo būti panaudotas tarybos nario veiklai. Teismo teigimu, P. Isodos elgesys tiesiog buvo neatsargus, nėra duomenų, kad politiko elgesys buvo tyčinis.
ELTA primena, kad visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių.
person Gytis Pankūnas (ELTA)
Vilniaus policija pradėjo administracinę teiseną dėl žurnalistės Ritos Miliūtės per mitingą dėl LRT pataisų pademonstruoto vidurinio piršto. Gauti skundai tvirtina, kad Miliūtė pažeidė viešąją tvarką ir turi už tai atsakyti administracine tvarka. Administracinis nusižengimas, kaip nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas, gali užtraukti baudą nuo 30 iki 140 eurų, o už tokius nusižengimus, padarytus viešojoje vietoje vykstančiame renginyje, gali būti skiriamas draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose nuo šešių mėnesių iki dvejų metų.arrow_forward