Buvusi Taivano prezidentė ragina duoti dar šiek tiek laiko ieškant naudos dvišaliuose santykiuose

Vilnius, gegužės 12 d. (ELTA).

Premjerui ir Seimui pirmininkui teigiant, jog Lietuvos santykių su Taivanu lūkesčiai liko neišpildyti, buvusi Taivano prezidentė Tsai Ing-wen ragina šiam klausimui duoti dar šiek tiek laiko.

„Manau, vis dar esame procese, kai vertiname visas galimybes. Kartais užtrunka šiek tiek laiko, kad būtų parengtas geras planas ar suorganizuotos investicijos. Taigi, duokime tam dar šiek tiek laiko. Esu tikra, kad galėsime sugalvoti kažką naudingo abiem pusėms“, – pirmadienį žurnalistams sakė šalyje viešinti Tsai Ing-wen.

ELTA primena, kad premjeras Gintautas Paluckas interviu „Delfi“ yra teigęs, jog Lietuvos ir Taivano santykiai yra „įšalę“, o dvišalis bendradarbiavimas – nors ir viešai kalbėta kitaip – praktikoje nepasiteisino.

Jam antrino ir Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, pažymėdamas, jog buvusi konservatorių dominuojama Vyriausybė gerokai optimistiškiau žvelgė į perspektyvas bendradarbiauti ir plėtoti ryšius su Taipėjumi, tačiau Vilniaus lūkesčiai taip ir liko neišpildyti.

2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.

Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.

Kaip skelbta, po socialdemokratams sėkmingų Seimo rinkimų Vyriausybės buvo užsiminęs apie galimybes gerinti dvišalį kontaktą su Pekinu ir grąžinti į Kiniją Lietuvos ambasadorių.

Tiesa, netrukus premjero pozicija švelnėjo. Apie santykių gerinimą neužsimenama ir Vyriausybės programoje. Priešingai – dokumente Kinija įvardijama kaip didelis iššūkis Lietuvos užsienio ir saugumo politikai. Ministras pirmininkas taip pat yra teigęs, kad atkuriant diplomatinius santykius su Pekinu, Taivaniečių atstovybės pavadinimas nebūtų keičiamas.

Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys yra teigęs, jog Vilnius nori normalizuoti santykius su Pekinu. Anot politiko, Lietuva siekia, kad Kinija grąžintų diplomatinį atstovavimą į aukštesnį lygį ir turėtų Vilniuje savo ambasadorių.

Į šiuos pareiškimus sureagavo ir Pekinas. Kaip anksčiau teigė Kinijos misijos Europos Sąjungoje (ES) patarėja Fang Mei, Pekinas tikisi, kad dvišaliai santykiai „sugrįš į įprastas vėžes“. Tačiau pažymima, jog bendravimas ir mainai gali būti stiprinami tik gerbiant „vienos Kinijos“ politiką.