Buvęs VSD vadovas apie „Ikea“ padegimo bylą: jeigu tai daroma priešiškos valstybės vardu, tai yra karas

Vilnius, kovo 17 d. (ELTA).

Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Gediminas Grina svarsto, kad parduotuvės „Ikea“ sostinėje padegimu galėjo būti siekiama sukelti chaosą visuomenėje. Tiesa, buvęs žvalgybos vadovas mano, jog, jei tai buvo Rusijos organizuotas išpuolis, jį vadinti terorizmu negalima, tai greičiau vykdomo karo dalis.

„Terorizmas yra tada, kai kažkoks žmogus imasi tam tikrų veiksmų dėl savo įsitikinimų. Jeigu tai daroma valstybės vardu, tai nėra terorizmas, tai yra arba diversinė veikla, arba sabotažas.

Reikia žiūrėti į kontekstą – vyksta karas ir iš principo tai gali būti priešiškos valstybės organizuota veikla. Jeigu tai padegimas, tai reikia žiūrėti, kokios pasekmės juo yra sukeltos – greičiausiai tai yra sabotažas. 

Kitas dalykas yra psichologinis – galbūt norėta visuomenėje sukelti chaosą. Viskas priklauso nuo tų veiksmų tikslų. Bet, vėlgi, tai vadinti terorizmu man nepavyksta“, – Eltai sakė G. Grina.

Buvęs VSD vadovas pabrėžia, kad priešiškai nusiteikusios valstybės veikimas, šiuo atveju – galimai Rusijos, yra ne teroristinis aktas, o jos vykdomo karo dalis.

„Tai, ką daro priešiška valstybė, nėra kriminalas, tai yra karas“, – komentavo G. Grina.

Buvęs žvalgybos vadovas, skirtingai nei prokuratūra, sakė, kad išpuolis prieš „Ikea“ nebūtinai turėtų būti siejamas su Rusijos karu prieš Ukrainą. Pasak G. Grinos, Rusijos galimai organizuoti išpuoliai gali būti įvykdyti bet kada. Jo teigimu, viskas priklauso nuo priešiškai nusiteikusios valstybės tikslų.

„Jeigu priešiška valstybė mato, kad yra reikalas, tai imasi veiksmų dabar. Jei matys, kad bus reikalas po trejų metų, tai imsis veiksmų po trejų metų. Klausimas tik, ar turi resursų ir galimybių. Viskas priklauso nuo priešiškos valstybės tikslų – jie tai gali daryti antradienį, o gali daryti ir penktadienį“, – svarstė pašnekovas. 

Anot G. Grinos, šiuo metu nevertėtų svarstyti, kiek žmonių Rusija gali būti užverbavusi veikti Lietuvoje, mat, jo įsitikinimu, „niekas niekada nežino žvalgybos veikimo gylio“. 

„Niekada niekas nežinos, koks yra žvalgybos veikimo gylis. Kažkas klausia, kiek yra šnipų Lietuvoje? Pats klausimas yra kvailas, nes niekas to negali pasakyti, išskyrus tą, kas tuos šnipus organizuoja. Skaičius, kiek kontržvalgyba tų šnipų pagauna, yra tik skaičius. Tai, kiek žmonių už šnipinėjimą yra nuteisiami, irgi nieko nereiškia“, – aiškino buvęs VSD vadovas.

Kitas buvęs VSD vadovas, Nepriklausomybės Akto signataras Mečys Laurinkus taip pat kėlė klausimą, ar išpuolis prieš parduotuvę „Ikea“, sukeliant gaisrą joje, galėtų būti traktuojamas kaip teroristinis aktas. 

„Kai teroristai kažką daro, jie dažniausiai palieka raštelį arba vėliau pasako, kad jie tai padarė. Dabar Vakaruose į žmonių minią automobiliai įvažiuoja ir iš pradžių niekas neprisiima atsakomybės, vėliau paskelbiama, kai padaro beprotis. Paliekama tarsi tam tikra užsklanda, kad gali būti (su terorizmu susijęs aktas – ELTA)“, – Eltai komentavo M. Laurinkus.

Jis, kalbėdamas apie galimai Rusijos organizuotą išpuolį, sukeliant gaisrą „Ikea“, pabrėžė, kad paprastai minėta valstybė imasi kitokio pobūdžio veiksmų, tai yra dažniausiai sieka sužinoti su karine infrastruktūra susijusią informaciją. 

„Koks yra interesas Rusijos žvalgybos yra čia, Lietuvoje? Konkretus, čia yra vieša paslaptis – jiems svarbu, kas čia vyksta karinėje srityje – kas, kur, ką organizuoja, kokia ginkluotė gaminama, gabenama, kur siunčiama“, – dėstė buvęs žvalgybos vadovas.

Pasak M. Laurinkus, kad ir kaip būtų traktuojamas ir įvertintas išpuolis dėl „Ikea“ sukelto gaisro, jokia valstybė nėra pajėgi visiškai apsisaugoti nuo tokių atvejų.

„Nepajėgūs (apsisaugoti nuo išpuolių – ELTA), niekada nepajėgsi nuo tokių veiksmų apsisaugoti, nes gali būti visko, pavydžiui, gali mašina įvažiuoti į žmonių minią. Tai nejaugi dabar visas aikštes, pakrantes ar kitas vietas, kur vyksta žmonių eitynės, aptversi? Nejaugi ten kokią spygliuotą vielą ištiesi? Nepavyks apverti to, kas jau įėjo. Taigi, niekaip čia neapsisaugosi. Kartais pasitaiko, kad pagauna žmogų, dar nepadarius veiksmo, bet didžiąja dalimi apsisaugoti nepavyks“, – dėstė M. Laurinkus.  

Įtaria teroristinės grupės veikimą, išpuolis galimai užsakytas Rusijos tarnybų

Prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje vienam nepilnamečiam asmeniui, Ukrainos piliečiui, veikusiam Rusijos tikslais, pareikšti kaltinimai dėl pernai, gegužės 9 dieną, Vilniuje prekybos centre „Ikea“ sukelto gaisro. Bylos duomenimis, 2024 metų, gegužės 8 dieną, parduotuvėje buvo padėtas sprogmuo su laikmačiu, jis sukėlė sprogimą ir gaisrą.

Teisėsauga šį įvykį vadina teroristiniu išpuoliu.

Anot prokuratūros, nusikalstamas veikas vykdė teroristinė grupė, išpuolį galimai organizavo ir užsakė asmenys, susiję su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Su „Ikea“ padegimu siejami du Ukrainos piliečiai, kurių vienas sulaikytas Lietuvoje, o kitas – Lenkijoje.  

Teisėsaugos duomenimis, jaunuoliams buvo pažadėta apie 10 tūkst. eurų, o už „Ikea“ padegimą – ir BMW automobilis. 

Manoma, kad „Ikea“, kaip taikinys, buvo pasirinkta neatsitiktinai – Rusijai užpuolus Ukrainą, Rusijoje buvo uždaryta 17 šio tinklo parduotuvių, 3-4 gamybos vietos, tai padarė neigiamą įtaką apie 15 tūkst. dirbančiųjų Rusijoje. Be to, „Ikea“ grupė ženkliai prisidėjo prie paramos Ukrainai.

Kaip skelbė prokuratūra, įtariama, kad „Ikea“ padegimu kaltinamas asmuo vyko į Lenkiją, kur slapto susitikimo metu įsipareigojo padegti bei susprogdinti prekybos centrus, esančius Lietuvoje bei Latvijoje. 

Teisėsaugos duomenimis, jaunuolis, rengdamasis įgyvendinti teroristinius aktus, rinko bei šifruoto ryšio kanalais perdavinėjo kitiems teroristinė grupės nariams informaciją, svarbią planuojant teroro aktus, atsiskaitydavo už atliktas užduotis, analizavo ir būdamas vietoje ne kartą tikrino teroristinio akto įgyvendinimo galimybes bei atsitraukimo kelius. Anot prokuratūros, vyras praėjusių metų gegužės 13 d., vykdydamas bendrininkų nurodymus, autobusu išvyko į Rygą, tačiau policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aro“ pareigūnų buvo sulaikytas prie Panevėžio. Sulaikymo metu buvo rastos ir Rygoje planuotam teroro aktui surengti skirtos priemonės.

Byloje jaunuoliui pareikšti kaltinimai dėl teroro akto įvykdymo, mokymasis teroristiniais tikslais, veikimo teroristiniais tikslais ir neteisėto disponavimas sprogmenimis.