Buvęs advokatas Škėma lieka pripažintas kaltu dėl korupcijos

Vilnius, kovo 10 d. (ELTA).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antradienį atmetė nuteistojo buvusio advokato Aivaro Škėmos kasacinį skundą ir paliko galioti pirmosios instancijos Šiaulių apygardos teismo nuosprendį byloje dėl prekybos poveikiu.

Teismas jam skyrė beveik 30 tūkst. eurų baudą ir teisės dirbti ar užsiimti advokato praktika atėmimą trejiems metams.

Anksčiau priimtu Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu Vilniuje dirbęs advokatas A. Škėma pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu, teismas jam skyrė galutinę 29 700 eurų baudą ir baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti ar užsiimti advokato praktika atėmimą trejiems metams. Šį nuosprendį vėliau paliko galioti ir Lietuvos apeliacinis teismas.

Bylos duomenimis, tuometinis advokatas A. Škėma iš savo ginamojo motinos pareikalavo ir priėmė 10 000 eurų kyšį. Už šiuos pinigus advokatas pažadėjo pasinaudoti savo pažintimis ar kita įtaka ir paveikti ikiteisminį tyrimą kontroliuojantį Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorą, kad šis neprašytų pratęsti advokato ginamajam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – termino.

Kasaciniu skundu nuteistasis prašė panaikinti anksčiau priimtus teismų sprendimus, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepadarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų. Todėl kasacinis skundas buvo atmestas, o ankstesnių instancijų teismų sprendimai palikti nepakeisti.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras. Tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai.

LAT konstatavo, kad abiejų instancijų teismai teisės taikymo klaidų ar esminių proceso pažeidimų nepadarė.

Kasatoriaus argumentas, kad dėl pranešimo apie galimas kyšio perdavimo aplinkybes galėjo būti pradedamas tik ikiteisminis tyrimas, pripažintas nepagrįstu.

„Teisėjų kolegijai nekilo abejonių dėl kasaciniame skunde ginčijamų kriminalinės žvalgybos metu gautų duomenų leistinumo, kadangi baudžiamojoje byloje įtariamojo statusą turinčio asmens suteikta informacija apie jo advokato korupcinio pobūdžio veiksmus vertintina kaip ganėtinai jautri, todėl, siekiant išvengti klaidų ir nepagrįstos reputacinės žalos advokatui, papildomų duomenų rinkimas kriminalinės žvalgybos priemonėmis atitiko protingumo ir racionalumo kriterijus“, – paskelbė LAT.

Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai atmetė nuteistojo versiją, jog jis 10 000 eurų priėmė kaip skolos grąžinimo užtikrinimą. Byloje ištirtų įrodymų visumos pagrindu, nepažeidę baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, teismai padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis kyšį paėmė žadėdamas per neįvardytą tarpininką užtikrinti, kad asmuo būtų paleistas iš suėmimo. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad šioje byloje nustatytas ne tik pažadas už kyšį per neįvardytą asmenį paveikti procesinius sprendimus baudžiamojoje byloje, bet ir realus kyšio priėmimas.

„Tai, kad nuteistasis priimto kyšio realiai nepanaudojo taip, kaip žadėjo, nereiškia, kad byloje nenustatytas prekybą poveikiu sudarančių veiksmų realumas. Svarbu tai, kad papirkėjui susidarytų įspūdis, jog kaltininkas paveiks subjektą, dėl kurio veikimo ar neveikimo bus patenkinti kyšio davėjo interesai“, – paskelbė LAT.

Šio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.