Politika Gynyba Tarptautiniai santykiai Regioninis saugumas Kęstutis Budrys Robertas Kaunas JAV
Vilnius, gegužės 25 d. (ELTA).
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pirmadienį susitiko su Lietuvoje viešinčiais Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Kongreso nariais Donu Baconu ir Edu Case‘u.
Susitikime ministras pabrėžė, kad JAV karių buvimas Lietuvoje išlieka esminiu regioninio atgrasymo prioritetu, o JAV parama Baltijos šalių saugumui yra itin svarbi stiprinant regiono gynybą.
„JAV karių buvimas Lietuvoje yra nepakeičiamas regioninio atgrasymo elementas. Esame dėkingi JAV Kongresui už nuoseklią paramą Baltijos šalims, kuri yra itin svarbi stiprinant mūsų regiono saugumą“, – pranešime cituojamas K. Budrys.
K. Budrys taip pat padėkojo Kongreso nariams už paramą Baltijos saugumo iniciatyvai (BSI) bei pabrėžė jos tęstinumo svarbą. Šiais metais Kongresas Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybai skyrė 200 mln. JAV dolerių paramą.
Teigiama, kad JAV kongreso nariai įvertino Lietuvos lyderystę ir demonstruojamą pavyzdį gynybos finansavimo, energetinės nepriklausomybės srityse, padėkojo už geras tarnybos bei kovinio rengimo sąlygas JAV kariams Lietuvoje.
JAV kongresmenai susitiko su R. Kaunu
Su Lietuvoje viešinčiais JAV Kongreso nariais pirmadienį taip pat susitiko krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Susitikime daugiausia dėmesio buvo skirta regiono saugumo situacijai, NATO rytinio flango stiprinimui bei oro gynybos ir antidroninių pajėgumų plėtrai aptarti.
Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, ministras padėkojo JAV kongresmenams už nuoseklią paramą Lietuvai ir Baltijos šalims.
„Nepriklausomai nuo politinių pažiūrų, Lietuva JAV Kongrese išskiriama kaip pavyzdinė sąjungininkė – esame vertinami kaip saugumo tiekėjai, o ne vien vartotojai. NATO grindžiamas abipusiu pasitikėjimu ir bendradarbiavimu, o JAV ir Lietuvos pozicija yra aiški: taika įmanoma tik per kolektyvine jėga grindžiamą atgrasymą“, – pranešime cituojamas R. Kaunas.
Pasak ministerijos, susitikime taip pat aptarti pastarųjų savaičių incidentai regione, įskaitant oro erdvės pažeidimus ir dronų keliamas grėsmes. Ministras pabrėžė, kad Rusija išlieka ilgalaike grėsme Aljanso saugumui, o provokacijos ir oro erdvės pažeidimai tampa vis dažnesni.
Be kita ko, akcentuota, kad Lietuva ir toliau investuos į sąjungininkų priėmimo infrastruktūrą ir gerins sąlygas Lietuvoje jau tarnaujantiems amerikiečių kariams. Susitikime taip pat aptartas Lietuvos ir JAV bendradarbiavimas gynybos įsigijimų srityje.
Kaip skelbta, JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį paskelbė, kad į Lenkiją siunčia 5 tūkst. karių – toks jo pareiškimas pasirodė po to, kai Vašingtonas pranešė, kad pirmiau planuotas pajėgų dislokavimas atšaukiamas, mat Europa turėtų labiau pasirūpinti savo pačios saugumu.
D. Trumpas tvirtino, kad toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į jo santykius su Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu – nacionalistinių pažiūrų sąjungininku, kurį, jo paties žodžiais tariant, „didžiuodamasis rėmė“ per rinkimus.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę JAV pareigūnai pranešė, jog 4 tūkst. JAV karių dislokavimas Lenkijoje buvo atšauktas – tai buvo naujausias D. Trumpo administracijos žingsnis, kuriuo siekiama smarkiai sumažinti karių skaičių ir nubausti NATO sąjungininkus už tai, kad jie nepadėjo Jungtinėms Valstijoms kariauti su Iranu.
Tuomet viceprezidentas J. D. Vance‘as antradienį pareiškė, kad 4 tūkst. karių dislokavimas visgi buvo atidėtas, o ne atšauktas, pridurdamas, kad D. Trumpas „galutinio sprendimo“ dar nepriėmė.
Po to, kai vokiečių kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad Iranas prie derybų stalo „žemina“ Jungtines Valstijas, gegužės pradžioje Pentagonas paskelbė, kad Vašingtonas iš Vokietijos išves 5 tūkst. karių.
person ELTA (ELTA)