Budrys: dronų incidentai Baltijos šalyse – Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmė
Politika Baltijos šalys dronai Rusija Tarptautiniai santykiai Geopolitika Dronai Kęstutis Budrys Rusija Ukraina
Vilnius, gegužės 20 d. (ELTA).
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad dažnėjantys dronų incidentai Baltijos šalyse yra Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmė.
„Mes matome, kad dronų incidentai Estijoje, Latvijoje ir šiandien Lietuvoje intensyvėja. Tai yra tiesioginė Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmė. Matome pastangas nukreipti dronus į Baltijos valstybes ir po to skleisti propagandinius pranešimus bei melagingus kaltinimus, kad Baltijos šalys dalyvauja atakose prieš taikinius Rusijoje“, – Baltijos šalių ir Kanados užsienio reikalų ministrų spaudos konferencijoje trečiadienį Taline kalbėjo ministras.
K. Budrys, atkreipdamas dėmesį į tai, kad Kremlius kaltina Baltijos šalis suteikiant Ukrainai teritoriją rengti smūgius prieš Rusiją, akcentavo, kad tokie pareiškimai rodo, jog būtina imtis veiksmingų atgrasymo priemonių.
„Matome, kad Rusijos oro gynyba susiduria su didelėmis problemomis, bet vietoj karo nutraukimo ji pradėjo melagingai kaltinti kitus, pirštu rodydama į Baltijos valstybes. Šie pareiškimai, kaltinimai primena, kad mums reikalingas veiksmingas atgrasymas“, – dėstė ministras.
Anot K. Budrio, rytiniame NATO flange būtina stiprinti oro gynybą, o Baltijos šalys, ministro teigimu, turi argumentų, kodėl sąjungininkai turi būti regione.
Jis tvirtino, kad JAV turėtų būti suinteresuota turėti karius Europoje, dislokuoti pajėgas fronto linijoje.
„Manau, turime tvirtus argumentus, kad įtikintume Jungtines Valstijas nemažinti savo buvimo Europoje ir elgtis išmintingai“, – sakė K. Budrys.
Jis paragino Baltijos šalių ir Kanados užsienio reikalų ministrus toliau spausti Rusiją, kad ji baigtų karą prieš Ukrainą.
„Reikia toliau spausti Rusiją nutraukti karą prieš Ukrainą. Jei nebūtų karo, nebūtų grėsmių mūsų oro erdvėje, incidentų“, – dėstė K. Budrys.
Baltijos šalių ir Kanados užsienio reikalų ministrų susitikimas organizuojamas ketvirtą kartą. Ankstesni susitikimai vyko 2020 metais Lietuvoje, 2022 m. Kanadoje ir 2024 m. Latvijoje.
Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, trečiadienio rytą netoli Lietuvos sienos fiksavus radaro atžymą, turinčią bepiločiams orlaiviams būdingų požymių, pakelti NATO oro policijos naikintuvai, vėliau laikinai uždaryta erdvė virš Vilniaus oro uosto , sustabdytos traukinių operacijos Vilniaus apskrityje.
Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) informavo, kad Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose paskelbtas gyventojų oro pavojus. Vėliau oro atakos įspėjimas išsiųstas ir Vilniaus apskrities gyventojams. Po keliolikos minučių, 10.26 val., išplatintas pranešimas apie oro pavojų, jis buvo atšauktas 10.51 val.
Vėliau oro pavojus buvo atšauktas visoje Lietuvos teritorijoje.
Policija teigė, kad kol kas nebuvo gauta pranešimų, jog Lietuvos teritorijoje būtų nukritęs ir sudužęs dronas.
NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas teigė, kad į Lietuvą trečiadienį įskridęs dronas šalies sieną kirto apie 9.40 val. Tačiau vėliau, apie 11.09 val., objektas dingo iš radarų ties Merkine.
person Gytis Pankūnas (ELTA)