Budrys apie Lietuvos sprendimą jungtis prie saugumo operacijų Hormuze: tai ne vien simbolika
Politika Hormūzo sąsiauris Iranas Gynyba Tarptautiniai santykiai Artimųjų Rytų politika Lietuva JAV Hormūzo sąsiauris
Vilnius, gegužės 12 d. (ELTA).
Valstybės gynimo tarybai (VGT) pritarus, kad Lietuva turėtų jungtis prie tarptautinių jūrinio saugumo operacijų Hormuzo sąsiauryje, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad toks sprendimas – ne vien simbolinis, jis rodo šalies ryžtą prisiimti atsakomybę sprendžiant krizę Artimuosiuose Rytuose.
„Galvojant apie mūsų pajėgumus – tai nėra vien tik simbolika, tai nėra tik karys, laikantis vėliavą, reikia ir štabo karininkų, ir planavimo karininkų, galų gale ir apie išminavimą išmanome ir turime tam skirtus pajėgumus, tai tikrai galėtume prisidėti“, – žurnalistams Vilniuje sakė K. Budrys.
Kaip anksčiau nurodė Prezidentūra, į misijas planuojama siųsti iki 40 karių bei civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų, tam Vyriausybei siūloma nedelsiant inicijuoti atitinkamą Seimo tarptautinių operacijų mandato papildymą.
Ministro vertinimu, kol kas anksti tiksliai nuspręsti, kaip galėtų atrodyti Lietuvos indėlis laivybos saugumo operacijose.
„Kurioje vietoje (galėtume prisidėti – ELTA) – čia mes turėtume apsispręsti šiek tiek vėliau, kai matysime operacinius planus. Dėl to manau, kad žingsnis yra geras, reikalingas, siunčia stiprią žinią, kad mes irgi imamės atsakomybės – galų gale ir pas mus kuro kainos auga dėl to, kad Hormuzo sąsiauryje siautėja Iranas“, – kalbėjo jis.
K. Budrio teigimu, Lietuvos sprendimas stiprią žinutę JAV, kad krizės Hormuze klausimą būtina išspręsti.
„Taip, tai gali mums papildomai kainuoti, bet mes taip suprantame solidarumą ir sąjunginį ryšį, (…) tuo labiau matau, kad ir kitos Europos valstybės juda į tą pačią pusę“, – pridūrė jis.
Ministras pažymėjo, kad šiuo metu svarstomos kelios Hormuzo sąsiaurio saugumui užtikrinti skirtos iniciatyvos – dvi Europos Sąjungos (ES) operacijos, taip pat Prancūzijos bei Jungtinės Karalystės siūlymas burti norinčiųjų koaliciją veikti regione ir JAV kvietimas prisijungti prie jų vykdomos operacijos.
„Mano manymu, mes turėtume remti visas operacijas, kurios gali kuo greičiau gali būti įgyvendintos ir kurios gali būti sėkmingos“, – sakė ministras.
Prezidentūra šią savaitę taip pat nurodė, kad Lietuva, atsižvelgdama į JAV poreikius, yra pasirengusi suteikti logistinę paramą ir leisti naudotis savo karine infrastruktūra.
Apie tai, kad Lietuva gavo JAV pasiūlymą prisijungti prie šalių koalicijos, siekiant atnaujinti laivybą Hormuzo sąsiauryje, prezidentas Gitanas Nausėda informavo balandžio pabaigoje.
ELTA primena, kad karinis konfliktas Irane prasidėjo vasario 28 d. JAV ir Izraelio oro smūgiais.
Reaguodama į tai, Islamo Respublikos kariuomenė faktiškai užblokavo Hormuzo sąsiaurį, per kurį paprastai praplaukdavo apie penktadalį pasaulio naftos ir dujų krovinių, o tai sukėlė energijos kainų šuolį visame pasaulyje.
Nors po pirmojo derybų raundo tarp JAV ir Irano sąsiauris buvo atblokuotas, eismas Hormuzo sąsiauryje vėl sustojo – dabar jį blokuoja tiek Teheranas, tiek Vašingtonas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą kritikavo Europos valstybes dėl neva nepakankamo jų įsitraukimo padedant Jungtinėms Valstijoms konflikte su Iranu.
person Ūla Klimaševska (ELTA)
Vilniuje pristatytas Europos Tarybos informacijos punktas Baltarusijos žmonėms, kuris veiks Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Punkte baltarusiams bus teikiama informacija apie Tarybos darbą ir vertybes, bus įgyvendinama Tarybos Kontaktinės grupės dėl bendradarbiavimo su Baltarusijos demokratinių jėgų ir pilietinės visuomenės atstovais veiklos programa. Europos Tarybos generalinis sekretorius Alainas Bersetas išreiškė lūkestį, kad demokratinė Baltarusija galėtų tapti organizacijos dalimi.arrow_forward