Politika Biografijos Pilietinė visuomenė Žymūs asmenys Baltarusija
Minskas, rugpjūčio 11 d. (ELTA).
Antradienį, rugpjūčio 11 d., mirė baltarusių politikas Aliaksandras Milinkevičius, remdamasis jo šeimos paskelbta informacija pranešė naujienų portalas „Belsat“.
„Šiandien 7:15 val. mirė Aliaksandras Milinkevičius“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė politiko sūnus Iharas Kulejus.
2025 m. pabaigoje politikas buvo operuotas, o po to ilgą laiką kovojo su infekcijos pasekmėmis. Prieš penkis mėnesius, lapkričio 24 d., jis buvo paguldytas į ligoninę planinei operacijai. Pasak jo žmonos Inos Kulej, operacijos prireikė atlikus tomografijos tyrimą, parodžiusį, kad 80 proc. jo dešinės miego arterijos užkimšo kraujo krešulys. Gydytojai primygtinai patarė operacijos neatidėlioti, nes buvo didelė rizika, kad kraujo krešulys gali atitrūkti, o tai galėjo turėti mirtinas pasekmes.
Prasidėjo ilgas kovos su infekcijomis laikotarpis, per kurį jam teko išgyventi plaučių uždegimą, žarnyno infekcijas ir vėl plaučių uždegimą. Gydymo procesas truko kelis mėnesius: jis prasidėjo neurologijos skyriuje, vėliau buvo tęsiamas reabilitacijos skyriuje, o galiausiai – specializuotame medicinos ir reabilitacijos centre.
Lenkijos portale „zrzutka.pl“ buvo sukurtas reabilitacijos fondas, kuriam lėšos buvo sėkmingai surinktos per kelias dienas.
Politinė karjera ir visuomeninė veikla
A. Milinkevičius buvo viena iš ryškiausių šiuolaikinės Baltarusijos politikos ir visuomeninių judėjimų figūrų. Jis gimė 1947 m. liepos 25 d. Gardine, Baltarusijos Tarybų Socialistinės Respublikos (BTSR) garbės mokytojo šeimoje. Sulaukęs šešiolikos metų, jis pasirinko motinos pavardę ir iš Barano tapo Milinkevičiumi.
1990–1996 m. A. Milinkevičius ėjo Gardino miesto vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojo pareigas. 2001 m. jis vadovavo prezidento kandidato Siamiono Domašo rinkimų kampanijai. 2004 m. jis kandidatavo į Atstovų rūmus, o 2005 m. buvo iškeltas vieninteliu demokratinės opozicijos kandidatu 2006 m. vykusiuose prezidento rinkimuose. Remiantis Centrinės rinkimų komisijos oficialiais duomenimis, A. Milinkevičius surinko daugiau nei 250 tūkst. parašų ir gavo 6,12 proc. balsų. Jis tapo vienu iš „Rugiagėlių revoliucijos“ lyderių, o po 2006 m. balandžio 26 d. vykusios protesto akcijos „Černobylio kelias“ 15 dienų pateko į areštinę.
2010 m. prezidento rinkimų metu A. Milinkevičius atsiėmė savo kandidatūrą, mat buvo nerimaujama, kad rinkimai nebus laisvi, be to, opozicijos gretose buvo kilusi krizė. 2012 m. buvo atsisakyta registruoti jo kandidatūrą į Atstovų rūmus. 2015 m. jis oficialiai atsisakė dalyvauti rinkimuose ar remti kurį nors iš kandidatų.
Nuo 2006 iki 2016 m. A. Milinkevičius vadovavo judėjimui „Už laisvę“ ir įsteigė Vasilio Bykau minties laisvės premiją. 2017 m. jis kartu su Sviatlana Aleksijevič ir kitais intelektualais Varšuvoje įkūrė „Laisvojo Baltarusijos universiteto“ fondą, pats tapdamas jo rektoriumi.
2023 m. A. Milinkevičius vėl įsitraukė į politinę veiklą, tapdamas nepriklausomu Sviatlanos Cichanouskajos patarėju ir daugiausia dėmesio skirdamas Baltarusijos siekiams integruotis į Europą.
person Jūras Barauskas (ELTA)