Politika karas Artimuosiuose Rytuose Artimųjų Rytų politika Tarptautiniai santykiai Konfliktai Xi Jinpingas Narendra Modi Kinija
Naujasis Delis, rugsėjo 12 d. (AFP-ELTA).
BRICS, 11 šalių grupės narės, tarp kurių – Kinija, Rusija, Iranas ir Indija, šeštadienį Naujajame Delyje vykusiame viršūnių susitikime paragino išlaikyti ramybę Artimuosiuose Rytuose ir, įveikę ankstesnius nesutarimus, paskelbė bendrą pareiškimą.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, kuris Indijos sostinėje susitiko su Rusijos, Irano, Indijos ir kitų šalių vadovais, viršūnių susitikime pareiškė, kad karas Artimuosiuose Rytuose „neatitinka bendrų tarptautinės bendruomenės interesų“.
Gegužę Naujajame Delyje susitikę BRICS grupės užsienio reikalų ministrai nesugebėjo susitarti dėl bendro pareiškimo, nes Iranas, Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai nesutarė dėl karo, kuris prasidėjo po JAV ir Izraelio smūgių vasario 28 d.
Tačiau šeštadienį, po intensyvių susitikimo šeimininkės Indijos diplomatinių pastangų, lyderiai paskelbė pareiškimą – blokas siekia sustiprinti savo pasaulinę įtaką ir spręsti konfliktų, prekybos svyravimų ir energetinio saugumo klausimus.
„Reiškiame gilų susirūpinimą dėl toliau didėjančios įtampos Artimuosiuose Rytuose ir Vakarų Azijoje“, – teigiama bendrame pareiškime, kuriame taip pat priduriama, kad šalys „ragina elgtis kuo santūriau ir vengti veiksmų, kurie galėtų dar labiau pabloginti padėtį“.
BRICS buvo įkurta 2009 m. kaip pagrindinių besivystančių ekonomikų forumas, siekiantis didesnės įtakos institucijose, kuriose dominuoja Vakarų valstybės.
„Turime šią privilegijų piramidę paversti partnerystės platforma“, – Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi sakė Kinijos prezidentui Xi Jinpingui, Rusijos vadovui Vladimirui Putinui, Irano prezidentui Masoudui Pezeshkianui ir kitiems lyderiams.
N. Modi, atidarydamas dviejų dienų viršūnių susitikimą, paragino sukurti sistemą, „kurioje kiekviena šalis turėtų balsą, kiekvienas narys turėtų interesų, o žmonijos vystymasis būtų visų pastangų centre“.
Jis lyderiams sakė, kad BRICS šalys „sudaro 50 procentų pasaulio gyventojų, 40 procentų pasaulinio BVP ir daugiau nei 25 procentus pasaulinės prekybos“.
Tačiau rasti pusiausvyrą bloke yra sudėtinga diplomatinė užduotis.
Indija palaiko draugiškus santykius su Iranu ir Izraeliu, tačiau taip pat stengiasi išlaikyti subtilią pusiausvyrą savo santykiuose su Vašingtonu.
Irano atstovas M. Pezeshkianas dalyvavo viršūnių susitikime netrukus po to, kai įspėjo, kad Artimiesiems Rytams nereikia, jog Jungtinės Valstijos būtų „regiono policininkas“, ypač kai abi šalys kariauja, o įtampa kelia grėsmę gyvybiškai svarbiam Hormuzo sąsiauriui.
M. Pezeshkianas susitiko su Abu Dabio princu Khaledu bin Mohamedu bin Zayedu BRICS susitikimo užkulisiuose.
Indija iš dalies įveikė JAV ir Irano karo sukeltą energetikos krizę kreipdamasi į Rusiją, nepaisydama Maskvos karo Ukrainoje ir spaudimo iš Vašingtono bei kitų Vakarų sostinių.
Penktadienį prieš derybas N. Modi apkabino V. Putiną. V. Putinas, kuris paskutinį kartą Indijoje lankėsi 2025 m. gruodį, yra vienas iš svarbiausių Naujojo Delio strateginių partnerių.
„Skirtumų sprendimas“
Kitas svarbus šio aukščiausio lygio susitikimo dėmesio objektas yra Kinija.
Xi Jinpingo vizitas taip pat atidžiai stebimas, nes tai jo pirmasis vizitas į kaimyninę Indiją nuo 2019 m. ir didžiausias žingsnis iki šiol atsargiai atšilstančiuose santykiuose tarp šių branduolinį ginklą turinčių varžovių.
Kinijos prezidentas buvo sutiktas išskirtinai – su garbės sargyba ir tradiciniais šokėjais, pasipuošusiais spalvingais kostiumais, o viršūnių susitikimo vietoje N. Modi jį pasveikino rankos paspaudimu.
Vėliau Xi Jinpingas ir N. Modi susitiko, pranešė Kinijos valstybinė televizija CCTV. Daugiau detalių nepateikta.
Šis vizitas vyksta praėjus šešeriems metams po mirtino karinio susidūrimo prie ginčytinos Tibeto sienos, o santykiai palaipsniui gerėja atnaujinant skrydžius, vizų išdavimą ir aukšto lygio kontaktus.
Pekinas prieš vizitą pareiškė esąs „pasirengęs bendradarbiauti su Indija... Stiprinant bendravimą, bendradarbiavimą ir tinkamai sprendžiant nesutarimus“.
Pagrindinis teritorinis ginčas tebėra neišspręstas, o abi pusės išlaiko didelius karinius pajėgumus palei maždaug 3 500 kilometrų ilgio aukštikalnių sieną su Tibetu.
„Kalbant apie sienos klausimą, šalys siekia „ankstyvų ir reikšmingų rezultatų“, – sakė Melburno universiteto Kinijos ir Indijos santykių ekspertas Pradeepas Taneja.
„Negali telkti savo pajėgų prie sienos... Bet tuo pačiu metu sakyti‚ kad turėtume ir toliau palaikyti žmonių tarpusavio ryšius bei ekonominius santykius.“
Išlieka gilus nepasitikėjimas, o ginčytina Himalajų siena, didėjantis prekybos deficitas ir strateginė konkurencija toliau komplikuoja šalių santykius.
Penktadienį Naujajame Delyje protestavo dešimtys tibetiečių – tremtinių, tokių kaip jų budistų lyderis Dalai Lama, kuris gyvena Indijoje nuo 1959 m., kai pabėgo nuo Kinijos represijų, – mojuodami plakatus prieš Xi Jinpingo vizitą.
person Vytautė Marija Stankevič (ELTA)