Bosnijos Serbų Respublika skelbia referendumą dėl nuosprendžio prezidentui

Sarajevas, rugpjūčio 23 d. (AFP-ELTA).

Bosnijos Serbų Respublika šeštadienį susilaukė tarptautinės kritikos paskelbusi referendumą dėl federalinio teismo nuosprendžio, draudžiančio jos prezidentui Miloradui Dodikui eiti viešąsias pareigas.

Serbų Respublikos (SR) regioninės asamblėjos įstatymų leidėjai penktadienį vėlai vakare balsavo už referendumo surengimą spalio 25 d.. Tai būtų naujas iššūkis silpnai valstybės centrinei vyriausybei.

Europos Sąjungos delegacija Bosnijoje šeštadienį pareiškė, kad teismo sprendimas prieš M. Dodiką „turi būti gerbiamas“.

„Teismo nuosprendžio pateikimas viešam balsavimui prieštarauja teisinės valstybės principams ir teismų nepriklausomumui“, – pridurta pranešime „X“.

„Tikimės, kad Serbų Respublikos valdžios institucijos sušvelnins situaciją ir gerbs Bosnijos ir Hercegovinos suverenumą, teritorinį vientisumą bei konstitucinę ir teisinę tvarką.“

Didžiosios Britanijos ambasadorius Bosnijoje Julianas Reilly\'is išreiškė panašų raginimą, sakydamas, kad bet koks referendumas dėl teismo sprendimo būtų „neteisėtas“.

66-erių M. Dodiką vasario mėnesį Bosnijos federalinis teismas nuteisė už nepagarbą tarptautinio pasiuntinio Kristiano Schmidto, kuris įgyvendino taikos susitarimą, užbaigusį 1992–1995 m. karą Bosnijoje, sprendimams.

Jis išvengė vienerių metų laisvės atėmimo bausmės sumokėdamas 19 000 eurų baudą, tačiau apeliacinis teismas paliko galioti sprendimą, jį pašalinti iš Serbų Respublikos prezidento pareigų ir jam uždrausta eiti politines pareigas.

M. Dodikas pažadėjo blokuoti rinkimus Serbų Respublikoje ir surengti keletą referendumų, iš kurių pirmasis būtų balsavimas dėl teismo sprendimo.

Bosnijos serbų įstatymų leidėjai balsavo už klausimo įtraukimą: „Ar sutinkate su nepasirinktų užsieniečių (pasiuntinio K. Schmidto) sprendimais ir Bosnijos ir Hercegovinos teismo nekonstituciniu sprendimu prieš SR prezidentą, taip pat Bosnijos rinkimų komisijos sprendimu atšaukti SR prezidento Milorado Dodiko įgaliojimus?“.

Iš 65 dalyvavusių įstatymų leidėjų 50 balsavo už. Opozicijos įstatymų leidėjai atsisakė balsuoti. „Aš jums netrukdysiu... bet jūs einate minų lauku“, – įspėjo vienas opozicijos įstatymų leidėjas Nebojša Vukanovičius, aršus M. Dodiko kritikas.

M. Dodikas siekia visuomenės paramos

M. Dodikas sakė, kad tikisi, jog serbų dauguma Serbų Respublikoje referendumo klausimu balsuos „ne“. Jis taip pat pagrasino surengti referendumą dėl serbų darinio nepriklausomybės.

Nacionalistas Bosnijos serbas yra valdžioje nuo 2006 m. Jis kaltina K. Schmidtą, buvusį Vokietijos ministrą, kuris nuo 2021 m. yra tarptautinis Bosnijos pasiuntinys, dėl savo nušalinimo.

SR parlamentas taip pat priėmė nutarimų, kuriais atmetė K. Schmidto įgaliojimus, pareikalavo, kad M. Dodikas toliau eitų SR prezidento pareigas, ir atmetė rinkimus naujam prezidentui išrinkti.

Tačiau Bosnijos rinkimų komisija turėtų paskelbti pirmalaikius SR prezidento rinkimus.

M. Dodiko patvirtintas premjeras Radovanas Viskovičius pirmadienį atsistatydino. Jis nepateikė priežasties, tačiau jo pasitraukimas sustiprino jausmą, kad Bosnijoje vyksta politinė krizė.

Šeštadienį M. Dodikas naujuoju premjeru paskyrė Savo Miničių, R. Viskovičiaus vyriausybės žemės ūkio ministrą. R. Viskovičius ir M. Dodikas buvo apkaltinti Bosnijos konstitucinės tvarkos pažeidimu po to, kai SR parlamentas balsavo už tai, kad federalinė policija ir teismai negalėtų veikti serbų teritorijoje.

Juos abu taip pat nubaudė Jungtinės Valstijos už grėsmę 1995 m. Deitono taikos susitarimui ir Bosnijos trapų suverenitetą.

Bosnija yra padalyta į serbų ir bosnių-kroatų teritorijas nuo 1990-ųjų karo, kuriame žuvo dešimtys tūkstančių žmonių. Šalį vienija silpnos centrinės institucijos.