Berlynas, sausio 11 d. (dpa-ELTA).
Tūkstančiai žmonių sekmadienį Berlyne dalyvavo eitynėse, skirtose dviem komunistų lyderiams – Rosai Luxemburg ir Karlui Liebknechtui – pagerbti, praėjus daugiau nei šimtmečiui po jų nužudymo.
Berlyno policijos atstovas Florianas Nathas sakė, kad pagrindinėje eisenoje, kurią stebėjo apie 500 policijos pareigūnų, dalyvavo apie 8 000 žmonių.
Kitaip nei ankstesniais metais, F. Nathas teigė, kad mitingas „vyko be didesnių incidentų“. Pasak jo, buvo pavienių pirotechnikos priemonių sprogdinimo atvejų, tačiau niekas nenukentėjo.
Kairiųjų partijos lyderiai dėjo raudonus gvazdikus prie socialistų memorialo Frydrichsfeldės kapinėse rytų Berlyne. Ceremonijoje dalyvavo partijos pirmininkai Ines Schwerdtner ir Janas van Akenas, taip pat pagrindinė partijos kandidatė į Berlyno Atstovų rūmus Elif Eralp.
Kairieji Vokietijos komunistų partijos įkūrėjus R. Liuksemburg ir K. Liebknechtą laiko kankiniais.
1919 m. sausio pradžioje K. Liebknechto vadovaujamas revoliucinis komitetas paskelbė, kad nušalinama socialdemokrato Friedricho Eberto vadovaujama vyriausybė. Vyko masinės demonstracijos, buvo numalšintas kairiųjų vadinamasis Spartako sukilimas.
R. Luxemburg ir K. Liebknechtas pasislėpė, bet 1919 m. sausio 15 d. juos aptiko ir suėmė dešiniųjų savanorių grupės nariai. Socialdemokratų vadovybė, norėdama išlaikyti kontrolę, buvo pradėjusi bendradarbiauti su dešiniųjų savanorių kariuomenės daliniais „Freikorps“.
Abu komunistų lyderiai buvo išvežti ir apklausti. Vėliau kareiviai nušovė K. Liebknechtą Berlyno Tyrgarteno parke. R. Luxemburg buvo nušauta automobilyje, o jos kūnas įmestas į Landvero kanalą, kur buvo rastas tik 1919 m. gegužės pabaigoje.
Jau dešimtmečius antrąjį sausio sekmadienį žmonės prie abiejų lyderių kapų deda vainikus ir raudonus gvazdikus.
person Živilė Aleškaitienė (ELTA)