Benkunskas apie švietimo įstaigų reakciją į oro pavojų: iki 10 proc. jų padarė kažką ne taip
Švietimas Dronas Vilnius priedangos Dronai Švietimo įstaigos Švietimo politika Valdas Benkunskas Vilnius Lietuva
Vilnius, gegužės 31 d. (ELTA).
Praėjus kiek daugiau nei savaitei po skelbto oro pavojaus dėl į Lietuvą įskridusių dronų, Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas pripažįsta, kad ne visos sostinės švietimo įstaigos sureagavo tinkamai – tokių galėjo būti apie dešimtadalis. Tačiau jis tikina, jog didžioji dauguma mokyklų ir darželių vadovavosi numatytais algoritmais.
„Čia pasimatė spragos, kurias galime aiškinti įvairiai. Pasimetimas, neatidumas detalėms ar tai informacijai, kuri buvo anksčiau teikta. Bet šiaip apibendrinant iš tų daugiau nei 300 įstaigų, kiek mes turime Vilniaus mieste skaičiuojant kartu su privačiomis, tai iki 10 proc. įstaigų padarė kažką ne taip: ar netinkamai, ar ne iki galo tinkamai“, – laidoje „ELTA savaitė“ teigė V. Benkunskas.
„Dauguma įstaigų veikė pagal tą nustatytą algoritmą ir čia problemų nebuvo. Tai čia, sakyčiau, kad jau yra padaryti namų darbai, įstaigos dar kartą yra instruktuotos, kaip reikia elgtis, nepainioti skirtingų režimų. Pavyzdžiui, viena įstaiga sugalvojo, kad turi naudoti gaisro atveju kilusį algoritmą, tai vaikai buvo išvesti į stadioną ir sustatyti“, – pridūrė jis.
Pasak mero, kai kurios mokyklos pranešė tėvams, kad šie atvyktų atsiimti vaikus. V. Benkunsko teigimu, tai kelia pavojų tiek tėvams, tiek jų atžaloms.
V. Benkunskas pažymėjo, kad mokykloms, neturinčioms uždarų požeminių erdvių, apsisaugoti nuo oro grėsmių tinka ir vidinės patalpos, kurios neturi langų ar sienos su išore, kas leistų atlaikyti smūgio bangą.
„Tai tokia instrukcija yra pateikta įstaigoms, kad iš esmės visos įstaigos turi tokių patalpų, turi koridorių ir ten vaikai, visas administracijos personalas turėtų slėptis“, – sakė jis.
Nors naujai statomose ugdymo įstaigose priedangos įrenginėjamos pagal 2023 m. nustatytą standartą, senų statybų mokyklos ir darželiai taip pat gali imtis tam tikrų atsargumo priemonių, pabrėžė V. Benkunskas.
„Tos senosios mokyklos, senieji darželiai yra įvairaus tipo. Paprastai mokyklos turi pusrūsio patalpas, kur yra kažkiek žemėje patalpos įrengtos, bet turi langus, tai čia vėlgi – tikrai mokyklų administracijos gali pasirūpinti, kad tie langai būtų uždengti“, – teigė meras.
Priedangos turi būti atvertos per minutes, ne valandas
Anot V. Benkunsko, kita pastebėta problema buvo dėl uždarytų priedangų. Sostinėje, jo duomenimis, iš viso yra daugiau nei 2 tūkst. priedangų. Tačiau daugiau nei 70 proc. iš jų priklauso privatiems daugiabučiams.
„Ir čia pagrindinis klausimas, kaip mums reikia užtikrinti, kad tos priedangos per kelias minutes esant oro pavojui būtų pasiekiamos ir tiems gyventojams, ir šalia esantiems, ir pro šalį einantiems gyventojams“, – sakė jis.
Tiesa, visuomenei ir žiniasklaidai kilo klausimų dėl nustatyto algoritmo, t. y. kad priedangos turi būti atvertos per 12 valandų. Pasak mero, toks normatyvas logiškas, jeigu žvalgyba turi indikacijų, jog artėja rimtas smūgis, tačiau jis nėra pritaikytas pavieniams incidentams.
„Mano sudaryta saugumo komisija dabar analizuoja, kalbasi su daugiabučių namų administratoriais, bendrijomis, kaip mes galime tą laiką trumpinti. (...) Akivaizdu, kad tas laiko tarpas 12 val. yra visiškai neaktualus, nes kalbame apie minutes, kai kyla oro pavojus. Tai čia didžiausias iššūkis, kad tos priedangos būtų pasiekiamos per minučių laikotarpį“, – kalbėjo V. Benkunskas.
„Matyt, čia kariuomenės prielaida, kad jeigu jau mums kils grėsmė ir grėsmė iš oro, tai mūsų žvalgyba turės tą informaciją ir galės suteikti civilinei valdžiai iš anksto pranešimą, kad būtume pasiruošę. Tai ta prielaida niekur nedingsta, bet kai mes turime tokius mikro incidentus su vienu dronu, kur neaišku skridimo trajektorija, (...) tada ir pasimato, kad tas 12 valandų laikotarpis yra visiškai neveikiantis. Mums reikia veikti minutėmis“, – pabrėžė meras.
Tiesa, po atliktos peržiūros Vilniaus vadovas teigė negalintis prižadėti, jog visos priedangos bus atvertos – šiam procesui reikia daugiau laiko.
„Aš negaliu pažadėti, kad 100 proc. šitų 2 tūkst. (priedangų – ELTA) bus atvertos. Mums reikia dar laiko, kad tą algoritmą susidėliotume kalbant su privataus turto savininkais. Tai čia jau ilgesnis procesas, kiek mes užtruksime, kad užtikrintume kuo daugiau priedangų“, – nurodė jis.
ELTA primena, kad praėjusį ketvirtadienį oro pavojus buvo paskelbtas Utenos apskrityje. Tądien pranešta apie du į šalies teritoriją įskridusius, kaip įtariama, dronus.
Praėjusį trečiadienį oro pavojus ir raudonas grėsmės lygis skelbtas Vilniaus apskrityje. Tai buvo pirmas toks atvejis atkurtos valstybės istorijoje.
person Vilius Narkūnas (ELTA)
Per Izraelio oro smūgį netoli ligoninės Tyre Pietų Libane, nukentėjo 13 klinikos darbuotojų ir padaryta didelė materialinė žala.
Nepaisant balandžio 17 d. įsigaliojusių paliaubų, tarp Izraelio ir Teherano remiamos smogikų grupuotės „Hezbollah“ konfliktas tęsiasi, abiejų šalių kaltinant vienas kitą paliaubų pažeidimu.
Libano sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad nuo kovo 2 d., kai „Hezbollah“ įtraukė Libaną į karą Artimuosiuose Rytuose, Izraelio atakų metu žuvo daugiau nei 3,3 tūkst. žmonių.arrow_forward
Airijoje vyko rekordinis bendrapavardžių susitikimas, kuriame dalyvavo beveik 2 tūkst. žmonių, turinčių O‘Sullivan(o) ir Sulivan(o) pavardes.
Buvo pagerintas ankstesnis rekordas, kuris priklausė Gallagher(io) pavardės atstovams.
Rekordą pagerinti pasiūlė Jimas O'Sullivanas, kuris paragino Gallagher(io) pavardę turinčius asmenis dabar pabandyti juos pranokti. arrow_forward
Per sprogimą amunicijos sandėlyje Mianmaro šiaurės rytuose, žuvo mažiausiai 50 žmonių, o dar 70 asmenų buvo sužeisti. Sprogimas įvyko Namkame Šano regione. Po sprogimo gausiai apgadinta daug gyvenamųjų namų.
Sprogimo vietoje gelbėtojai toliau ieško žmonių, o Namkamo ligoninė skelbia, kad labai trūksta kraujo atsargų sužeistiesiems gydyti.
Sukilėlių grupuotė TNLA patvirtino, kad tai buvo jų amunicijos sandėlis ir pažadėjo atlikti išsamų sprogimo priežasčių tyrimą.arrow_forward